Pinigų maišas nuo Landsbergių verslo nutolo

Pinigų maišas nuo Landsbergių verslo nutolo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tik dabar teikėsi atsakyti į Seimo valdybos užklausą, ar Vyriausybė pritaria dar praėjusios kadencijos parlamentarų pavasarį pateiktam projektui. Jo esmė - privatūs darželiai ir mokyklos iš valstybės biudžeto turi gauti tiek pat pinigų, kiek valstybiniai darželiai ir mokyklos.

Akivaizdu, jog tokia pataisa būtų aktualiausia konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslui, mat jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė valdo didžiulį privačių darželių bei mokyklų tinklą.

Pažeistų Konstituciją

Parlamentarai siūlo, kad privatiems darželiams ir mokykloms būtų skiriama lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms. Kas gi tie dosnieji siūlytojai? Ogi Eugenijus Jovaiša, Edmundas Pupinis, Vytautas Juozapaitis ir Gintaras Steponavičius. Beje, trys pirmieji perrinkti ir į šį Seimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlymus atmetė. Anot jos, valstybė ir taip skiria pusę reikalingų lėšų ugdymui privačiuose darželiuose, o tai kasmet kainuoja 10,1 mln. eurų. Todėl tokia pati suma papildomai būtų sunki našta, „neatsakinga valstybei prisiimti dar papildomų finansinių įsipareigojimų".

O dėl siūlymo, susijusio su privačiomis bendrojo lavinimo mokyklomis, ministerija priminė Konstitucijos 41 straipsnį, kuriame nustatyta, kad tik valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose mokymas yra nemokamas, todėl, anot ministerijos, „ribotus valstybės finansinius išteklius tikslinga sutelkti pirmiausia būtiniausioms švietimo reikmėms šiose mokyklose patenkinti, siekiant užtikrinti švietimo kokybę ir prieinamumą".

Toliau lupikautų

Ministerija akcentuoja, kad mokymas nevalstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose yra mokamas ir jos gali imti mokestį už ugdymo paslaugas. Ir ne tik gali, bet ir ima žvėriškus pinigus. Pasak ministerijos, net ir skyrus vienodą finansavimą, iš tėvų privačiose mokyklose vis tiek būtų imami pinigai.

„Nevalstybinės mokyklos iš valstybės biudžeto gautų tiek pat mokymo ir ūkio lėšų, kiek jų gauna valstybinės ir savivaldybių mokyklos, tačiau tėvams, neišgalintiems skirti lėšų vaikų ugdymui, vis tiek nebūtų užtikrintos tokios pačios sąlygos leisti vaikus mokytis į nevalstybines mokyklas, kokios pagal Konstituciją sudaromos valstybinėse ir savivaldybių mokyklose. Taip būtų pažeistas lygių galimybių principas, neužtikrinamas socialinis teisingumas, skatinama atskirtis tarp mokinių ir mokyklų", - konstatuoja ministerija.

O vasarį grupė parlamentarų bandė prastumti kitą Landsbergių verslui naudingą projektą - leisti ir toliau privačioms mokykloms nemokamai naudotis valstybės nekilnojamuoju turtu. Esą priešingu atveju jos bus priverstos bankrutuoti. Kaip įmanoma bankrutuoti, kai jos iš tėvų lupa po kelis šimtus eurų per mėnesį ir dar gauna dalinį valstybės finansavimą - didžiulė paslaptis.

Bandė sugraudinti

„Švietimo sektorius, šiuo atveju - mokyklos, yra viešoji gėrybė, kurią užtikrina valstybė. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo mokyklos statuso mokykloms turi būti suteikiamos galimybės panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai valstybės ir savivaldybių turtu.

Panaikinus šią galimybę, privačios ugdymo įstaigos turėtų nutraukti savo veiklą, nes patalpų nuomos kaštus būtų sunku padengti arba ugdymo kaina šiose įstaigose itin padidėtų, todėl šiose įstaigose galėtų mokytis tik aukštesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai", - rašoma parlamentarų pateiktame dokumente, kuriuo siūloma leisti panaudos pagrindu (t.y. nemokamai) valstybės bei savivaldybių turtu naudotis ir privačioms mokykloms.

Siūlymo iniciatorius - parlamentaras Simonas Gentvilas (kaip tyčia dabar siūlomas į aplinkos ministrus - red. past.), o jo idėją parašais palaikė Mantas Adomėnas, Irina Rozova, Aušrinė Armonaitė, Andrius Kupčinskas, Naglis Puteikis, Gintaras Vaičekauskas ir tie patys E.Pupinis bei G.Steponavičius.

Tikrai neskursta

Jų argumentai, esą šio projekto nepatvirtinus privačios ugdymo įstaigos bankrutuotų, kelia šypseną.

Valstybinė mokesčių inspekcija prieš kelis mėnesius paviešino informaciją apie politikus, pernai valdžiusius daugiausiai turto. Pirmoje vietoje - ką tik mandato atsisakęs dabar jau buvęs Seimo narys, „valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio turto vertė 2019 m. siekė 24,3 mln. eurų.

Antrasis pagal turtingumą - „valstiečių" Klaipėdos taryboje atstovas Vidmantas Dambrauskas. Jo turtas pernai siekė 19,4 mln. eurų. Po jo pagal turtingumą rikiavosi A.Landsbergienė. Tiesa, ji politikė - tik santykinai. Tiesiogiai politikoje nedalyvauja, tačiau jos sutuoktinis - parlamentaras, konservatorių lyderis G.Landsbergis.

Tad štai: A.Landsbergienė, 2018 m. valdžiusi turto už 1,87 mln. eurų, pernai jį padidino beveik 7 kartus - iki 12,9 mln. eurų. Turtus ji susikrovė valdydama privačių darželių bei mokyklų tinklą.

Bepigu nesusikrauti, kai už vietas privačiuose darželiuose bei mokyklose iš tėvų imama po 500 eurų per mėnesį ir daugiau, o privatus verslas dotuojamas ir valstybės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbė, kad pernai 68 šalyje veikiančioms privačioms mokykloms finansuoti išleista apie 22 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Tikriausiai ignoruos

Finansų ministerija idėją, kad privačioms ugdymo įstaigoms patalpos būtų suteikiamos nemokamai, griežtai sukritikavo. Ji priminė, kad tas pats Seimas priėmė nuo pernykščio spalio įsigaliojusias pataisas, kuriomis nuspręsta pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms) maksimaliai apriboti valstybės ir savivaldybių turto naudojimą panaudos pagrindu.

Tiesa, turint mintyje, kad į valdžią grįžo konservatoriai, turbūt niekas nenustebtų, jog Seimas abiejų ministerijų išvadas ignoruotų ir ištiestų „pagalbos ranką" Landsbergių verslui.

Sidebar placeholder