„Pigiausi“ ir „brangiausi“ Seimo nariai
„Pigiausi“ ir „brangiausi“ Seimo nariai

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius, remdamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, pažėrė skaičių apie praėjusius Seimo rinkimus. Vienas iš įdomesnių - pigiausiai kainavo Petro Gražulio mandatas - vos per 4 tūkst. eurų, o brangiausiai - beveik 240 tūkst. eurų - Algirdo Butkevičiaus.

Iš viso praėjusių Seimo rinkimų kampanijos dalyviai surinko net 7,747 mln. eurų pajamų. Didžioji jų dalis - 5,96 mln. eurų arba 78 proc. - buvo politinių partijų skirtos lėšos. Dar per 718 tūkst. eurų paaukojo fiziniai asmenys, 986 tūkst. eurų - kandidatų skirtos nuosavos lėšos.

Kampanijos dalyviai išleido tiek pinigų, kiek ir surinko. Daugiausiai - 6,7 mln. eurų - išleista politinei reklamai. Nenuostabu, kad daugiausiai mandatų iškovojo konservatoriai, nes jie ir išleido daugiausiai pinigų - 1,69 mln. eurų. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai" gerokai atsiliko - 1,09 mln. eurų.

Daugiausiai partijoms, kurios tapo parlamentinėmis, kainavo kitomis priemonėmis skleidžiama reklama - 1,96 mln. eurų, nuo jos mažai atsiliko išorinė politinė reklama - 1,57 mln. eurų. Iš žiniasklaidos priemonių politikai labiausiai patikėjo spaudos įtaka - politinei reklamai spaudoje atseikėta 1,09 mln. eurų. Toliau rikiuojasi internetas, televizija bei radijas.

Įdomiausia yra lentelė, kurioje pateikiama, kiek kainavo vienas iškovotas mandatas. Paskaičiuota labai paprastai - išleistų pinigų suma padalinta iš iškovotų mandatų skaičiaus. Tai štai, pigiausiai kainavo save išsikėlusio Petro Gražulio mandatas - 4104 eurus. Save išsikėlęs Domas Griškevičius mandatą „įsigijo" už 4882 eurus, Vytautas Bakas - už 6089 eurus.

Gana pigiai mandatais „apsirūpino" Laisvės partija - po 24 316 eurų už vienetą, konservatoriai - po 33 835 eurus, ir „valstiečiai" - po 33 988 eurus. O štai save išsikėlusiam Valdemarui Valkiūnui vieta Seime kaštavo 36 951 eurą.

Toliau eina dar stambesnės sumos. Liberalų sąjūdžiui kiekviena kėdė Seime atsiėjo po 54 385 eurus, socialdemokratams - po 69 601 eurą, Darbo partijai - po 93 183 eurus. Dar toliau - jau triženklės sumos: „socdarbiečiai" už kiekvieną iš trijų mandatų atseikėjo po 169 712 eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, taip pat tegavusi jų tris - po 171 240 eurų, partijai „Laisvė ir teisingumas" vienintelis Remigijaus Žemaitaičio mandatas kainavo 176 090 eurų, o Lietuvos žaliųjų partija Algirdą Butkevičių į Seimą delegavo net už 239 218 eurų. Tai - brangiausias šios kadencijos seimūnas.

Be politinių partijų iš viso savarankiškais politinės kampanijos dalyviais užsiregistravo 310 kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose (283 keliami politinių partijų ir 27 išsikėlę patys).

Daugiausiai politinei kampanijai skirtų pajamų turėjo šie vienmandačių rinkimų apygardų kandidatai: minėtas V.Valkiūnas - 36 951 eurą (išsikėlė pats), Kazys Starkevičius - 34 952 eurus (iškėlė konservatoriai), Antanas Guoga - 32 513 eurų (Darbo partija), Laima Liucija Andrikienė - 30 663 eurus (konservatoriai), Saulius Budinas - 26 540 eurų (Liberalų sąjūdis), Jonas Varkalys - 25 397 eurus (Liberalų sąjūdis), Andrius Vyšniauskas - 25 156 eurai (konservatoriai), Dainius Kreivys - 24 082 eurus (konservatoriai), Žygimantas Pavilionis - 23 740 eurų (konservatoriai), Paulius Lukševičius - 23 331 eurą (konservatoriai), Antanas Matulas - 23 264 eurus (konservatoriai), Vaidas Venckus - 22 302 eurus (socialdemokratai), Artūras Skardžius - 21 196 eurus (Darbo partija), Mykolas Majauskas - 20 995 eurus (konservatoriai), Vaidas Šalaševičius - 20 121 eurą (konservatoriai), Gintarė Skaistė - 20 009 eurus (konservatoriai).

Beje, iš jų tik 8 buvo išrinkti į Seimą vienmandatėse apygardose, į kitus sukišti pinigai faktiškai nuėjo vėjais, nes keli politikai į Seimą iš viso nepateko, keli pateko tik per partijų sąrašus.

Iš viso jokių lėšų politinei kampanijai nebuvo skyrę trys vienmandačių rinkimų apygardų kandidatai, po vieną partijų „Laisvė ir teisingumas" bei Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai kandidatą.

Sidebar placeholder