Briuseliui - milžiniška Lietuvos duoklė

Briuseliui - milžiniška Lietuvos duoklė

Europos Komisija metų viduryje perskaičiavo šių metų ES biudžetą ir paaiškėjo, kad Lietuva be jau anksčiau reikalautų 385 mln. eurų šiemet papildomai turės sumokėti dar 114 mln. eurų. Kadangi mūsų biudžetas ir taip skylėtas, šią milžinišką sumą privalėsime skolintis. Skolintis ateities kartų, kurios paskolą turės grąžinti su palūkanomis, sąskaita.

2019 m. liepos 2 d. Europos Komisija pateikė 2019 m. Taisomojo biudžeto projektą, kurį patvirtinus Lietuvos įmoka į ES biudžetą turėtų siekti 481,5 mln. eurų. 2019 m. įmokoms į 2019 m. ES biudžetą buvo numatyta 385 mln. eurų.

Dar keliolika milijonų eurų Lietuva skolinga į 2018 m. ES biudžetą, kuris taip pat buvo taisytas, bet procedūros vyko per ilgai ir ši suma tik dabar „pasivijo“ Lietuvą.

Todėl Finansų ministerija kreipėsi į Vyriausybę, kad ši leistų reikalaujamą papildomą 114 mln. eurų sumą sumokėti skolintomis lėšomis (tik neįvardinama, ar suma jau pasiskolinta, ar dar bus pasiskolinta).

Finansų ministerija teinformuoja, kad pasikeitimai šių metų ES biudžete atsirado atsižvelgiant į perskaičiuotus PVM ir bendrojo nacionalinio produkto balansus.

Nors atitinkamą sprendimą Vyriausybė ketina priimti jau šiandien, apie naują milžinišką skolą nežino net Seimas. Ir ne eiliniai jo nariai, bet ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.

„Aš apie šį dalyką nesu informuotas, Finansų komitetas tokios informacijos dar nepateikė. Tai yra ministerijos bėda, kad ji tokį dalyką laiko, laiko iki paskutinės minutės, o po to ją sužinome iš jūsų. Todėl turėsiu užklausti Finansų ministerijos, kad ji padarytų paaiškinimus“, - pyko V.Ąžuolas.

Tiesa, pasak komiteto pirmininko, norint pasiskolinti net ir devynženklę sumą, Seimo sutikimo nereikia. Tam yra sudaryta vyriausybinė paskolų komisija, kuri priima sprendimą, o paskui jį laimina Vyriausybė.

„Skaičiai - įspūdingi, todėl kyla klausimas, ar ministerija kažką blogai suplanavo, ar kas nors kita įvyko. Jei tą nulėmė Europos komisija... Stebina, kad tokie skaičiavimai atliekami metų viduryje, juk visos valstybės savo biudžetus planuoja kalendoriniams metams ir viduryje metų neperskirsto biudžeto.

Jei Europos Komisijai atlikus perskaičiavimus kažkas pasikeitė, reikalavimai turėtų būti nukreipti į valstybių kitų metų biudžetus. Nes dabar savame biudžete mes neturime ką perskirstyti. Skolintis irgi negalime tiek, kiek sugalvojame, nes yra tam tikri valstybės skolinimosi limitai“, - tvirtino V.Ąžuolas.

Ekonomistas prof. Povilas Gylys paprastai paaiškino, kodėl padidėjo Lietuvos įmoka į ES - labiausiai dėl didesnių pajamų iš PVM.

„PVM, kaip žinome, yra procentinė prekių ir paslaugų kainos dalis. Kadangi kainos Lietuvoje smarkiai kilo ir dabar matai, kad daugelis prekių eurais kainuoja tiek pat, kiek anksčiau kainuodavo litais, nenuostabu, kad PVM pajamos smarkiai išaugo.

Bet mūsų biudžetas ir taip yra skurdus, bene mažiausias ES - vos 20 proc. nuo BVP. Tai - katino ašaros, nes padorios valstybės į biudžetą viešiesiems reikalams tvarkyti renka apie 40 proc. BVP.

O pas mus įdiegta neoliberali ideologija, skleidžiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto, kad kuo mažesnė valstybė, kuo mažiau viešųjų paslaugų - tuo geriau.

Todėl turėsime į ES biudžetą papildomai mokėti iš mažo savo biudžeto. Savaime aišku, kad vos ne metų pabaigoje jį sunku perskirstyti ir iš ko nors atimti. Belieka skolintis. Tikiuosi, kad skolinsimės ne už 10 proc. palūkanų, kaip buvo finansų ministrės Ingridos Šimonytės laikais, nes tai bus papildomas krūvis ateities kartoms“, - vylėsi P.Gylys.

Pasak profesoriaus, ne paslaptis, kad didelės mūsų visuomenės dalies požiūris į ES susijęs su tuo, kad mes iš centrinio biudžeto gauname pinigų.

„Jei tie pinigų srautai mažės, tai entuziazmas irgi mažės ir euroskepticizmas išaugs. Tiesa, baimė, kad mes ES mastu tapsime donorais, nėra pagrįsta. Negi mes artimiausiu metu ketiname aplenkti Daniją, Švediją, Suomiją? Nemanau. Bent jau artimiausiu metu mums tai negresia.

Tačiau yra kita bėda - visa ES ideologija braška per siūles, išvystytose šalyse vis daugėja žmonių, kurie klausia, kodėl jie turi mus išlaikyti. Nors iš tikrųjų jie mūsų neišlaiko. Tai mes juos išlaikome.

Taip, pinigų mums duoda daugiau, nei mes įnešame, tačiau juk mes jiems atidavėme kokius 600 tūkst. žmonių - sveikos, darbščios darbo jėgos. Tai juk didžiulis indėlis į ekonomiką.

Be to, kur išvežamas mūsų miškas? Ir išvežamas neapdorotas, mažos pridėtinės vertės. Į Skandinaviją, kuri ir taip labai miškinga. Be to, dalis pinigų, gaunamų iš ES šalių, į tas pačias šalis ir grįžta, nes gaunantys paramą turi pirkti išimtinai ES įrangą.

Suprantu, kad tai yra solidarumas. Bet aš negaliu būti solidarus, kai kertamas mūsų miškas. Taip, jūs mums duodate pinigų. Ačiū. Bet iš mūsų pasiimate žmones ir miškus“, - akcentavo P.Gylys.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder