Pasirinkome brangiausią elektros tiekėją?
Pasirinkome brangiausią elektros tiekėją?

Per pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą daugiau nei du trečdaliai vartotojų pasirinko esamą valstybinį tiekėją, nors jo siūloma kaina galbūt nebuvo mažiausia.

Ekspertų teigimu, rinkos liberalizavimas atvėrė nemažai naujų galimybių vartotojams, tačiau įnešė ir sumaišties, o gyventojų pasirinkimą dažnai lėmė žemas informuotumo lygis.

Elektros tiekėjai turėjo teisę teikti pasiūlymus visiems, kurie atskiru pranešimu nenurodė, kad nenorėtų jų gauti. ES, atvirkščiai, įprasta, kad asmeninių duomenų perdavimas grindžiamas vartotojo iš anksto duotu sutikimu pasidalyti jo duomenimis.

Lietuvoje buvo įtvirtinta ES Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR) nebūdinga taisyklė, kai klientas turėjo išreikšti nesutikimą, kad jam tiekėjai neskambintų, kitaip jo elektros vartojimo duomenys automatiškai tapo prieinami tiekėjams.

Dėl tos priežasties daugeliui žmonių elektros tiekėjo pasirinkimas tapo nemažu galvos skausmu. Kai kurie vartotojai sulaukdavo skambučių iš visų 7 licencijas turinčių tiekėjų, kartais net po kelis kartus. Vartotojų informuotumo lygis, ekspertų vertinimu, yra gana žemo lygio – daugelis nesuprato situacijos, painiojo visuomeninį tiekėją su infrastruktūra ir pan.

Iki gruodžio 10 d. pirmieji 100 tūkst. Lietuvos vartotojų turėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Populiariausias – brangiausias

Pirmuoju etapu elektros tiekėją privaloma buvo pasirinkti tiems, kurie jos sunaudoja daugiausia – daugiau nei 5 tūkst. kWh per metus. Tie, kurie iš jų nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, už elektrą kitais metais mokės maždaug 12 proc. daugiau.

Portalo „Pigiausia elektra“ duomenimis, daugiausia žmonių rinkosi valstybės įmonei „Ignitis group“ priklausantį tiekėją „Ignitis“. Tai padarė daugiu kaip 48 tūkst. vartotojų arba beveik du trečdaliai pasirinkusiųjų.

Antras ir trečias pagal populiarumą tiekėjas – Latvijos įmonė „Elektrum“ (pasirinko 7612 vartotojai) ir Estijos bendrovė „Enefit“ (pasirinko 6707 vartotojai). „Perlas Energija“ pasirinko kiek daugiau nei 3 tūkst. pirmo etapo dalyvių. Kitus tiekėjus rinkosi mažiau nei tūkstantis.

„Pigiausia elektra“ pastebi, kad dauguma rinkosi tą tiekėją, kurį gerai pažįsta. „Ignitis“ iki šių metų pabaigos buvo vienintelis elektros tiekėjas – veikė monopolio teisėmis, tad elektros vartotojai pratę prie šio pavadinimo. Tačiau „Ignitis“ siūlomos kainos, portalo duomenimis, didesnės nei kitų tiekėjų.

Pavyzdžiui, 5 tūkst. kWh elektros per metus sunaudojantiems vartotojams pasirinkus „Ignitis“ planą „Optimalus“ kainuotų 700 Eur. Sudarius sutartį su „Inregnum“ – 533 Eur, pasirinkus „Perlas Energija“ planą „Namai+“, – 586 Eur, o „Enefit“ planą „Namai + kintama“ – 506 Eur. Panašias kainas siūlo ir kiti tiekėjai.

„Pigiausia elektra“ pastebi, kad, pasirinkus ne valstybinį „Ignitis“, pirmo etapo dalyviai galėjo sutaupyti kelis šimtus ar net daugiau eurų per metus.

Rinktis – neprivaloma, bet apsimoka

„Ignitis“ buvo populiarus tiekėjas ir tarp tų, kuriems pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją dar nėra privaloma. Jį rinkosi kiek daugiau nei 39 tūkst. vartotojų. Kitų etapų dalyviai kiek dažniau rinkosi privatų elektros tiekėją – „Perlas energija“. Jį pasirinko beveik 39,5 tūkst. vartotojų. Kiti tiekėjai sudarė mažiau nei 4 tūkst. tokių sutarčių.

Daugumai elektros vartotojų šiuo metu rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo nebūtina. Tačiau skaičiuojama, kad tai daryti apsimoka, nes dabartinis elektros tiekėjas „Ignitis“ siūlo didžiausią kainą, nepriklausomai nuo to, kiek vidutiniškai elektros sunaudojama.

Pavyzdžiui, jei per mėnesį vidutiniškai sunaudojama 100 kWh, „Ignitis“ atsiųstų 15,52 Eur sąskaitą. O „Inregnum“ sąskaita dabar nesiektų 13 Eur (nors kaina nuolat kintama), o „Perlas Energija“ siūlo fiksuotą 13,17 Eur kainą už 100 kWh.

„Pigiausia elektra“ didesniems namų ūkiams taip pat pataria pasidairyti kitų tiekėjų. Portalas nurodo, kad suvartojant 500 kWh – „Ignitis“ norėtų gauti beveik 73 Eur, o trijų tiekėjų – „Enefit“, „Birštono elektra“ ir „Inregnum“ – kaina už tą patį kiekį nesiektų 59 Eur. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad kaina būtų kintama, nes priklausytų nuo elektros kainos biržoje.

Dauguma nepriklausomų tiekėjų siūlo galimybę rinktis vieną iš dviejų – fiksuotą planą, kai tam tikrą laiką, pavyzdžiui, dvejus metus, elektros kaina nesikeičia, arba kintamą planą, kai elektros kaina nuolat svyruoja.

Chaotiškas pirmasis etapas

Ekspertų teigimu, rinkos liberalizavimas atvėrė nemažai naujų galimybių vartotojams, tačiau įnešė ir sumaišties.

Pasak kelis elektros tiekėjus po vienu stogu buriančios įmonės „Markestro“ vadovo Artūro Meškelės, žmonės aktyviai domėjosi atsiradusia galimybe patiems rinktis elektros tiekėją. „Nors dalis pirmojo etapo dalyvių šį apsisprendimą pasiliko paskutinei minutei, tiek antro, tiek trečio etapo klientų susidomėjimą jaučiame jau dabar. Matome, kad pusė visų sudarytų sutarčių sudaro būtent antrojo ir trečiojo etapo klientai“, – sakė A. Meškelė.

„Pirmąjį etapą vertiname kaip sėkmingą, ypač pastarąjį mėnesį. Prasidėjus gruodžiui ir terminui artėjant į pabaigą norinčių pasirašyti sutartis srautas ypač padidėjo“, – sakė „Inregnum“ generalinė direktorė Lina Paulauskė.

Daugeliui žmonių elektros tiekėjo pasirinkimas tapo nemažu galvos skausmu. „Daugelis žmonių nesuprato situacijos, painiojo visuomeninį tiekėją su infrastruktūra ir pan. Nepaisant gausaus informacinio fono, vartotojas yra vis dar mažai informuotas“, – pastebėjo A. Meškelė.

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ partnerė, advokatė Aurelija Rutkauskaitė atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį reglamentavimą, elektros tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus visiems, kurie nenurodė, kad nenorėtų jų gauti. O tokiu būdu įtvirtinta BDAR nebūdinga taisyklė.

„Turime tokią situaciją, kai pritaikomas atvirkštinis BDAR principas, t. y. klientas turi išreikšti nesutikimą, kad jam tiekėjai neskambintų, kitaip jo duomenys yra perduodami.

Remiantis galiojančiu reguliavimu, elektros energijos vartotojai buvo informuoti apie elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimą, kartu nurodant, kad ESO jų kontaktinius duomenis sutarčių sudarymo tikslais perduos visiems to pageidaujantiems elektros energijos tiekėjams, nebent vartotojas nustatytu terminu tam aktyviai prieštaraus.

