Pasak S. Gentvilo, Vyriausybės programoje yra numatyta, kad bent viena Lietuvos savivaldybė per artimiausią dešimtmetį galėtų tapti neutralia aplinkai.
"Logiškiausia ir lengviausia tai būtų pasiekti Neringoje, - sako praėjusią savaitę pareigas pradėjęs eiti aplinkos ministras. - Nulinė CO2 emisija Neringoje galėtų būti pasiekta jau kokiais 2025 metais. Žinoma, ekologija kainuoja, Vyriausybė tikrai pasirengusi skatinti, tačiau tam reikia didelio vietos valdžios ir gyventojų noro."
Pasak S. Gentvilo reikia siekti, kad Neringoje viešasis transportas būtų prioritetinis ir patogus žmonėms - prieinamas ne vien vasarą, bet ir visus metus. Reikia sutvarkyti dviračių takus, išspręsti susisiekimo laivais klausimą.
"Nors ne vienus metus kalbama apie automobilių srautų ribojimą, įvažiavimo mokesčio į Neringą branginimas šios problemos nesprendžia. Vasarą fiksuojami nauji rekordai, per vieną dieną keltais keliama iki 3 300 automobilių", - vardija ministras.
Degina dyzeliną
Pasak S. Gentvilo, reikėtų spręsti centralizuoto šildymo klausimą, nes nėra gerai, kai šiandien šildymui dar yra naudojamos naftos dujos ar krosnių kuras. Gerai, kad prieš porą metų buvo atsisakyta kūrenti skalūnų alyvą. Ir patys gyventojai individualiems namams šildyti dar naudoja dyzeliną ir kitus neatsinaujinančius energijos šaltinius. Šiandien Neringoje kursuoja tik dyzelinu varomi autobusai, nors dauguma miestų jau orientuojasi į gamtinėmis dujomis ir net elektra varomą viešąjį transportą.
Realybė kitokia
Ministro poziciją sveikina ir Neringos meras D. Jasaitis, tačiau iškart pastebi, kad realybė yra visai kitokia.
"Neringa yra nacionalinis parkas, todėl šiandien matome, kad valstybės prioritetas šioje unikalioje teritorijoje yra vizualika, o ne ekologija", - sako D. Jasaitis. Anot jo, Neringoje žmonės negali net saulės elektrinių įsirengti ant senų, dar sovietmečiu pastatytų namų, nes jie yra saugotinoje teritorijoje. Ką jau kalbėti apie paveldosauginius namus.
ĮMANOMA. Neringos meras Darius Jasaitis mano, kad yra realu padaryti Neringą neutralią aplinkai, tačiau tam reikia keisti valstybės požiūrį ir prioritetus.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Skaičiavome ir geoterminio centralizuoto šildymo įrengimo kainą, tačiau net atmetus reikalingas milijonines investicijas taip pagaminama šiluma yra brangesnė nei pagaminta naudojant biokuro katilą", - sako D. Jasaitis. Anot jo, neringiškiai ir taip brangiai moka už centralizuotą šildymą, nes vyrauja maži namai, butai su visomis laukujėmis sienomis. Šiemet buvo panaikinta ir galimybė Savivaldybei kompensuoti dalį (anksčiau buvo kompensuojama iki 50 proc.)centralizuoto šildymo kaštų gyventojams, nes tai prieštaravo įstatymams. Neringa vienintelė Lietuvoje pastatė socialinį būstą, šildomą geoterminiu būdu.
Problema - gyventojų skaičius
"Šiandien Lietuvoje visa biudžeto ir pinigų skirstymo metodika yra paremta gyventojų skaičiumi. Tai nėra naudinga mažoms savivaldybėms. Dalyvavome konkurse, kad galėtume įsigyti elektra varomą autobusą, tačiau pagal tą metodiką išėjo, kad mums priklauso tik 25 procentai autobuso, o vien maršrutui Nida-Smiltynė vasarą reikėtų 5 autobusų", - ironizuoja D. Jasaitis. Anot jo, net merui nustatyti limitai leidžia įsigyti tik pusę elektromobilio, todėl miesto galvai teko rinktis nors ir nedidelio tūrio, bet vidaus degimo varikliu varomą automobilį.
„Sprendžiame, ar
mieste neuždrausti
elektrinių paspirtukų,
nes mums nebeleidžia
įrengti asfaltuotų
takų, daromi
gruntiniai takai pagal
naują technologiją,
o jais važiuoti mažais
ratukais neįmanoma“
"Savivaldybė turi vieną elektromobilį, bet jį įsigijome be Vyriausybės pagalbos, pateikėme projektą tiesiogiai Europos Komisijai", - sako Neringos meras. Anot jo, jau ketveri metai, kai Savivaldybė netaiko įvažiavimo į Neringą rinkliavos elektromobiliams. Mieste yra 5 nemokamos elektromobilių įkrovimo stotelės. Skatinama atvykti laivais, nes uoste netaikomos švartavimo rinkliavos. Praėjusią vasarą mieste buvo teikiama elektra varomų taksi automobilių paslauga.
Daro, ką gali
"Pagal galimybes tvarkome dviračių takus, tačiau, kaip ir tiesiant kelius, čia pagrindinė iniciatyva turėtų būti iš Vyriausybės pusės", - sako D. Jasaitis.
Anot jo, yra svarstytas ir fantastiškai atrodantis lynų kelias, panaudojant dabar esančius aukštos įtampos elektros linijos stulpus.
"Galima Klaipėdos rajone įrengti didelę stovėjimo aikštelę ir iš jos vežti žmones lynų keliu, elektrobusais, kurių vasarą reikėtų kelių dešimčių, laivais. Tam būtų galima naudoti pinigus, kuriuos sutaupytume kelių remonto sąskaita, - svarsto D. Jasaitis. - Tačiau šiandien iškyla daug žemiškesnės problemos. Sprendžiame, ar mieste neuždrausti elektrinių paspirtukų, nes mums nebeleidžia įrengti asfaltuotų takų, daromi gruntiniai takai pagal naują technologiją, o jais važiuoti mažais ratukais neįmanoma, danga niokojama. Vėl klausimas - kokius prioritetus renkamės?"
Individualūs sprendimai
"Galima imtis drastiškų priemonių - už įvažiavimą imti 100 eurų ir automobilių dalijimosi principu priversti žmones persėsti į elektromobilius", - svarsto D. Jasaitis. Visgi jis nėra toks optimistas kaip S. Gentvilas ir mano, kad Vyriausybė, įvertinusi situaciją, eis lengvesniu keliu ir "žaliąja" savivaldybe pirmiausia pavers, tarkim, kokį Birštoną, kur tai padaryti būtų žymiai lengviau.
Vis dėlto S. Gentvilas mano, kad bet kokiu atveju Neringos atžvilgiu turėtų būti priimami individualūs sprendimai. Kurorte pragyvenimas brangsta, kyla grėsmė, kad mažės vietinių gyventojų, be kurių nebus įmanoma užtikrinti būtinųjų paslaugų. Belieka tik laukti, kad nuo žodžių būtų einama prie darbų.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą