Mirė „bananų baliaus“ organizatorius R.Songaila
Mirė „bananų baliaus“ organizatorius R.Songaila

Buvęs Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmasis sekretorius, LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Ringaudas Songaila išgarsėjo, kai 1988 m. sankcionavo vadinamąjį „bananų balių“, per kurį milicininkai smurtu išvaikė Lietuvos laisvės lygos surengtą taikų mitingą.

Apie mirtį pranešė feisbuke

Apie R. Songailos mirtį feisbuko paskyroje pranešė žinomas žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.

„Trečiadienį grupė artimųjų Antakalnio kapinėse atsisveikino su Ringaudu Songaila (1929–2019), vienu paskutiniųjų Tarybų Lietuvos vadovų, – paskyroje rašo V. Kavaliauskas. – Baigęs Veterinarijos akademiją, kartu su V. Vazalinsku ir M. Grigaliūnu sudarė gana stiprią grupę žemės ūkiui Lietuvoje plėtoti.

Dėmesys kaimui buvo ypač akivaizdus, kai R. Songaila 1981–1985 m. buvo Ministrų tarybos pirmininku. 1985–1987 m. buvo labai simbolinėje AT prezidiumo pirmininko kėdėje, tačiau po P. Griškevičiaus mirties kaip kompromisas imperijos centrui geriausiai tiko LKP vadovo postui.

Tačiau tuo metu jis neįstengė atsispirti Maskvos prievaizdui – antrajam sekretoriui N. Mitkinui. Sąjūdis pasiekė, kad jį LKP vadovo poste 1988 m. spalį pakeitė A. Brazauskas.“

Portalui Alfa.lt V. Kavaliauskas sakė, kad R. Songailos laidotuvėse dalyvavo šeima ir artimiausi žmonės. Pasak žurnalisto, R. Songaila paliko sūnų ir dukterį, žmona mirė anksčiau. „Mirė eidamas 90-uosius, be to, paskutiniu metu nelengvai gyveno, sirgo, – pasakojo jis. – Aš pats laidotuvėse nedalyvavau, bet apklausinėjau žmones, kurie dalyvavo. Nei aš jo giminė, nei ką. Bet asmeniškai pažinojau.

Kadangi tuo metu dirbau užsienyje, buvau oficialiai Lietuvos pasiųstas. Kai R. Songaila tapo LKP pirmuoju sekretoriumi, turėjau jam kas mėnesį rašyti laiškus. Kai grįždavau iš Niujorko, turėjau asmeniškai prisistatyti“, – prisiminė žurnalistas.

V. Kavaliauskas 1988–1990 m. dirbo laikraščio „Tiesa“ korespondentu, politikos apžvalgininku, 1984–1988 m. buvo savaitraščio „Moscow News“ korespondentas Niujorke.

„Kadangi JAV negalėjo akredituoti lietuviško leidinio žurnalisto, oficialiai buvau „Moscow News“ žurnalistas, bet mano darbas Niujorke buvo apmokamas iš Lietuvos užsienio valiutos biudžeto. 1984 m. buvau pasiųstas dirbti Lietuvos LPK CK biuro nutarimu, todėl turėjau atsiskaityti R. Songailai“, – prisiminė pašnekovas.

Pasak V. Kavaliausko, R. Songaila nebuvo politikas, pagal išsilavinimą veterinaras išmanė vienintelį dalyką – žemės ūkį. „Ir išmanė tikrai neblogai. Kai jis buvo premjeras nuo 1981 iki 1985 m., kolūkiai pradėjo klestėti.“

V. Kavaliauskas mano, kad R. Songailos neryžtingumas buvo Lietuvos didžiulė laimė. „Tiek bendraminčiai, tiek oponentai laikė R. Songailą neryžtingu politiku. Galbūt tai buvo jo geras bruožas, nes partijos neveiklumo fone ir iškilo Lietuvos atgimimo idėjos, atsirado Sąjūdis.

Jeigu Lietuvai būtų vadovavęs ryžtingesnis politikas, jeigu čia būtų vykusi tikra Perestrojka, tai nebūtų buvę ir Sąjūdžio. R. Songaila sėdėjo N. Mitkino vadovaujamas, nieko nedarė, tai susikaupė, sukilo garas ir prasidėjo masinis judėjimas.

Dėl R. Songailos neryžtingumo Sąjūdis pradėjo reikalauti, kad būtų išrinktas Algirdas Brazauskas. Galima sakyti, kad R. Songaila atvėrė kelią A. Brazauskui“, – svarstė V. Kavaliauskas.

Po „bananų baliaus“ atsistatydino

R. Songaila su tuomečiu LKP Centro komiteto antruoju sekretoriumi N. Mitkinu sankcionavo 1988 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos laisvės lygos surengto mitingo Vilniuje išvaikymą pasitelkus Vidaus reikalų ministerijos dalinius.

Lietuvos laisvės lyga mitingą rengė nepaisydama to, kad negavo Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimo. Katedros aikštėje buvo sutelktos gausios milicijos pareigūnų ir SSRS vidaus kariuomenės dalinių pajėgos.

Pradėjus rinktis žmonėms, milicija pradėjo blokuoti aikštės prieigas. Liudininkų teigimu, į mitingą susirinko iki 20 tūkst. žmonių. Pradėjus kalbėti mitingo rengėjui Antanui Terleckui taikius protestuotojus pradėjo mušti milicininkai ir vidaus kariuomenės kariai. Nukentėjo ne tik buvę aikštėje, bet ir atsitiktinai pro šalį ėję žmonės.

Skydais bei šalmais prisidengę pareigūnai protestuotojus spardė, daužė kumščiais ir guminėmis lazdomis, vadinamaisiais „bananais“. „Bananų baliumi“ vėliau pavadintas susidorojimas su protestuotojais truko apie tris valandas.

Naktį po mitingo pradėta disidento Algimanto Andreikos vadovaujamos grupės bado akcija dėl politinių kalinių paleidimo. Prie Katedros Šv. Kazimiero koplyčios badavo žinomi disidentai Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas, Petras Cizikas.

Ryte prisistatę milicininkai sumušė akcijos dalyvius ir juos nuvežė į vidaus reikalų skyrių.

Kilus visuomenės protestui dėl brutalaus mitingo išvaikymo ir smurto prieš badautojus, LKP vadovybė buvo priversta imtis priemonių.

Daugiausia kūrybinių sąjungų partinių organizacijų, Sąjūdžio reikalavimu ir kai kurių LKP Centro komiteto biuro narių siūlymu 1988 m. spalio 21 d. šio komiteto plenume iš pareigų atleistas smurtui prieš mitinguotojus pritaręs tuometis LKP CK pirmasis sekretorius R. Songaila.

Tų pačių metų gruodį iš pareigų pašalintas pagrindinis „bananų baliaus“ iniciatorius – LKP CK antrasis sekretorius N. Mitkinas.

Tautos atgimimą stabdė sąstingio metodais

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad Ringaudas Bronislovas Songaila gimė 1929 m. balandžio 20 d. Klaipėdoje.

1952–1954 m. priklausė Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos Centro komitetui; buvo komjaunimo organizatorius. 1953 m. įstojo į SSKP. 1954–1956 m. LKP Lietuvos veterinarijos akademijos biuro sekretorius. 1955 m. baigė šią akademiją. 1956–1957 m. dirbo LKP Centro komitete. 1957–1960 m. LSSR Ministrų Tarybos reikalų valdybos Žemės ūkio skyriaus vedėjas. 1960–1961 m. LSSR žemės ūkio ministro pavaduotojas. 1961–1962 m. LSSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas, 1962–1963 m. pirmasis pavaduotojas ir žemės ūkio produktų gamybos ir paruošų ministras.

1962–1981 m. R. Songaila dirbo LKP Centro komiteto sekretoriumi, kuravo žemės ūkį; vadovavo kolūkių stambinimui, žemės ūkio gamybos centralizacijai, specializacijai, vienkiemių naikinimui, melioracijai. 1962–1964 m. LKP Centro komiteto biuro žemės ūkio reikalams pirmininkas.

1975–1981 m. R. Songaila buvo LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo, 1981–1985 m. Ministrų Tarybos, 1985–1987 m. – vėl šio prezidiumo pirmininkas, SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas.

1987–1988 m. LKP Centro komiteto pirmais sekretorius. R. Songaila vadovavo sąstingio laikotarpio metodais, bandė nesėkmingai riboti Sąjūdžio veiklą.

Sidebar placeholder