Lietuviai laukia I. Šimonytės sprendimo dėl ribojimų mažinimo: neįsivaizduoja, kaip pragyventi už 257 eurus

Tiesa, gana optimistiškai nusiteikę pašnekovai teigė, kad jei vis tik būtų nuspręsta dar karantino nelaisvinti, tai priimtų kaip neišvengiamą faktą, mat jau įprato prie pandemijos atneštų gyvenimo rutinos pokyčių ir yra linkę pasitikėti Vyriausybės sprendimais.

Tikisi šviesos tunelio gale

„Jau visi žmonės pavargę, labai tikiuosi, kad pagaliau bus atsižvelgta į tikruosius skaičius ir, duok dieve, smulkiems verslininkams grįžti į darbus. Aš pasitikiu valstybės sprendimais, žiūrėsime, kaip čia viskas bus“, – mintimis dalijosi sekmadienio popietę sostinės centre sutiktas Adomas.

Su drauge sostinės senamiesčiu pasigrožėti išsiruošęs jaunas vyras pasakojo, kad šiuo metu nedirba, tad ir žinių iš Vyriausybės laukia su nekantrumu: „Po truputį bandau įsukti vieną smulkų verslą. Žinoma, karantinas viską sustabdė, bet labai laukiu tos šviesos tunelio gale“.

Anot pašnekovo, valstybės skiriamos 257 eurų sumos tikrai neužtenka pragyventi mėnesį: „Jei žmonės neturi neturi santaupų, tada tikrai neįmanoma. Juk tokia suma – tai šeimai du kartus nueiti apsipirkti... O ką kalbėti apie tuos, kurie turi paskolas ar kitų finansinių įsipareigojimų, tai tikrai neadekvatu“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad reikia būti realistams ir „nenorėti iš valstybės milijonų, nes neaišku, kokia skylė po pandemijos atsivers šalies biudžete".

Siūlo didžių prekybos centrų neatverti

Katedros aikštėje su šeima vaikštinėjęs trijų vaikų tėtis Audrius sakė, kad karantinas jau turėtų švelnėti kai kuriems verslams: „Žinoma, jei reikia, namie pasėdėti dar tikrai galime, bet jau kai kas tikrai galėtų atsidaryti. Pavyzdžiui, parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą. Didžiųjų prekybos centrų atverti dar gal ir nereikia, kol kas tikrai išgyvensime“.

Vyras pasakojo, kad nuo praėjusių metų kovo dirba iš namų: „Mano atveju nėra didelio skirtumo, ar darbas atliekamas biure, ar iš namų, bet jau norėtųsi su kolegomis susitikti gyvai“.

Pašnekovas pasakojo, kad per karantiną jam labiausiai trūksta galimybės nueiti į kino teatrą ar kitų anksčiau mėgtų pramogų.

Audrius taip pat užsiminė, kad jo aplinkoje nėra žmonių, kuriems reiktų išgyventi už 257 eurų paramą, bet jei pačiam reikėtų, tai būtų neįmanoma: „Tokia suma žmonėms, kurie turi paskolų... Nežinau, tikriausiai neįmanoma“, – svarstė jis.

Pasigenda bendravimo

Net jei ir nebus nuspręsta laisvinti karantino ribojimų, gyvenimas labai nepablogės – dėl to vieningai pritarė kalbinti trys sostinės centre sutikti jauni vyrai.

„Yra ekspertai, jų nuomone ir reikėtų vadovautis. Žinoma, ir mano gyvenime sunkumų dėl karatino ribojimų kyla, bet tai natūralu, reikia suprasti, kokia yra situacija, patiriami sunkumai negali tapti priežastimi, kad reikia pulti viską laisvinti“, – pasakojo Vytautas ir pridūrė, kad šiuo metu dirba iš namų, o kai reikia nuvyksta į biurą.

„Mums gali atrodyti vienaip, bet situacija gali būti kitokia. Žinoma, norisi laisvės, grįžti prie senų įpročių, bet kokios bus to pasekmės“, – mintimis dalijosi Artūras ir pridūrė, kad šiuo metu jam itin trūksta kelionių ar net paprasto pasisėdėjimo kavinėje, susitikimų su draugais, laisvesnio bendravimo. Jam pritarė ir bičiulis Ramūnas: „Norisi išeiti kur nori, kada nori ir su kuo nori susitikti. Trūksta kino teatro... Man karantinas darbo ritmo nepakeitė, nes dirbu mažoje kompanijoje techninį darbą. Pirmojo karantino metu šiokių tokių sunkumų buvo, bet dabar su tuo yra susitvarkyta“, – sakė jis.

Panašios nuomonės buvo ir prie Bernardinų sodo sutikta ponia Aldona: „Nejaučiu jokių suvaržymų, dirbu nuotoliniu būdu ir manau, kad saugumas yra svarbiausia. Tikrai nematau, kuo skųstis, jei dėl manęs, tai gali likti karantinas iki tol, kol bus fiksuojami pavieniai atvejai“. Moteris teigė, kad bent kokia valstybės parama yra geriau nei jokios.

Senjorai neturi kuo skųstis

Parke su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis sutiktos senjorės teigė, kad taip laiką leidžia beveik kasdien, o per pasivaikščiojimą nužingsniuoja ir po keletą kilometrų.

„Norėčiau, kad jau po truputį karantinas švelnėtų. Aktyviai dalyvauju trečiojo amžiaus universiteto veikloje ir labai trūksta gyvų susitikimų. Trūksta ir grožio procedūrų, jau nekalbu apie nuolat lankytą teatrą ir kiną“, – sakė Dalia Jasinksienė.

„Labai gerbiu premjerę Ingridą Šimonytę, ji turi visą informaciją ir daro viską taip, kaip geriausia, tik gal lūkesčių sukelti nepagrįstų nereikėjo“, – sakė Violeta Skaržinskienė ir pridūrė, kad Vyriausybė privalo įvertinti ekspertų įžvalgas ir priimti sprendimus. Anot jos, gal šiuo metu ir esama tam tikros neteisybės, kad prekybos centrai veikia, o mažieji verslai uždaryti, bet valdžia šią situacija turėtų greitai taisyti.

„Žmonėms, kurie pradėjo verslą ar turi mažų vaikų – taip, sunku,bet senjorams tikrai nėra kuo skųstis. Veikia daug pagalbos linijų, jaunimas ir savanoriai aktyviai skuba į padėti. Tie, kurie mėgsta verkti, tai jau jų asmeninės problemos, bet tikrai nėra blogai“, – kalbėjo V. Skaržinskienė.