Karantinas ar „pakazucha”: Valdžia šeimininkaus net mūsų namuose?
Karantinas ar „pakazucha”: Valdžia šeimininkaus net mūsų namuose?

Į sekmadieninę prezidentūros „pakazuchą" neatvykęs premjeras Saulius Skvernelis bei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vakar pranešė pratęsę karantiną bei pristatė naujus draudimus.

Šie gerokai skiriasi nuo prezidentūros sugalvotų, tačiau svarbiausia, kad nurodyta, su keliomis šeimomis galima bendrauti. O kaip kontroliuos? Nejaugi pareigūnai brausis į privačią valdą ir skaičiuos, kelios šeimos susirinkusios prie švenčių stalo?

Prezidentūros siūlymai

Prezidento suburta Sveikatos ekspertų taryba siūlė darbo vietose ir ugdymo įstaigose įvesti nuotolinį darbą, o ne maisto prekių parduotuvėms nedirbti savaitgaliais ir penktadienio vakarais - nuo 17 val. Taip pat siūlyta riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių - palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, asmeniui priklausantį NT objektą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų.

Darbo dienomis parduotuvėse senjorams būtų siūloma apsipirkti skirtingu laiku.

Prezidento organizuotame Sveikatos ekspertų tarybos susirinkime sekmadienį nei S.Skvernelis, nei A.Veryga nedalyvavo. Premjeras vakar pavadino tą susirinkimą „pakazucha".

Vyriausybės ribojimai

Ką reikia žinoti? Pirmadienį Vyriausybė patvirtino, jog karantinas bus pratęstas iki gruodžio 31-osios. Nuo gruodžio 9 d. prekybininkai įpareigoti skirti daugiau ploto vienam klientui, paprasčiau tariant, parduotuvėse, turgavietėse vienu metu galės lankytis mažiau žmonių. Be to, šalia prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 proc. visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant vietų darbuotojams bei neįgaliesiems.

Tačiau, priešingai nei prezidentūros specialistų nuomonė, Vyriausybė rekomendavo parduotuvėms ilginti darbo laiką, kad klientų srautai lengviau pasiskirstytų.

Visi mokiniai nuo 5 iki 12 klasių iki pat žiemos atostogų mokysis tik nuotoliniu būdu. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose rekomenduojama ugdyti tik tuos vaikus, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Ilginamos pradinukų atostogos - nuo gruodžio 14 d. iki sausio 3 d.

Skaičiuos sėdančius prie stalo?

Tačiau svarbiausia, Vyriausybei nutarus, bus draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar pan. Taip pat bus draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei juose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos. Šventėje galės dalyvauti iki 10 asmenų.

Tokį draudimą palaimino ir prezidentūra. Konkrečiai paaiškinti, kaip ir kas skaičiuos prie stalo susėdusius šeimos narius, nei prezidentūra, nei Vyriausybė negalėjo. Paklaustas, ar kalbama apie komendanto valandą, o gal raginama žmonėms stebėti ir skųsti kaimynus, S.Skvernelis eilinį kartą apeliavo į sąmoningumą.

Nelabai yra iš ko rinktis

Žmogaus teisių specialisto, teisininko Vytauto Budniko vertinimu, visuomenė turi teisę abejoti valdžios sprendimais, tačiau visai jų nepaisyti visgi nereikėtų.

„Dabartinė situacija yra sudėtinga, todėl vienareikšmio atsakymo - proporcingos planuojamos taikyti priemonės ar ne, nėra. Net Konstitucija numato, kad asmens laisvė gali būti ribojama, jeigu tai kelia pavojų kitų laisvėms ar teisėms. Šiuo atveju vieno asmens judėjimo laisvė gali kelti pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, tad ją kaip ir galima riboti, - teigė teisininkas. - Kita vertus, norint taikyti tokias griežtas priemones, būtina pagrįsti jų būtinumą.

Mes kasdien girdime apie augantį infekuotojų skaičių, tačiau kiek ši statistika yra tiksli? Juk svarbiau ne pats užsikrėtimas, o jo pasekmės, tai yra, kaip liga vystosi ir kaip jaučiasi pats žmogus. Apie tai informacijos trūksta, todėl atsiranda erdvė spekuliacijoms.

Kalbama apie mirtis, tačiau norint patvirtinti, kad jų priežastis tikrai buvo koronavirusas, reikėtų atlikti išsamų, objektyvų tyrimą. Abejoju, kad kas nors tuo dabar užsiimtų."

Karantinas yra, bet jo nepaisoma

Publicistas, visuomenės veikėjas Vytautas Rubavičius:

„Nors šalyje jau mėnesį galioja karantinas, bet faktiškai jo nėra. Užtat turime daug svarstančių ir kalbančių apie tai, ką esą reikėjo daryti. Tik kol prezidentūra ir kitos valdžios institucijos svarsto bei imituoja darbą, virusas plinta toliau.

Situaciją, ką savo pavyzdžiu įrodo kai kurios kitos šalys, tikrai buvo galima suvaldyti. Tik užuot kalbėjus, reikėjo veikti greitai ir ryžtingai. Tikėtina, kad greiti, bet trumpi suvaržymai būtų davę norimą rezultatą. Deja, laiku to padaryta nebuvo.

Aišku, dabar dėl draudimų kentės verslai, bet čia jau dideles algas gaunantys valstybės veikėjai turėtų galvoti, kaip spręsti šią problemą. Turėtų, tik, deja, jie to nedaro. Jie susitinka ir vis kažką svarsto, nieko konkrečiai nenuspręsdami.

Išeina taip, kad buvusieji laiku ryžtingų veiksmų nesiėmė. Naujieji skubiai išsidalino postus, tačiau jokio savo plano, kaip kovos su pandemija bei gelbės žlungančius verslus, nepateikė. Turbūt todėl, kad jie jo neturi. Tad nereikia stebėtis, kad auga žmonių apatija ir nusivylimas. Tikėtina, jog, matydamas visą šitą chaosą, ne vienas spjovė į valdžios draudimus bei ribojimus ir jų laikosi tik formaliai arba išvis nepaiso."

Situaciją komentuoja signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS:


„Naujai įvesti nueinančios valdžios ribojimai yra ne kas kita, kaip dar viena propagandinė akcija, kadangi valdantieji aiškiai nepasakė, kaip jie kontroliuos tokių savo nutarimų vykdymą.

Nors labai tikėtina, kad jie net ir nesiruošė to daryti, o „pakišo kiaulę" naujajai Lietuvos vyriausybei. Tik pabandžius įsivaizduoti, kaip draudimų kontrolė turėtų atrodyti, iškart tampa aišku, kad tokie planai pasmerkti žlugti. Ne bet koks sprendimas remiasi keliais esminiais momentais.

Norint jį realizuoti, reikia ne tik parinkti kontroliuojančius asmenis, bet ir juos tinkamai parengti bei užtikrinti pačių kontroliuojančiųjų kontrolę. Akivaizdu, kad realizuoti to beveik nėra įmanoma, tad kai draudimai bus atšaukti, S.Skvernelis ir A.Veryga galės prikaišioti Seimo daugumai, kad esą buvo sukurtas efektyvus infekcijos sustabdymo mechanizmas, tačiau konservatoriai „viską sugadino".

Nors nueinantieji daug kalbėjo apie visuomenės sąmoningumą, nemanau, kad mūsų žmonės dabar pradės skųsti vieni kitus policijai. Lietuvoje nėra tokios „skundimo kultūros", kokia, tarkim, gali pasigirti Vokietija. Galbūt dabartinė jaunoji karta, ją auklėjant, tokia ir taptų, tačiau net ir skundimas bei galimos baudos problemos neišspręs.

Tokie klausimai sprendžiami ne represijomis. Mūsų valdžia turėjo pasirinkti Švedijos kelią - skatinti visuomenės sąmoningumą, dalintis informacija ir įtikinti, kad valdžios priimami sprendimai jai yra naudingi. Tuomet žmonės pasitikėtų savo valdžia ir laikytųsi jos teikiamų rekomendacijų.

Deja, Lietuvoje į valdžios priimamus sprendimus žmonės žiūri, kaip į vienos ar kitos politinės grupuotės siekius pasigerinti gyvenimą sau ir savo aplinkai. Ir juos, stebint nuolat į skandalus patenkančius politikus ar matant, kaip butaforiniais veiksmais pildomos kaukių importuotojų kišenės, galima suprasti."

Sidebar placeholder