Politikų dovanėlė paralyžiuos daugiabučių namų valdymą

Politikų dovanėlė paralyžiuos daugiabučių namų valdymą

Politikų parengtas ir buldozeriu stumiamas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų įstatymas apsunkins namų bendrijų savininkų gyvenimą ir gali visiškai paralyžiuoti daugiabučių namų valdymą.

Daugiabučių valdymą reglamentuojantį įstatymą spalio 16 d. Seime registravo Seimo nariai valstiečiai Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika. Jis taip pat yra ir aplinkos ministras.

Bendrijų pirmininkai nuogąstauja, kad įstatymo projektu siekiama sunaikinti egzistuojančias daugiabučių savininkų bendrijas ir užkirsti kelią kurtis naujoms.

Kai efektyviai valdyti daugiabučius taps neįmanoma, jų valdymą veikiausiai perims savivaldybės įmonės.

Savivaldybėms siūloma suteikti teisę nušalinti privačias įmones nuo konkretaus namo administravimo ir uždrausti veiklą visame mieste 12 mėnesių laikotarpiui vien gavus keletą skundų iš gyventojų. Tam tikrais atvejais vietos valdžia galėtų panaikinti ir pačias butų savininkų bendrijas.

Atrodo, kad politikų kuriamu daugiabučių valdymo modeliu siekiama gyventojus atgrasyti nuo noro tvarkytis savarankiškai.

Pagal naująjį įstatymą visus remonto darbus daugiabučių savininkams reikėtų pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Manoma, jog dėl to pirkimai užtruks, o namo tvarkymo sąnaudos išaugs.

Be to, visuotinis gyventojų susirinkimas, dabar šaukiamas kartą per metus, turėtų rinktis keturis kartus ir tvirtinti ketvirtines ataskaitas. Jų nepatvirtinus, išlaidų nebus galima priskaityti savininkams, todėl jas iš savo kišenės turės padengti bendrijos pirmininkas.

Gali būti, kad tokiomis sąlygomis bendrijų pirmininkais dirbti norinčiųjų neatsiras, nes jie už įvykdytus darbus atsakys asmeniniu turtu.

Bendriją pagal naująjį modelį bus galima steigti tik viename name, tai gali padidinti jos valdymo sąnaudas. Dabar viena bendrija gali valdyti keletą daugiabučių namų.

Bendrijų pirmininkai prognozuoja, jog įsigaliojus naujam įstatymui gyventojai apskritai nebenorės kurti daugiabučių savininkų bendrijų, nes dėl biurokratinių procedūrų jos valdymas taps sudėtingas, lėtas ir brangus.

Manoma, kad neprofesionaliai ir nekokybiškai parengto įstatymo priėmimas gali taip paralyžiuoti daugiabučių valdymą, kad daugumos jų remontas ir modernizavimas apskritai sustos.

Gyventojų teisių gynėjams naujasis daugiabučių valdymo modelis asocijuojasi su valdžios savivalę įteisinančiais Rusijos įstatymais.

„Nebus įmanoma priimti jokio sprendimo“

Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė naujoje tvarkoje įžvelgia daug pavojų.

„Pirmiausia jie nori, kad visi savininkai būtų bendrijos nariai. Dabar bendrijos nariai yra steigiamajame susirinkime dalyvavę butų savininkai ir vėliau norą būti nariais išreiškę gyventojai. Juk į partiją ir į bendriją žmogus stoja savo noru, o ne kažkieno verčiamas“, – stebėjosi V. Remeikienė.

Pagal naują reglamentavimą sprendimus dėl daugiabučio valdymo turėtų priimti ne aktyvūs ir savo noru į savininkų bendriją įstoję gyventojai, o, pavyzdžiui, visi 100 butų namo ir garažų ar pagalbinių patalpų savininkai – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

„Kaip visus savininkus surinkti į susirinkimą? Tai utopija, tai neįmanoma“, – piktinosi V. Remeikienė.

Dabar namu daugiausia rūpinasi bendrijos nariai, o bendrijai nepriklausantys gyventojai visada gali dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, gauti informaciją ir reikšti savo nuomonę, tik neturi balsavimo teisės. Tačiau įstoti į bendriją jokių kliūčių nėra – tai jie gali padaryti bet kada.

