Petro Gražulio teisinė neliečiamybė panaikinta

Petro Gražulio teisinė neliečiamybė panaikinta

Seimas nutarė patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikino Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.

Antradienį už Seimo tyrimo komisijos pirmininko Armino Lydekos pateiktą Seimui protokolinį nutarimą, kuriame siūloma Seimui duoti sutikimą šį parlamentarą „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ balsavo 97 Seimo nariai, 6 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė.

Seimo narys P. Gražulis dar kartą tvirtino, kad prieš jį yra sukurpta politinė byla, o kaltinimai yra esą iš piršto laužti. Jo teigimu, ir sovietinė valdžia persekiojo jį dėl politinių nuostatų.

„Toks mano likimas, kad visą gyvenimą esu persekiojamas – nuo sovietinių laikų“, – sakė politikas.

Tyrimo komisija vadovavęs parlamentaras Arminas Lydeka griežtai atmetė politinį motyvą, sakydamas,  kad komisija politinio susidorojimo nerado.

Seimo narys Audrius Petrošius teigė, kad Seimas uždegė žalią šviesą visapusiškam situacijos ištyrimui, suteikė galimybę P. Gražuliui įrodyti savo tiesą.

„Linkiu Petrui įrodyti savo tiesą. Nematau priežasčių, kodėl turėtume stabdyti procesą“, – sakė A. Petrošius.

Eiti į prokuratūrą ir pateikti savo įrodymus P. Gražuliui pasiūlė ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Tuo tarpu parlamentaras Vytautas Gapšys apgynė kolegą, sakydamas, kad tyrimo komisija nepilnai ištyrė situaciją, ir tik įvertinus visus faktus būtų galima pasakyti, ar čia nėra politinio persekiojimo.

V. Gapšys mano, kad P. Gražuliui adresuoti kaltinimai yra etikos klausimai, todėl abejotina, ar dėl to reikia pradėti baudžiamąjį kaltinimą.

Prokurorai nurodo, kad P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi tai yra darė įtaką Lietuvos ir Rusijos veterinarinių tarnybų valstybės tarnautojams, kad jie veiktų bendrovės „Judex“ interesais ir savo bei kitų asmenų naudai, gavo turtinę naudą.

Kaip numato Seimo Statutas, jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

ELTA primena, kad kreipdamasis dėl Seimo nario P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad parlamentaras pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. E. Pašilis akcentavo, kad P. Gražulis savo veiksmais menkino Seimo autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Konstitucijoje įtvirtintą priesaiką. Pasak E. Pašilio, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Raktažodžiai
Sidebar placeholder