Seimo daugumos ryžtą dėl Stambulo konvencijos tirpdo visuomenės audros feisbuke
Seimo daugumos ryžtą dėl Stambulo konvencijos tirpdo visuomenės audros feisbuke

Tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei prieš trejus metus pateikus Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją, dabartinė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo viena labiausiai dokumentą gynusių politikų. Tačiau dabar Seimo vadovė sako laukianti, kol parlamente bus užtikrintas pakankamai platus palaikymas. 

Alfa.lt domėjosi, ar naujos sudėties Seimas pajėgs ratifikuoti Stambulo konvenciją, pastaruoju metu keliančią tiek daug įtampos visuomenėje. Atrodo, kad nebus taip paprasta.

Liberalai traukiasi?

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tarp rudens ir pavasario sesijų užsiminė, kad jau artimiausios Seimo sesijos metu galėtų būti ratifikuojama Stambulo konvencija. Prieš prasidedant ideologinei kovai, įstatymo projektą Seimui teikti planavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas ir Žmogaus teisių komiteto narys Eugenijus Gentvilas.

Tačiau konvencijos šalininkus įbaugino viešojoje erdvėje lūžtančios ietys ir, ko gero, pavasario sesijoje Stambulo konvencijos ratifikavimo neišvysime. Liberalų sąjūdžio sekretoriato atstovas patikino, kad tarp Liberalų sąjūdžio planuojamų pavasario sesijos darbų pateikti Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją nėra.

Taip pat buvo pastebėta, kad šios frakcijos narių nuomonės dėl konvencijos ratifikavimo nėra vieningos. Seimo pirmininkė iniciatyvos parlamente šiuo klausimu nesiima – ieško kolegos, kuris galėtų teikti konvenciją ratifikavimui ateityje.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys ir Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata mano, kad teikiant tokį jautrų visuomenei klausimą svarstyti Seime yra būtina institucinė atmintis. Politikas teigia, kad projektą galėtų teikti tie patys žmonės, kurie tą darė prieš keletą metų. 2017 m. dokumentą teikė Užsienio reikalų ministerija.

Liberalą neramina vyraujančių diskusijų pobūdis: „Gyvename respublikoje – reikia diskutuoti argumentais, ieškoti konsensuso, pasitikrinti ar kalbame apie adekvačiai išverstą dokumentą.“

R. Lopata sutinka, kad konvencijoje naudojami žodžiai sex ir gender nėra tinkamai išversti į lietuvių kalbą, o būtent ši vieta sutraukia daugiausiai dėmesio.

Buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas pritaria, kad pavasario sesijos metu svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimą nebūtų geras žingsnis. Jis pastebi, kad svarstymo nukėlimas į vėlesnį laiką galėtų turėti teigiamos įtakos balsavimo rezultatui: „Stambulo konvencija nėra tokia baisi, kokia ji yra piešiama. Mano nuomone, pyktis kyla iš kitų procesų – karantino, neigiamo emocinio fono.“

G. Paluckas pastebi, kad jo atstovaujama frakcija didžiąja dalimi pritartų Stambulo konvencijos ratifikavimui. Socialdemokratas pažymi, kad ratifikavimas yra įtrauktas į rinkiminę programą, todėl galima tikėtis plataus jos palaikymo LSDP frakcijoje. Vis dėlto, jo teigimu, konvencijos ratifikavimas nesprendžia problemos iš esmės. Smurtas artimoje aplinkoje turėtų būti mažinamas investuojant į socialines programas ir teisių apsaugos mechanizmus.

LVŽS labiau prieš

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, kad nepritars Stambulo konvencijos ratifikavimui. Ji mano, kad taip balsuos ir didžioji jos vadovaujamos frakcijos dalis: „Nepaisant to, kokios kalbos dažnai sklinda apie frakcijos darbą, mes vadovaujamės demokratiškomis vertybėmis – kiekvieno Seimo nario mandatas laisvas. Bet esu įsitikinusi, frakcijos dauguma balsuos prieš konvencijos ratifikavimą.“

A. Norkienė mano, kad jau yra priimta nemažai teisės aktų, kurie spręstų smurto artimoje aplinkoje problemą. Ji pastebi, kad diskusijos, kurios perauga į susipriešinimą, yra dėl nacionalinėje teisėje neegzistuojančios socialinės lyties.

LVŽS frakcijos seniūnė tikisi, kad Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tinkamai įvertins esantį susipriešinimą visuomenėje dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir pavasario sesijos darbotvarkėje šio klausimo nebus.

LVŽS nuomonė palyginti su 2017 m. keitėsi. Dar prieš ketverius metus, tiek tuometis premjeras Saulius Skvernelis, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis palaikė Stambulo konvencijos ratifikavimą. Palaikymas truko neilgai – susidūrę su kritiška bažnyčios hierarchų nuomone tuomečiai valdantieji šios idėjos atsisakė ir nuo to laiko vieningai balsuodavo prieš.

Konservatoriai – susiskaldę

A. Norkienės pozicijai nepritaria didžiausios Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Andrius Navickas. Jis teigia, kad nepaisant anksčiau turėto skeptiško požiūrio į dokumentą, dabar jis yra linkęs palaikyti Stambulo konvenciją.

A. Navickas mano, kad tai galėtų tapti teigiamu postūmiu smurto artimoje aplinkoje prevencijos požiūriu: „Stambulo konvencijos nereiktų, jeigu mes sugebėtume priimti visus reikiamus įstatymus, kurie užkardytų smurtą artimoje aplinkoje. Dabartinė padėtis rodo, kad mums reikia spyrio.“

A. Navickas pastebi, kad jeigu balsavimas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo vyktų šiandien, maždaug du trečdaliai frakcijos palaikytų šį dokumentą. Jis išskiria kelis radikaliojo TS-LKD flango atstovus – Paulių Saudargą, Lauryną Kasčiūną, Viliją Abramikienę, Audronių Ažubalį – kurie, jo manymu, konvencijos ratifikavimo nepalaikys.

TS-LKD atstovas taip pat dviprasmiškai įvertino prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą dėl Kunigo Algirdo Toliato pasisakymo: „Jeigu prezidentas būtų palaikęs abu – tiek kunigą A. Toliatą, tiek Tomą Vytautą Raskevičių, jo nešališka pozicija atrodytų stipriau. Vis dėlto, džiugu, kad prezidentas gina žodžio laisvę, kaip jis ją supranta.“

Sidebar placeholder