Briuselio pamoka G. Landsbergiui: priimti ES sankcijas, tai ne F. Kirkorovui uždrausti atvykti į Lietuvą

Lietuva apie dar vieną ES sankcijų paketą Rusijai prabilo sausio 17 d., kai Aleksejus Navalnas grįžo į Rusiją ir buvo iškart suimtas.

„Rusijos valdžios įvykdytas Aleksejaus Navalno suėmimas yra visiškai nepriimtinas. Mes reikalaujame paleisti jį tuoj pat. ES turi veikti greitai ir jei jis nebus paleistas, mes turime svarstyti ribojančias priemones, kaip atsaką į šį skandalingą veiksmą“, – savo „Twitter“ paskyroje trijų Baltijos šalių vardu pasisakė naujasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir tuoj pat buvo pastebėtas Briuselio burbulo.

Kaip žinia, A. Navalno niekas nepaleido, o dėl jo kilę protestai buvo išvaikyti, dalis dalyvių irgi suimta. Po šeštadienio įvykių Rusijoje G. Landsbergis dar kartą pakartojo raginimą taikyti ES „ribojamas priemones“ Rusijai.

„Manau, kad ES turi pasiųsti ryžtingą žinutę, kad tai nėra priimtina. Mes turime, mano nuomone, efektyvų mechanizmą – ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą, ir aš manau, kad tuo reikia ryžtingai pasinaudoti, kad pasiųstume aiškią žinią, jog žmogaus teisių pažeidimai, kad ir kur jie nutiktų – Minske, Maskvoje ar Honkonge – nebus toleruojami“, – pirmadienį pirmą kartą kaip ministras į Briuselį vykusią Užsienio reikalų tarybą atvykęs pareiškė G. Landsbergis.

„Jokio konkretaus pasiūlymo nėra“

Užsienio reikalų tarybos posėdyje, išties, be kitų temų svarstytas Rusijos klausimas. Bet susitikimo išvadas, regis, skirtingai suprato Lietuvos ministras ir ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis.

„Bendras sutarimas užsienio reikalų ministrų taryboje buvo toks, kad jeigu jis būtų suimtas ilgam laikui, tuomet jau būtų bendras sutarimas ir dėl sankcijų. Šiandien tokio sutarimo dar nebuvo“, – tvirtina G. Landsbergis URM išplatintame ministro komentare. Jis taip pat pridūrė, kad Baltijos valstybės „pasiūlė taikyti nedelsiant globalų žmogaus teisių sankcijų režimą, kuris ne taip seniai ES priimtas“.

Tuo metu ES diplomatijos vadovas J. Borrellis po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo lakoniškai.

„Kai kurios šalys iškėlė Rusijos klausimą, kai kurios – ne, bet ant stalo nėra jokio konkretaus pasiūlymo“, – sakė J. Borrellis ir pridūrė, kad Taryba visada pasiruošusi reaguoti, bet dar kartą pažymėjo, kad „jokio konkretaus pasiūlymo dėl to nėra“.

Oficialiose ES šalių diplomatijos vadovų tarybos išvadose taip pat neužsimenama apie sankcijas ar galimus terminus. Tik sakoma, kad situacija pristatyta ir „Taryba smerkia masinius areštus ir policijos brutalumą savaitgalį bei ragina Rusiją nedelsiant paleisti poną Navalną ir visus sulaikytus“.

„Kai kurios šalys iškėlė Rusijos klausimą, kai kurios – ne, bet ant stalo nėra jokio konkretaus pasiūlymo.

Raginimų nevykti į Maskvą neišgirdo

Be to, išvadose sakoma, kad J. Borrellis informavo ministrus, kad ruošiasi į Maskvą, ką G. Landsbergis ir kitų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai primygtinai ragino nedaryti. Tačiau ES diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje, kad su Rusijos valdžia aptars įvairias temas, tarp jų – ir A. Navalno bylą.

„Europos Taryba planuoja tartis kovo mėnesį dėl Rusijos, todėl manau, kad dabar gera proga vykti, susitikti ir pakalbėti su Rusijos valdžia, ne? Aš nepritariu nuomonei: jei reikalai blogi, tuomet nereikia kalbėtis. Priešingai, tokiu atveju net labiau reikia pokalbio“, – sakė jis.

Tiesa, pasak Euractive.com, Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po Tarybos pasakė, kad ES lauks Rusijos teismo, ar jis bus paleistas po 30 dienų ir esą „tai dar ne pabaiga“.

Vis dėlto, kad ES sankcijų Rusijai klausime galima skelbti pralaimėjimą, netiesiogiai patvirtina jau gerokai po Užsienio reikalų tarybos posėdžio ir išvadų paskelbta G. Landsbergio pirmtako Lino Linkevičiaus neoptimistinė žinutė.

„Mes, ES, padarysime dar vieną klaidą, jei toliau atidėliosime mūsų sprendimą dėl situacijos su Navalnu. Putinas desperatiškai bando užsitikrinti neikas nesikeis – santykiai, kontaktai, vizitai“, – „Twitteryje“ paskelbė dvi kadencijas buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Europos Taryba planuoja tartis kovo mėnesį dėl Rusijos, todėl manau, kad dabar gera proga vykti, susitikti ir pakalbėti su Rusijos valdžia, ne?

Neatliko namų darbų?

Apie sankcijas Rusijai dėl A. Navalno Briuselyje kalbama praktiškai nuo pirmojo G. Landsbergio pareiškimo „Twitteryje“. Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė net rezoliuciją raginančią imtis tokių veiksmų, tarp kurių – stabdyti „Nord Stream 2“. Tačiau viena svarbiausių ES narių – Vokietija iškart tokias mintis dėl „Nord Stream 2“ atmetė. Komisijoje taip pat nėra didelio entuziazmo.

Kaip pažymi ES pareigūnai, praėjusį spalį ES jau įvedė vieną sankcijų paketą dėl A. Navalno apnuodijimo – į jį pateko keli aukšti Rusijos žvalgybos ir valdžios pareigūnai. Šiuo metu, anot ES biurokratų, jokių konkrečių pasiūlymų nebuvo pateikta.

„Nėra pasiūlymų dėl sankcijų Rusijai“, – dar penktadienį Briuselyje akredituotiems žurnalistams ne kartą pakartojo vienas aukštas ES pareigūnas. Tą patį, beje, pirmadienį sakė J. Borrellis.

G. Landsbergio siūlomas ES globalių žmogaus teisių sankcijų (dar skambiai vadinamas ES Magnickio sąrašo) režimo taikymas išties, palengvintų ir gal net pagreitintų sankcijų priėmimą.

Tačiau remiantis praėjusių metų pabaigoje priimtu ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimu, ES valstybės narės gali siūlyti taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse. Sprendimas dėl konkrečių asmenų įtraukimo į sankcijų sąrašus bus priimamas vienbalsiu sutarimu. Kol kas, bent kaip teigia Briuselis, tokių pasiūlymo dėl A. Navalno nėra nei iš Lietuvos, nei iš kitų ES šalių.