Pagal siūlomą modelį visų (100 proc.) namo butų savininkų dalyvavimas būtų būtinas ne tik steigiant bendriją, bet ir eiliniame susirinkime, kuriame būtų tvirtinamos ataskaitos ar darbų sąmatos. „Dėl tokio reikalavimo nebus įmanoma priimti jokio sprendimo“, – mano V. Remeikienė.

Jos teigimu, daugiabučius valdyti iš dalies būtų pavedama savivaldybėms. „Gavus gyventojų skundų, savivaldybės galėtų bausti, nušalinti nuo darbo administratorius ir bendrijų pirmininkus. Tai visiška nesąmonė“, – svarstė ji.

Bendrijų pirmininkai trauksis iš pareigų

Aštuonių nedidelių daugiabučių pirmininkė V. Remeikienė prognozavo, kad, priėmus naują įstatymą, bendrijų pirmininkai trauksis iš pareigų. „Tarkime, reikia remontuoti stogą. Mes atlikome kasmetinę apžiūrą, priėmėme apžiūros aktą, kad pagal jį galėtume tvarkyti stogą. Anksčiau aš apklausdavau įmones, kurios, mano žiniomis, gerai dirba. Tokia informacija dalijamės ir asociacijoje. Apvažiuodavau įmones, pasišnekėdavau su vadovais. Nemokamai susirinkdavau trijų įmonių sąmatas, su valdybos nariais tardavomės, ar mokėti mažiau, ar daugiau, bet už geresnę kokybę. Tada sprendimą pateikdavome visuotiniam susirinkimui“, – pasakojo V. Remeikienė.

Pagal naują reglamentavimą, anot jos, taip „lengvai“ remonto jau neatliksi, nes reikės samdyti techninį prižiūrėtoją būtiniems dokumentams parengti, kad būsimus darbus būtų galima pirkti per CPO.

„Dabar stogo remontas kainuoja 10 tūkst. eurų. Įsigaliojus naujajai tvarkai, techniniam prižiūrėtojui reikėtų papildomai sumokėti 800–1000 eurų, o paslaugų pirkimas per CPO kainuotų gerokai daugiau, negu su įmonėmis derantis savarankiškai. Mano skaičiavimu, vien dėl naujo reglamentavimo stogo remontas kainuos apie 16 tūkst. eurų. Ar tai naudinga bendrijai, ypač jeigu tai mažas, 20–30 butų, namas“, – nesupranta V. Remeikienė.

Pagal naujo įstatymo reikalavimus, jeigu įvyktų avarija, pirmininkas turėtų iš visų pusių ją nufotografuoti, aprašyti ir tik po to kviesti tarnybas avariją likviduoti. Šie darbai turėtų būti apmokami iš bendrijos sąskaitos. „Kitaip tariant, sąskaitai turėtų pritarti visi bendrijos nariai – visi 100 proc. butų ir pagalbinių patalpų savininkų. Jeigu visi gyventojai nesutinka apmokėti už avarijos likvidavimą iš bendrijos sąskaitos (kai kam pasirodys per brangu), sąskaitą tektų apmokėti pirmininkui iš savo kišenės. Tai idiotizmas“, – mano V. Remeikienė.

Dabar revizorių bendrija renkasi iš gyventojų, turinčių buhalterinį ar kitą universitetinį išsilavinimą. Pagal naują reglamentavimą šis revizorius būtų įpareigojamas spręsti visus gyventojų ginčus bendrijoje.

„Ar tai normalu? Negana to. Naikinamos ir bendrijų valdybos. Pirmininkas lieka vienas atsakingas už viską. Jis vienas spręs visus klausimus. Tai jūs įsivaizduokite, koks kvailas sutvėrimas imsis visą šitą darbą dirbti vienas pats?“ – stebėjosi moteris.

V. Remeikienės teigimu, Šiauliuose daug nedidelių – 20 butų – namų. Paprastai tokiuose namuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių. Daugiausia jie pirmininkui gali mokėti 40–100 eurų mėnesinį atlyginimą.

„Ar aš būsiu tokia kvaila ir už visus sprendimus atsakysiu visu turtu – savo butu? Ar man į gatvę reikės išeiti?” – iš Seime registruoto įstatymo reikalavimų šaipėsi kelių daugiabučių pirmininkė.

Turtu pirmininkas turėtų atsakyti už visą galimai bendrijai padarytą nuostolį.

Įstatymo projektas panašus į „nesąmonių kratinį“

Daugiabučių administratorių gyvenimas, įsiteisėjus parengtam įstatymui, taip pat taptų labai rizikingas. Mat, gavusi 3 gyventojų skundus, savivaldybė galėtų administratorių nušalinti ne tik nuo konkretaus daugiabučio valdymo, bet ir uždrausti 12 mėnesių užsiimti veikla visame mieste.

O, pasak V. Remeikienės, yra tokių piktybinių skundų rašytojų, nuo kurių neįmanoma apsiginti – per metus sugeba parašyti 600 skundų.

V. Remeikienės nuomone, naujuoju įstatymu gali būti siekiama savivaldybės įmonėms perduoti valdyti sutvarkytus ir modernizuotus namus. „Savivaldybėms į rankas įduodamas ginklas prichvatizuoti privačią nuosavybę“, – mano ji.

Lietuvos būsto rūmų (LBR) prezidentas Juozas Antanaitis rengiamą įstatymą įvardijo kaip nesąmonių kratinį. Esą šį įstatymą žmonės parengė ne būsto valdymui, o būsto valdymo naikinimui.

„Po to, kai įstatymas įsigalios, nacionalinis turtas paprasčiausiai sužlugs. Šį teisės akto projektą sukūrė žmonės, kurie nė vienos valandos nėra dirbę bendrijoje ar administravimo įmonėje, nė karto nerengė gyventojų susirinkimo. Tiesiog atsitiktiniai žmonės nusprendė „kažką“ sukurti ir pasinaudojo vieno Seimo nario patiklumu“, – spėjo LBR prezidentas.

J. Antanaitis prognozavo, kad naujasis reglamentavimas sunaikins daugiabučių namų valdymą, nes neatsiras žmonių, kurie norėtų dirbti bendrijų pirmininkais.

„Kas eis dirbti už 100 eurų mėnesinį atlyginimą, kai grės didžiuliai mokėjimai iš savos kišenės, kai gyventojai nepatvirtins kokių nors atliktų darbų? Dalis gyventojų nenori mokėti už nieką, tai 1–2 tūkst. eurų už būtinus darbus mokės pirmininkas. Koks durnius eis?“ – svarstė jis.

J. Antanaičio nuomone, ir administratoriai nenorės administruoti daugiabučių, investuoti didžiulių pinigų į techniką, atlikti darbus į kreditą, kai jiems grės pašalinimas iš rinkos dėl 3 gyventojų skundų.

„Vilniaus įmonė „Šilėja“ administruoja apie 1 mln. kvadratinių metrų ploto, joje dirba apie 200 darbuotojų. Tarkime, konkurentas paskųs ar vadybininkas padarys netyčinę klaidą. Už 3 pažeidimus savivaldybė galės išmesti įmonę iš Vilniaus miesto. Ne baudą skirs, ne iš namo išvarys, o iš miesto. Įmonė metus laiko negalės vykdyti veiklos, darbuotojai išsivaikščios, žlugs verslas, liks neapmokėti kreditai, prapuls įnašai į namų modernizavimą. Savivaldybės darbuotojas, išbraukdamas įmonę iš sąrašo, ją prives prie bankroto“, – būsimą gyvenimą juodomis spalvomis piešė J. Antanaitis.

Pagal naują įstatymą, namo administratorius ne vėliau kaip iki vasario 1 d. turės pristatyti ir pateikti metinę savo veiklos ataskaitą namo patalpų savininkų susirinkimui tvirtinti. Jei namo savininkai ataskaitos nepatvirtins, ji turės būti patikslinta ir pataisyta.

Jeigu nebus patvirtinta ir antrą kartą, administratorius neteks teisės administruoti pastato.

J. Antanaičio žiniomis, gyventojai beveik niekada nepatvirtina sąmatos, nes nenori mokėti. Tokiu atveju dauguma dabartinių administratorių netektų darbo. „Kas tai yra? Kažkokia nesąmonė“, – piktinosi jis.

