Darbuotojų apklausos apnuogino situaciją G.Landsbergio vadovaujamoje ministerijoje

Darbuotojų apklausos apnuogino situaciją G.Landsbergio vadovaujamoje ministerijoje

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) atliktos darbuotojų apklausos rezultatai atskleidė, kad įstaigoje susiduriama su problema, kai, pasinaudojant įstatymo spragomis, į aukštas pareigas yra skiriami asmenys, priklausantys artimam draugų ratui.

Ministerijoje dirbantys darbuotojai taip pat neslepia jaučiantys, kad jiems yra labai apribotos galimybės kilti karjeros laiptais, o dėl, jų manymu, vadovų arogancijos bei esamo nesiskaitymo su pavaldiniais įstaigoje tvyro blogas psichologinis klimatas.

Kartu URM darbuotojai reiškia nepasitenkinimą ir dėl nekonkurencingo atlyginimo. Darbuotojų darbo sąlygų tyrimas rodo, kad dėl šių priežasčių net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.

Nors darbo sąlygų tyrimas buvo atliktose visose šalies ministerijose, paaiškėjo, kad padėtis URM, kuriai dvi kadencijas vadovavo buvęs ministras Linas Linkevičius, yra viena blogiausių. Šiuo metu ministerijai vadovauja konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus patarėjos Eglės Vileikienės 2020 m. atliktas tyrimas atskleidžia, kad galimybe dirbti URM patenkinti 66 proc. personalo. Tai yra 3 procentiniais punktais mažiau, nei buvo 2017 m. URM darbuotojai teigė esantys labiausiai patenkinti esamais santykiais su kolegomis ir tiesioginiais vadovais bei aprūpinimu darbo priemonėmis.

Išskyrė pagrindines silpnybes ir grėsmes: vos trečdalis darbuotojų teigiamai vertina savo vadovybę

Tyrime išskirtos pagrindinės darbo URM silpnybės. Kaip viena pagrindinių silpnybių įvardinta nepakankamai skaidri darbuotojų vertinimo ir karjeros sistema. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad labai sumažėjo ministerijos vadovų pasitenkinimas galimybe daryti karjerą ir kelti kvalifikaciją. Tuo metu specialistai yra vis labiau nepatenkinti psichologiniu klimatu ir santykiais su tiesioginiais vadovais.

Prie ministerijos silpnybių priskiriamas ir nepatenkintas darbuotojų tobulėjimo poreikis, gana žemas įsitraukimo į darbą indeksas, nepakankamas aprūpinimas darbo priemonėmis, tinkančiomis nuotoliniam darbui. Taip pat pabrėžiama tai, kad beveik pusė darbuotojų nepatenkinti tolesnėmis karjeros ministerijoje perspektyvomis ir darbo užmokesčiu.

Tuo metu tarp tyrime išskirtų esminių grėsmių pažymima tai, kad vos trečdalis darbuotojų teigiamai atsiliepia apie ministerijos vadovybę, taip pat akcentuojama tai, jog net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri dėl to, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.

Taip pat prie išskirtų grėsmių nurodoma, kad pastebimai sumažėjo darbuotojų, kurie rekomenduotų kitam asmeniui dirbti URM. Akcentuojama ir tai, kad daugiau nei pusė darbuotojų savo darbo užmokestį vertina kaip neteisingą rinkos atžvilgiu.

Politinio pasitikėjimo asmenims sudaromos išskirtinės sąlygos

ELTA taip pat gavo ir nuasmenintus URM darbuotojų atsakymus, kuriuose ministerijoje dirbantys asmenys identifikavo problemas, su kuriomis susiduria. Tarp aktualiausių nusiskundimų buvo pažymimas ir neskaidrus darbuotojų priėmimas, kai masiškai į aukštus postus be konkursų priimami politinio pasitikėjimo asmenys.

„Masiškai priimami į aukštas pareigas asmenys be konkurso, neišdėstant kriterijų (tiksliau, kriterijus būna politinė priklausomybė ar asmeninė draugystė su vadovybe) – pasinaudojant įstatymų landa“, – rašoma viename iš atsakymų.

„Atrankos į pareigas taisyklių, tvarkų taikymas nevienodai visiems – kai kurie yra „lygesni už kitus“, kad norimi žmonės būtų atrinkti, manipuliuojama taisyklėmis“, – pažymima kitame atsakyme.

Taip pat teigiama, kad valstybės tarnautojai iš esmės gali būti tik vyriausiais specialistais. Patarėjai ir vedėjai valstybės tarnautojai yra išimtys.

Darbuotojai akcentuoja karjeros galimybių stoką

Nuasmenintuose darbuotojų atsakymuose, kuriuose darbuotojai identifikavo problemiškiausius darbo URM aspektus, dažniausiai minėtas karjeros galimybių nebuvimas.

„Dėl keletą metų iš eilės keistų darbo vertinimo taisyklių, nuo 2019 m. pradžios įsigaliojusio naujos redakcijos diplomatinės tarnybos įstatymo bei nerašytų taisyklių taikymo, faktiškai buvau pažemintas pareigose, apribotos karjeros galimybės ir galimybės siekti aukštesnių pareigų“, – pažymima vieno iš darbuotojų atsakyme.

Kituose atsakymuose taip pat akcentuojama problema, kad, esant valstybės tarnautoju, galimybės kilti karjeros laiptais yra nulinės.

„Valstybės tarnautojai negali dalyvauti atrankose į politinių skyrių vedėjus, net jei ir turi reikiamą darbo patirtį, nes skelbiant atrankas nurodoma, kad dalyvauti gali tik diplomatai“, – rašoma URM darbuotojo atsakyme.

Kituose atsakymuose taip pat pažymima, kad yra sudaromos išskirtinės karjeros sąlygos asmenims, „pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan.“. Akcentuojama, kad tokia praktika visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, todėl daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą.

Taip pat apklausoje dalyvavusių darbuotojų atsakymuose pažymima, kad karjera daroma ryšių dėka, kandidatuojant į aukštesnes pareigas vertinama ne asmens kompetencija, o URM išdirbti metai.

Vadovai nesiskaito su pavaldiniais

Apklausoje dalyvavę respondentai neretai išskiria ir vadovų arogancijos problemą, kas, pasak jų, lemia blogą psichologinį klimatą darbe.

„Vadovų arogancija ir nesiskaitymas su pavaldiniais. Blogas psichologinis klimatas. Menkos arba visiškai jokių galimybių darbuotojams ginti savo teises“, – problemas įvardino vienas iš darbuotojų.

Tarp atsakymų pažymima ir atskirtis tarp ministerijos vadovybės ir eilinių darbuotojų. Teigiama, kad susitikimai dažnai vyksta tik vadovų lygmeniu, todėl žemesnių pareigybių darbuotojai nesužino aktualios informacijos.

„Nėra vadovybės dalijimosi informacija – gyvename „paslapčių pasaulyje“, kur vadovų vienintelis galios įrankis prieš pavaldinius (nemaža dalis kurių yra jauni ir gabesni už vadovus) – „žinios, paslaptys“, kuriomis jie disponuoja. Tarsi dirbtume skirtingoms valstybėms. Kraupu“, – teigiama vieno iš darbuotojų atsakyme.

Netenkina atlyginimo dydis

Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat labai dažnai tarp pagrindinių problemų išskyrė nekonkurencingą atlyginimą.

„Atlyginimas yra nekonkurencingas – didelė dalis jaunų žmonių ilgai neužsibūna, o ilgiau dirbę dažnai nebeturi įgūdžių ieškoti kito darbo rinkoje“, – teigiama viename iš atsakymų.

Todėl dalis apklausoje dalyvavusių asmenų neslepia, kad dėl nedidelio atlyginimo ieškantys kito darbo.

„Esu „tik valstybės tarnautoja“, o tai mūsų įstaigoje reiškia – esi tarnas diplomatams. Dirbu jau daug metų (18 metų), bet karjeros galimybių jokių, atlyginimas niekada nekyla, nors esu nuolat giriama už iniciatyvas ir puikų darbą, bet šeimai nuo to tikrai ne lengviau. Todėl būsiu atvira: rimtai ieškau kito darbo, nes esu labai nusivylusi“, – teigia viena iš apklausoje dalyvavusių URM darbuotojų.

Motyvacinės sistemos nebuvimas

Darbuotojai akcentuoja, kad visos jau anksčiau identifikuotos problemos lemia tai, kad darbuotojai neturi motyvacijos darbui bei karjeros siekiui.

„Neproporcingai sunaikinta kilimo karjeros laiptais galimybė: dabartinė institucijos nuostata, – net jei darbuotojas rodo puikius darbo rezultatus, normalu dirbti tose pačiose pareigose 20 metų, išskirtinių karjeros sąlygų sudarymas asmenims, pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan. Tokia pozicija visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą“, – teigia vienas iš ministerijos darbuotojų.

„Motyvacijos – jokios, nemaža dalis vadovų mano, kad darbas URM (su tragiškai maža alga) – pakankama motyvacija“, – antrina ir kitas darbuotojas.

URM atliktame tyrime dalyvavo 30 proc. ministerijos darbuotojų t.y. 266 asmenys. 2020 m. gegužės 25 d. – liepos 31 d. internetinės apklausos forma atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu.

Sidebar placeholder