Taigi įstatymas čia įtvirtino BDAR nebūdingą taisyklę, kai duomenų perdavimas yra grindžiamas ne vartotojo iš anksto duotu sutikimu pasidalyti jo duomenimis, bet atvirkštiniu principu – duomenys nėra teikiami tik tuo atveju, jei vartotojas nurodo, kad jis tokiam teikimui prieštarauja“, – sakė A. Rutkauskaitė.

A. Meškelė atkreipė dėmesį, kad dėl tos priežasties kai kurie vartotojai sulaukdavo skambučių iš visų 7 skirtingų tiekėjų, kartais net po kelis kartus.

„Suprantama, kad jau po antro skambučio žmogus suirzta, nes abu pasiūlymus reikia įvertinti, palyginti, skirti tam nemažai laiko. Negana to, juos ir palyginti dažnai ne taip paprasta. O ir pardavėjų keliama įtampa traukiant paklodę į savo pusę daugiau komforto vartotojui nesukuria“, – mano A. Meškelė.

Pasak jo, gyventojai dažnai nustebdavo sužinoję, kad elektros tiekėjų pasirinkimas toks gausus – pasiūlymus teikė 7 licencijuoti tiekėjai.

„Dažniausiai žmonės žino tuos, kurie skiria daugiau dėmesio reklamai, o pakalbėję su mumis sužinodavo ir apie kitus, mažesnius, tiekėjus, kurių siūlomos sąlygos taip pat gali puikiai atitikti kliento poreikius, negana to, dažnai yra lankstesnės nei rinkos gigantų“, – teigė A. Meškelė.

Tiekėjai teikė individualius pasiūlymus

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila aiškino, kad vartotojams pirmuoju elektros rinkos liberalizavimo etapu teko dvi užduotys – nuodugniai apsvarstyti nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymus ir, išsirinkus tinkamiausią, pasirašyti su juo sutartį.

Pirmajam reformos etapui priklausantys gyventojai, kurie per metus sunaudoja 5000 kWh ir daugiau elektros, visuomeninio tiekėjo buvo informuoti apie turimą pareigą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Jei vartotojai neišreiškė nesutikimo dalytis energijos suvartojimo duomenimis, tiekėjai šiems vartotojams nuo rugsėjo siuntė konkrečiam namų ūkiui pritaikytus individualius pasiūlymus.

Tiekėjai, vartotojams nepareiškus prieštaravimo, galėjo prieiti prie tokio vartotojo 12-os mėnesių elektros suvartojimo duomenų (nuo 2019 m. birželio 1 d. ik 2020 m. gegužės 31 d.).

Pirmojo etapo dalyviai sutartį su naujuoju tiekėju turėjo pasirašyti iki gruodžio 10 d.

Tiems, kurie pasirašė sutartį iki šio termino, naujasis tiekėjas elektrą pradės tiekti nuo 2021 m. sausio 1 d. Jei vartotojas ir jo valdomas nekilnojamasis turtas patenka į pirmąjį pokyčio etapą, tą pačią dieną – 2021 m. sausio 1-ąją – nutrūks sutartis su iki tol elektrą tiekusiu visuomeniniu tiekėju.

Jei pasirinkti tiekėjo iki šios datos nesuspėta, dar 6 mėnesius vartotoją elektra aprūpins garantinis elektros tiekėjas, kurio funkciją atliks ESO, tačiau elektra tokiu atveju kainuos brangiau.

Reforma vyks trimis etapais

Lietuvoje energetikos reforma vykdoma trimis etapais iki 2023 m. Į pirmąjį etapą pateko per metus daugiausia – 5000 kWh ir daugiau – elektros energijos sunaudojantys namų ūkiai. Į antrąją, skaitlingiausią, grupę, kurią į pokytį planuojama įtraukti kitąmet, patenka tie vartotojai, kurie per metus sunaudoja 1000–5000 kWh.

Daugiausia tai – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energiškai efektyvesnių namų savininkai.

Trečiaisiais reformos metais, 2022-aisiais, pasikeisti tiekėją iš valstybinio į privatų bus pakviesti tie namų ūkiai, kurių elektros suvartojimas per metus nesiekia 1000 kWh.

Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės lėšomis remiami gyventojai, taip pat daugiabučių, sodų bendrijos, būstų administratoriai ir visi kiti likę vartotojai.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder