Parlamentarė ragina medikus naudotis Pranešėjų apsaugos įstatymu

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė ragina medikus naudotis Pranešėjų apsaugos įstatymu, kaip patikimu teisiniu įrankiu, siekiant apsiginti nuo galimo vadovybės persekiojimo.

Pasak parlamentarės, viešai apie pažeidimus ligoninėse prabilę medikai nesijaučia saugūs. Kai kurie sako patirią vadovybės spaudimą ar net kerštą.

 „Dauguma medikų paviešintų pažeidimų yra susiję su pareigų neatlikimu, profesinės etikos normų nepaisymu, kuris kelia realią grėsmę viešajam interesui ir galėjo turėti skaudžių pasekmių šiuo itin sudėtingu laikotarpiu, kai šalis bando susidoroti su Covid-19 pandemijos iššūkiais",- sako parlamentarė.

Pagrindinė priežastis, kodėl daugelis medikų nedrįsta garsiai kalbėti apie pažeidimus savo darbovietėje, anot Seimo narės, yra baimė sulaukti darbdavio keršto.

"Ši baimė yra pagrįsta. Pati sulaukiau ne vieno medikų laiško, kur jie prašo nebūti paviešinti, bet liudija apie darbe patiriamą mobingą, neužtikrinamą apsaugą nuo Covid-19, psichologinį smurtą. Liūdna, kad šiuo metu ir taip dirbdami ekstremaliomis sąlygomis, gydytojai ir slaugytojos dar yra įtraukiami į karą, kurio laimėti jie neturi galimybių“, – teigia A. Bilotaitė.

Darbo grupės, parengusios Pranešėjų apsaugos įstatymą, pirmininkė A. Bilotaitė apgailestauja, kad dalis gydymo įstaigų vis dar valdomos sovietmečio metodais – iš darbuotojų reikalaujama besąlygiško paklusnumo, o bet koks bandymas pasipriešinti galiojančiai tvarkai, vadovybės sprendimams, net jei jie neteisingi ar neteisėti, sulaukia aiškaus neigiamo atsako, o prabilusieji apie pažeidimus išvadinami skundikais.

2019 metų sausį įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas užtikrina teisinę apsaugą asmenims, kurie įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie pažeidimus ir kuriems buvo suteiktas pranešėjo statusas.

Asmeniui, pripažintam pranešėju, yra draudžiama daryti neigiamą poveikį, įskaitant ir atleidimą iš darbo.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)