E. Gentvilas: "Karbauskis nori kankinti Lietuvą“
E. Gentvilas: "Karbauskis nori kankinti Lietuvą“

Nesibaigianti drama dėl Seimo pirmininko pareigų privertė reaguoti ir opoziciją. Registruotas siūlymas surengti pirmalaikius rinkimus ir naują parlamentą išrinkti jau šiemet, nelaukiant kitais metais suplanuotų Seimo rinkimų.

Ar tokia galimybė yra reali? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su Liberalų sąjūdžio pirmininku Eugenijumi Gentvilu bei Lietuvos karo akademijos politologe Jūrate Novagrockiene.

– Pone Gentvilai, jūs registravote siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Kokie jūsų argumentai?

E.Gentvilas: Nieko aš čia naujo nesu pasakęs. Ramūnas Karbauskis yra kažkada pareiškęs, kad jeigu Seimo pirmininku išliks Viktoras Pranckietis, reiks daryti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Antras dalykas, galvojau, pasirašė keturios partijos koalicinę sutartį, eis į priekį, darys valstybei reikalingus darbus, V.Pranckiečio klausimas liks nuošalyje. Tuo labiau, socialdarbiečiai pasakė, kad jiems tai nėra prioritetas. Ne, vis tiek laužiamasi pro duris, reikalaujama skalpo iš Seimo pirmininko.

Tai praeis pusantrų metų, vyks Seimo rinkimai, baigsis šita Seimo kadencija ir žmonės galvos, ką šita valdžia padarė. O ji nedaro nieko. Lietuvai, mano manymu, yra per didelė prabanga turėti neveiksmingą valdančiąją koaliciją, nes apie jos veiksmingumą net ir šiandien negalime kalbėti.

Pavyzdžiui, vyksta kalba apie tai, ar kitą savaitę teiks vieną pasikeitusį ministrą, ar visus pasikeitusius ministrus. Ar bus balsuojama dėl Vyriausybės programos, ar paliks tą trejų metų senumo programą.

Atleiskite, jeigu nematome, kad Lietuvoje įvyko pokyčiai, prie kurių dalies prisidėjo ta pati valdančioji dauguma ir sakoma, kad mes nekeisime nė vieno taško, kablelio programoje, tai yra darbo imitavimas.

Ir baisiausias dalykas, kas gali nutikti Lietuvos valstybėje, tai yra dar metus su viršum gyventi, imituojant valdymą, valstybės reikalų sprendimą, o iš tikrųjų tik pasidalinant postelius.

Tai mes su kolege Viktorija Čmilyte-Nielsen padarėme tai, apie ką pats R.Karbauskis yra šnekėjęs.

– Jis daug ką yra šnekėjęs.

E.Gentvilas: Taip, tai tegul atsako už savo žodžius. O pirmiausia tegul atsako už valstybės reikalų sprendimą. Ir mes reikalaujame valstybės reikalus spręsti valstybiškai, o ne kautis su vėjo malūnais, V.Pranckiečiu, ieškant marsiečio, kokio nors valstiečio. Manęs tas nejaudina.

– Seime tam reikia bent 85 parlamentarų balsų. Ar tai realu?

E.Gentvilas: Aš esu Lietuvos pilietis ir reikalauju, kad valdančioji dauguma, jeigu jau pasirašė, tegul eina ir dirba, o ne užsiiminėja kažkokiom pseudo problemom. Aš suprantu, kad tai neįvyks, bet neatimkite iš manęs teisės pasakyti: karalius yra nuogas, užsiiminėja niekais, kovoja su pranckiečiais, vietoje to, kad spręstų reikalus.

Reikalų gi nesprendžia. Ir šiandien visą dieną sukasi juosta apie tai, kas bus su V.Pranckiečiu, ką darys valstiečių Etikos komisija, o sutikite, kad tai visiškai nesvarbu. Ir aš visiškai nenoriu kalbėti apie tai, geras ar blogas V.Pranckietis, aš noriu kalbėti apie vaiko pinigus, vaikų maitinimo pinigus, pensininkams, senjorams nemokamus vaistus, ką šita valdančioji dauguma yra apsitarusi.

Štai kas yra svarbu. O mums primetinėjami dalykai, dėl kurių mes čia diskutuojame. Tai aš ir sakau, baikit, karbauskininkai, šitą balaganą ir mes siūlome rengi pirmalaikius rinkimus.

Šiandien tai atrodo nerealistiška, bet kai įvyksta griūtis, ji įvyksta nesuplanuotai ir taip gali įvykti. Kai paaiškės, kad Saulius Skvernelis eina sau, pateikiamas tik vieno ministro pasikeitimas, nes priešingu atveju įsijungia kiti konstituciniai straipsniai, tada supyksta lenkai ir sako: nebėra šitos valdančiosios daugumos. Ir neatmeskime, kad tai gali įvykti kitą savaitę.

– Ponia Novagrockiene, kaip jums atrodo, gali būti pirmalaikiai Seimo rinkimai?

  J.Novagrockienė: Šiaip pirmalaikiai Seimo rinkimai, aišku, yra įmanomi, tačiau nemanau, kad susirinktų 85 Seimo narių dauguma, kuri yra privaloma pagal Konstituciją ir visus reikalavimus.

Iš vienos pusės sutinku, kad yra visiškas balaganas, spekuliacija valstybės stabilumu ir nesugebėjimas R.Karbauskio susikoncentruoti į vieną ar kitą problemą. Tai yra būtent naujos Vyriausybės formavimą, koalicijos išlaikymą arba jos stabilizavimą, o yra bandoma spekuliuoti valstybės stabilumu vardan to, kad užsitikrinti savo vienintelio vado partijoje statusą.

Su V.Pranckiečiu kova tą patį atspindi. Bet kalbant apie pačius pirmalaikius rinkimus, jie dabar yra nenaudingi praktiškai nė vienai politinei partijai. Nei pačiam R.Karbauskiui, nes jis turi galimybę pasitikrinti – netgi ne apie R.Karbauskį kalbant, o valstiečių žaliųjų partiją, jų koalicijos narius, kurie parodytų, ar jiems yra įdomu valstybė, ar jų postai, posteliai, asmeniniai interesai.

Tas atsiskleis formuojant kabinetą, derantis su prezidentu, S.Skverneliu. Kitoms politinėms jėgoms labai apsimokėtų palaukti, kol galutinai sužlugs valstiečių žaliųjų partija, nes ji, be abejo, susikompromituos, su tokia politine elgsena, kokia bus dabar, neabejotinai bus padaryta dar daugiau klaidų, galimi konfliktai.

Tokiu atveju stiprėtų reitingai, rinkėjų noras balsuoti už kitas politines partijas. Mes matome apskritai tendencijas, kad kyla reitingai socialdemokratų, liberalai išlaikė savo pozicijas – aišku, sunku pasakyti, kaip bus su naująja Aušrinės Armonaitės sukurta partija.

Bet nemanau, kad jie sulauks labai daug balsų, greičiau Liberalų sąjūdis turi didesnes perspektyvas. Lygiai taip pat konservatoriai, bet reikia atsiminti, kad jie visada turi savo limitą ir tebeturės savo rinkėjų limitą, kurie juos parems.

Ir kažkokia valdančioji koalicija vėl neišvengiama, po 2020 m. rinkimų nė viena partija nesugebės surinkti daugumos. Bet joms visoms reikia sustiprėti ir kaip tik dabar geras laikas stiprėti politinėms partijoms, kurios yra opozicijoje, o pozicijai leisti visiškai susikompromituoti galutinai, nes ji ten ir eina.

Kalbant tiek apie koalicijos partnerius, išskyrus Lenkų rinkimų akciją, nes ji labai nuosekli, laikosi tvarkingai programinių punktų, o ne sako, kad mums reikia vieno posto ar kito. Gal už uždarų durų tas sakoma, nežinau, bet bent jau viešumoje ji geriausiai atrodo iš tų keturių partnerių.

E.Gentvilas: Visiškai sutinku, pasirašau po viskuo. 

– Net ir tai, kad ir jūs nepasiruošę?

E.Gentvilas: Taip. Išskyrus vieną dalyką, kurį ne pakeisti, o papildyti norėčiau. Laukdami, kol valstiečiai visiškai susikompromituos, mes matome valstybėje nevykdomus darbus. Pradėkime ir nuo einamojo dalykėlio – eurokomisaro nominavimas. Jau dalinamasi portfeliai, vyksta dalybos.

Ne dėl to, kad Ursula von der Leyen vakar išrinkta, bet jau seniau yra tariamasi. Aš pats esu klausęs S.Skvernelio birželio pradžioje, per Vyriausybės valandą, kaip jūs planuojame nominuoti eurokomisarą nuo Lietuvos. Sako: iki prezidento priesaikos, tai mūsų interesas.

Visiškai, sako, sutinku su jumis, kad kuo anksčiau, tuo geriau įsijungs į derybas. Dar dabar nėra. Ir dabar kalbame apie V.Pranckietį, kaip jį išmesti iš Seimo pirmininko posto, o ne apie valstybinį interesą, kokį darbą turės mūsų eurokomisaras, kokią poziciją turės Briuselyje. Ir baigiant visais kitais einamaisiais valstybės dalykais. Ta pati Žemės ūkio ministerija – kliedesiai.

Kai greta to yra įvairių programų, šaukimų gauti finansavimą reikalai turi būti sprendžiami – ne. Šiandien, pripažinkime, kad patys valdantieji dar nežino, kokius ministrus į kokias pozicijas nominuos koalicijos partneriai, dar nėra apsisprendimo. Šiandien visiems kirba galvoje, kas čia atsitiks su V.Pranckiečiu.

Supraskime, kad toks netvarkos nykštukas, atėjęs į Seimą...

– Jūs čia apie R.Karbauskį?

E.Gentvilas: Pats būdamas panašaus ūgio drįstu jį taip pat vadinti. Aš esu tvarkos nykštukas, o jis netvarkos nykštukas.

Jis dar nori kankinti Lietuvą su savo ambicijomis, kerštais, žlugdyti Lietuvą. Gerai, kad bendra ekonominė situacija yra gera ir mes augame, nepaisant šitų betvarkių, kurios vyksta Seime ir Vyriausybėje.

Nors čia iš Seimo viskas pareina. Mes negalime to leisti, negalime laukti, kol jie susikompromituos ir tada patrinsime rankas: žiūrėk, susikompromitavo. Tai mano siūlymas su kolege Viktorija: pabandom.

Suprantu, mes neforsuojame, į rytdienos posėdžio darbotvarkę netraukiame to savo klausimo, į dar kitos savaitės pasižiūrėsime, turbūt netrauksime. Bet kai pamatysime, kad Vyriausybė nesusiformuoja, nes gali taip atsitikti ir mes šiandien aptarinėjome su kolegomis – trumpasis, ilgasis Vyriausybės pristatymo variantas.

Pakeitus tik vieną ministrą, tarkime Giedrių Surplį, nebereikia naujos Vyriausybės programos. Bet ką tai reiškia, tada Seimas antradienį išsiskirsto pakeitęs tik vieną ministrą ir patvirtinęs šitą Vyriausybę.

G.Surplys eina dirbti, ką jis ten atstovautų – socialdarbiečius. Turbūt pakeistų į Andrių Palionį. O Lenkų rinkimų akcija ir „Tvarka ir teisingumas“, kurie pasirašė koalicijos sutartį tarp keturių partijų, ką jie lieka – nykštį čiulpt per vasarą?

Nes R.Karbauskis pasakytų: palaukite, mes tą koaliciją realizuotume paskui, nuo rugsėjo mėnesio, o dabar einame paatostogauti.

– Gali naujos dramos kilti.

E.Gentvilas: Rugsėjo mėnesį R.Karbauskis gali pasakyti: atleiskite, pasikeitė situacija ir ta sutartis negalioja.

Kodėl Lenkų rinkimų akcija arba „Tvarka ir teisingumas“ turėtų pasitikėti tuo, kad: o jūsų postai bus rugsėjo mėnesį. Ar jūs nematote, kad čia yra subrandinta ne kritinė, bet konflikto situacija, jeigu renkamasis trumpasis variantas.

O Seimo vadovybėje šįryt vykęs valdybos posėdis pasisako už trumpąjį variantą keisti tik vieną ministrą. Laimei, pats R.Karbauskis sako: reikia realizuoti pasirašytą koalicijos sutartį visa apimtimi, duoti ministrų portfelius visiems, kas pagal koalicijos sutartį priklauso, penkis ministrus pakeisti, bet tai reikštų, kad atostogos bus trumpesnės. Kai kam Seime tas nepriimtina.

– Ponia Novagrockiene, užsiminėte, kad mums reikia palaukti valstiečių žlugimo, jis neišvengiamas. Kaip jis atrodys – skilimas į dvi, tris partijas?

J.Novagrockienė: Vienas dalykas, iš tikrųjų įmanomas, ne tiek skilimas, bet tiesiog išlaikymas kažkokio branduolio valstiečių žaliųjų, bet kitų, kurie nesutinka su R.Karbauskio pozicija ar kritiškai nusiteikę, gali būti keliais variantais – arba formuoti naują partiją, arba jungtis prie „Tvarkos ir teisingumo“, apie ką kalbama, kad galbūt modifikuosis ta politinė partija ir bus ta platforma, kur galėtų atsirasti netgi S.Skvernelis kaip lyderis. 

Tokios perspektyvos yra. Bet norėčiau grįžti prie to, ką pasakė apie trumpąjį variantą, kai keičiasi vienas ministras.

Iš tikrųjų Vyriausybė dirba ir ne dėl to, kad ministrai jaučiasi saugiai ar nesaugiai, nes kai kurie toliau vykdo savo funkcijas, vykdo gerai, bet vis tik pagrindas valstybės tęstinumo yra valstybės tarnautojai – biurokratija. Imant mūsų ministerijų biurokratiją, yra labai profesionalių žmonų, kurie toliau dirba savo darbą, yra ministrų, kurie toliau dirba savo darbą.

Ir dar klausimas, ar pakeitus šitiek ministrų, iš tikrųjų čia mes užtikrinsime tęstinumą, stabilumą, kai ministrai ateis į naujas ministerijas ir nesusigaudys, ką jie turi daryti. Kiekviena ministerija yra atskira sritis, kur reikia įsivažiuoti. Kartais reikia pusės metų, o kartais ir visų metų, kad suprasti, kas ten ir kodėl vyksta. Galbūt nedirba tie, kurie yra politinio paskyrimo.

Tiems, kuriems iš tikrųjų kliba kėdės, kurie galvoja, kaip čia mums susirasti, užsitikrinti rytojų, jeigu tektų atsistatydinti iš viceministrų, kanclerių ir t.t. Be to – retorika. Pasiklausykime, kokia dabar viešoje erdvėje atsiranda retorika.

Remigijus Žemaitaitis iš vienos pusės teigia, kad surado ambasadorių, kuris tinkamas į pareigas, bet iš kitos pusės sako: mes kuruosime krašto apsaugos sritį.

Arba Lenkų rinkimų akcija jau kalbėjo, kad kultūros ministrą visai sutinka palikti. Ir dar plius ateina žinutė iš prezidento, kuris sako, kad aš kviesiu visus koalicijos partnerius ir mes aptarsime jų požiūrį, kaip jie mato Vyriausybės formavimą.

Manau, kaip tik didesnė nauda būtų valstybės stabilumui, netgi koalicijos tvarumui, jeigu sugebėtų susitarti Prezidentūra, S.Skvernelis ir koalicijos partneriai. Tokiu atveju galbūt ir būtų trumpasis variantas, bet, ko gero, jis ir būtų geriausias valstybiniu požiūriu.

– Pone Gentvilai, kaip jums tokie argumentai?

E.Gentvilas: Jeigu susiformavusi valdančioji dauguma pradeda rezultatyviai dirbti, mes su kolege ir neteiksime teikimo dėl pirmalaikių rinkimų. Mūsų prioritetas yra nebūtinai organizuoti naujus rinkimus, o kad vyktų darbas. Jeigu pavyksta su prezidentu suderinti, patiems tarpusavyje susitarti, tai viskas tvarkoje.

Lieka tik šioks toks legitimumo klausimas. Pripažinkime, kad šiandien valdančiąją daugumą formuoja partijos, kurios yra tokioje situacijoje. Lenkų rinkimų akcija išsaugojo savo rinkėjų ratą, lyginant su 2016 m.

Valstiečiai yra praradę vos ne dvigubai, „Tvarka ir teisingumas“ trigubai – kalbu apie europarlamento ir savivaldos rinkimų rezultatus. Socialdarbiečiai nedalyvavę 2016 m. rinkimuose kaip atskira partija – 2,2 proc.

Tai atleiskite, šitos trys partijos pagal pastaruosius rinkimus šiandien formuoja valdžią Lietuvoje, o kartu sudėjus pagal rinkimų rezultatus turi 23,4 proc. populiarumo rinkėjų tarpe.

Man atrodo, kad tas klausimėlis yra toks. Vaikinai jaučia pabaigą, dabar dalinamasi postais ir ne apie darbą kalba. Tas pats R.Žemaitaitis vienoje televizijos laidoje pasakė, jau pradėjus formuoti valdančiąją koaliciją, bet dar nepasirašius: jokių reformų mes nebedarysime.

Malonu girdėti, nes tos reformos kartais pro šalį būna. Bet atleiskite, ar mums reikia tokios Vyriausybės, kuri neturi drąsos, o tik turi galimybę turėti postelius. Mano dukra gyvena Švedijoje, vienus rinkimus ten laimėjo moderatų vadovaujama keturių partijų koalicija. Su reikšmingai pažadais reformuoti mokesčių sistemą, dar ten kažką.

Susitinku su dukra po rinkimų praėjus trims mėnesiams, sakau: tai jie pradėjo realizuoti tuos dalykus, ką pasižadėjo radikaliai? Sako: jau padarė, reformos pabaigtos pačioje kadencijos pradžioje.

– Lietuva ne Švedija, pas mus taip greitai niekas nevyksta.

E.Gentvilas: Aš norėčiau, kad būtų politinės kultūros požymiu Lietuva kaip Švedija. O ne keturi ubagai, atleiskite, susimetę, dabar sprendžia Lietuvos reikalus, o iš tikrųjų galvoja apie savo postus, kėdes ir bandymą pakelti savo populiarumą iki kitų metų rudens. Manęs tai netenkina.

Nepaisant to, kad mums irgi nelabai naudinga būtų pirmalaikiai rinkimai. Kaip mėgstama politikoje sakyti: mes aktyvuosime savo nutarimą tada, jeigu matysime, kad šita valdančioji dauguma nė velnio nedaro. Jeigu daro – į sveikatą.

– Turite omenyje Vyriausybės patvirtinimą?

E.Gentvilas: Vyriausybės patvirtinimą ir darbų pradžią, o ne kažkokių simbolinių keršto akcijų stebėjimą, kaip įsižeidęs iki sielos gelmių R.Karbauskis dėl Gretos ir V.Pranckiečio pasakymą apie Gretą, parėkavimą, kad gėda V.Pranckiečiui dėl Seimo. Tai dabar reikia atkeršyti V.Pranckiečiui.

Manęs tas nejaudina.

– Ponia Novagrockiene, koalicijos partneriai gali, kartu su prezidentu ir premjeru, greitai surasti sprendimą dėl ministrų kabineto? Ar nebus taip, kad jie tarpusavyje susiries ir nebeliks valdančiosios daugumos?

J.Novagrockienė: Aš manau, kad yra prielaidos tokiam pakankamai taikiam susitarimui, bet labai didele dalimi priklausys nuo R.Karbauskio elgsenos. Jie yra vienas iš lyderių, kuris neturi stabilios pozicijos daugeliu klausimu, per daug yra susiasmeninęs ir kartu per daug įsijautęs į savo vaidmenį, įsivaizduodamas, kad nuo jo viskas priklauso.

Deja, ne tik nuo jo. Bėda ko gero didžiausia ta, kad jis nesupranta, kas yra demokratija. Demokratija yra kompromisų menas, sugebėjimas iš konflikto gauti patį geriausią sprendimą, priimti išmintingą žingsnį žengti.

Kol kas R.Karbauskis to taip ir neišmoko iš savo patirties pakankamai ilgos politikoje, galbūt neilgos Seime. Čia prielaidos yra, nes manau, kad kiti partneriai būtų visiškai suinteresuoti. Galbūt pati aršiausia yra socialdarbiečių partija, bet jie gaus savo kąsnį, žemės ūkio ministrą, kas jiems pagal sutartį priklauso.

Kita vertus, labai sunku pasakyti, kuo baigsis balsavimas dėl V.Pranckiečio. Jeigu jie gaus ir šitą postą, turėtų labai apsiraminti ir būti patenkinti, kad gavo kažkokį pyrago gabalą. Bet prielaidos yra.

Prezidentas yra labai aiškios pozicijos, S.Skvernelis yra labai aiškios pozicijos, jis nori derėtis, aiškiai užimti kažkokią racionalią, o ne emocijomis paremtą sprendimą.

 

Sidebar placeholder