Gyventojų apklausoje - prisikėlę kuršiai

Neseniai startavo Lietuvos statistikos departamento (LSD) vykdoma internetinė gyventojų apklausa, kurioje piliečių prašoma nurodyti, kokia yra jų gimtoji kalba, kiek užsienio kalbų moka, kokiai religinei bendruomenei bei tautybei jie save priskiria.

Būtent nedidelio klausimyno grafa apie tautybę ir sukėlė rezonansą, nes oficialiai galima nurodyti, jog esi kuršis, nors istoriškai ši vakarų baltų gentis laikoma išnykusia dar nuo XVI a. Įdomu ir tai, kad kitų senovinių bei išnykusiomis laikomų etninių, dabartinės Lietuvos teritorijoje buvusių grupių toje apklausoje nėra.

"Smagu, kad statistika leidžia tokią saviraiškos laisvę. Man asmeniškai patinka tas regioninis patriotizmas, pasireiškiantis savitumo akcentavimu. Duomenyse atsispindės nebūtinai realus etnosas ir jo paplitimas, bet to etnoso idėjos, kultūros sklaida. Tai rodo gyventojų savimonės kaitą, o tai įdomu vertinant ilgalaikėje perspektyvoje. Juk po kelių šimtų metų žmonės iš romantinių ar kitokių paskatų save pradeda sieti būtent su konkrečia gentine ar kitokia etnogrupe, išeidami iš nusistovėjusių etninio suskirstymo ribų", - "Vakarų ekspresui" komentavo kuršių gyvosios istorijos klubo "Pilsots" lyderis Benas Šimkus.

Sukurtas precedentas

2011 m. gyventojų surašymas buvo atliekamas tiesioginiu būdu apklausiant gyventojus bei dalyvaujant elektroninėje apklausoje. Šiais metais gyventojų surašymas atliekamas tik turimų administracinių šaltinių pagrindu - registrų duomenimis. Ne visus klausimus galima rasti registruose: tai klausimai apie kalbą ir tikėjimą. Atsakymus į šiuos klausimus Lietuvos gyventojai prašomi pateikti LSD elektroninėje svetainėje paskelbtoje apklausoje (https://surasymas.stat.gov.lt/) iki šių metų vasario 17 d.

Pildant dalį apie tautybę pateikiami pasirinkimo variantai, tarp kurių rasime ne tik lietuvius, žemaičius, aukštaičius, suvalkiečius bei dzūkus, bet ir kuršius. Šios karingos, vikingais vadintos genties teritorija XIII a. driekėsi nuo Rygos įlankos iki pietinių Klaipėdos ribų. Šiuolaikinės Lietuvos teritorijoje visos buvusios kuršių žemės dabar patenka į oficialiai pripažintus Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinius regionus. Patys kuršiai, kaip atskira etninė grupė, išnykę laikomi nuo XV-XVI a.

Belieka gūžčioti pečiais bandant suprasti, kodėl renkantis tautybę buvo įrašyti kuršiai, tačiau nerasime kitų archajiškų bei jau išnykusių baltų genčių pavadinimų: skalvių, lamatų, žiemgalių, sėlių, jotvingių.

"Vakarų ekspresui" susisiekus su LSD Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūniene, ši paaiškino, jog buvo remiamasi 2011 m. vykdytos apklausos rezultatais.

"Tada buvo galima ranka patiems respondentams įrašyti savo tautybę. Kuršiais save įvardijo daugiau nei 5 žmonės, todėl nusprendėme šiemet įtraukti šią etninę grupę. Matyt, sėliais ar skalviais savęs neidentifikavo apklaustieji arba jų buvo labai mažai. Bendroje statistikoje tie, kurie save įvardys kaip kuršių, žemaičių, aukštaičių ir kitų etninių grupių atstovais, vis viena bus pažymėti kaip lietuviai. O išplėstiniuose duomenyse atsispindės jau tas etninės grupės pasirinkimas", - teigė ji.

Be kita ko, apklausoje galima pasirinkti ir prūsų (išnykusi gentis) bei lyvių (Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta) tautybes.

Žaidimo rimtumas

Oficiali galimybė įvardyti save kuršių tautybės atstovu sulaukė nemenko atgarsio: vieni tokią situaciją vadino žaidimu, jos rimtai nevertino, kiti gi įžvelgė istorinę galimybę praplėsti mūsų šalies etninių grupių akiratį.

Anot kuršių tyrinėtojo, akademiko, prof. Vlado Žulkaus, blogiau nuo to, kad statistikoje po 2021 m. apklausos rasis kuršių, nebus, tačiau rimtai vertinti tokių rezultatų esą nederėtų.[CITATA]

"Panašu į savotišką žaidimą. Nėra tų kuršių likę. Galima kalbėti nebent apie kuršininkus: iš Latvijos Kuršo atsikėlusius žmones. Tokie gyveno Kuršių nerijoje, Šventosios apylinkėse. Yra ir dabar šventojiškių, kurie vadina save kuršininkais. Bet rasti gyvą kuršį - neįmanoma. Įdomu, pagal kokius požymius vertintum šią tautybę? Kalba - išnykusi, o ji yra vienas iš tautos ramsčių. Kaip ir papročiai, kultūra, net teritorija. Viso to nebėra. Nemanau, kad analizuodami šių metų surašymą mokslininkai ateityje rimtai vertins faktą, jog Lietuvoje dalis žmonių save įvardijo kuršiais", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos universiteto profesorius.

Kita vertus, jis pripažino, kad ypač kuršių kultūros propagavimas pastaruoju metu patiria savotišką renesansą. Žinia, prie šios genties istorijos, materialinės kultūros sklaidos ženkliai prisideda ir klaipėdiečių klubas "Pilsots".

Jo lyderis B. Šimkus samprotavo, jog regioninio identiteto akcentavimas yra sveikintinas dalykas.

"Yra žemaitiškos, dzūkiškos dainos, aukštaitiška kalba, tarmės, protarmės, net Žemaitijos Kuršo, kaip regiono, išskyrimas. Visa tai mus sujungia į bendrą lietuvių tautą ir jokiu būdu nereiškia susipriešinimo. Sykiu ir nenuasmenina, nepadaro mūsų beveidžiais lietuviais, o sukuria savotišką genčių, etnosų sąjungą. Lietuvis - kuršis, lietuvis - žemaitis, lietuvis - dzūkas ir kt. Žymiai įdomiau tokioje Lietuvoje gyventi, kada turime ne iki galo globalizuotą, monolitinį kraštą", - teigė jis.

Anot rekonstruktoriaus, kuršiai, kaip etnosas, kuris rašytinių šaltinių statistikoje buvo iki XVI a., grįžta į tą statistiką jau XXI a.

"Tai yra svarbu, nes galbūt XXII a. istorikai nagrinės tokius reiškinius. Etninė grupė yra gyva tol, kol jai save priskiria pakankamai žmonių ", - svarstė B. Šimkus.

Paskutinio gyventojų ir būstų surašymo 2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės. 2021 m. gyventojų surašymo ir apklausos duomenis tikimasi paskelbti anksčiausiai šį gruodį.