Balkonus pagal naują reglamentavimą turės tvarkytis patys gyventojai, jie jau nebus laikomi pastato konstrukcijos dalimi. „Dabar visa bendrija dažnai nesugeba sutvarkyti balkonų, aptraukia juos žaliu tinkleliu, kad tinkas nebyrėtų. Koks buto savininkas bendros nuosavybės dalinį objektą remontuos savo lėšomis? O juk reikės projekto, kartais viso statinio konstrukcijos perdarymo, krano darbams atlikti. Koks gyventojas pajėgs tai padaryti. Ten tiek tokių nesąmonių prirašyta, kad griebiesi už galvos ir mąstai: Jėzus Marija, kas tai galėjo sukurti?“ – prisipažino LBR prezidentas.

J. Antanaičio nuomone, išvadą dėl šio įstatymo projekto turėtų pateikti ne antikorupcinį vertinimą atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba, o Valstybės saugumo departamentas, mat, įstatymui įsigaliojus, galėtų būti destabilizuota padėtis Lietuvoje prieš Seimo rinkimus.

„Kad įmonės žlugs, nedidelė bėda. Nors jų darbuotojai gaus mažesnes pensijas. Bet žlugs daugiabučiai namai. Butų savininkai negalės priimti menkiausių sprendimų. Ar devynaukščio namo stogo remontas svarbus antrame ar trečiame aukšte gyvenančiam buto savininkui? Jis gali nebalsuoti dėl būtinų darbų. Tokio namo valdymo žlugimas užprogramuotas. Įstatymo rengėjai turbūt įsivaizduoja, kad eilės rikiuojasi prie bendrijų pirmininkų pareigybės. Iš tikrųjų daugelis senukų tik ir ieško progos, kaip atsikratyti šio nedėkingo darbo, bet lieka, nes nėra, kas juos pakeistų“, – pasakojo J. Antanaitis.

LBR prezidentas įtaria, kad įstatymą registravo ne Vyriausybė, o du Seimo nariai todėl, kad siekiama išvengti Vyriausybės išvados teikimo. Be to, įstatymo projektas Seimui teikiamas praėjus vos dviem savaitėms nuo registravimo. „Koks įstatymas praeina taip greitai? Čia tikras buldozeris“, – piktinosi J. Antanaitis.

Pasak jo, įstatymo projektas nebuvo derinamas nei su daugiabučius administruojančių įmonių asociacija, nei su butų savininkų bendrijų atstovais, nei su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Kuriamas rusiškas autoritarinis valdymo modelis

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka mano, kad naujuoju įstatymu naikinamas ne tik bendrojo naudojimo objektų valdymas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bet ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos.

„Trys šiurkštūs pažeidimai ir bendrija gali būti panaikinta, o daugiabučio namo valdymas perduodamas savivaldybei ar jos valdomai įmonei. Klausimas, kam to reikia. Ar gyvensime pagal Rusijos modelį, kai žmonės neturi sprendimo ir pasirinkimo teisės? Įstatymo projektas niekaip neatstovauja vartotojų interesams“, – mano G. Komka.

Daugiabučių gyventojų teisių gynėjas Seime registruotą įstatymo projektą įvardija kaip „nesąmonių rinkinį“.

Pasak jo, dabar gyventojų skundus nagrinėja bendrijų valdybos. Jas panaikinus, visi skundai keliaus į savivaldybę. Vilniuje juos dabar nagrinėja 5 darbuotojai.

„Panaikinus valdybas, šie darbuotojai per metus turės išnagrinėti kokius 20 tūkst. skundų. Dabar jie sugeba išnagrinėti iki 20 proc. nusiskundimų. Vadinasi, turės įdarbinti penkiskart daugiau žmonių. Be to, savivaldybė spręs, kurias bendrijas naikinti, kuriuos administratorius pašalinti. Tai ne tik apribos butų savininkų teises, bet ir sukurs prielaidas korupcijai. Kaip žmogui geriau tvarkytis savame kieme, kaip pirkti paslaugas, spręs valdžia. Man tai asocijuojasi su Rusija“, – prisipažino G. Komka.

Gyventojų teisių gynėjas įtaria, kad daugiabučių namų valdymo įstatymo projektą kūrė žmonės, gyvenantys individualiuose namuose ir neturintys „žalio“ supratimo, kaip savo turtą tvarko ir prižiūri daugiabučiuose gyvenantys Lietuvos piliečiai.    

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder