Signatarai vėl bus laukiami prezidentūroje?

Po susitikimo su naujuoju prezidentu Gitanu Nausėda, signatarai sakė, jog tikisi bendradarbiavimo, o nuoskaudų po nesusipratimo dėl pavėluotų kvietimų į prezidento inauguraciją nejaučia.

Su D.Grybauskaite - šalti santykiai

Po šventinio susitikimo, Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė neslėpė, jog neskaitant viešnagės prezidentūroje G.Nausėdos inauguracijos metu, paskutinį kartą čia ji lankėsi senokai: „Buvau tuomet, kai sveikinome antrąjai kadencijai išsirinktą Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę.“

Paklausta, ar per penkerius metus vyko bendradarbiavimas, B.Valionytė patikino, jog jo nebuvo: „Tai buvo šalti santykiai. Kodėl taip buvo, klausimas ne man. Manau, kad dabartinis prezidentas turi visai kitą matymą ir supratimą. Jis puikiai supranta, kas yra valstybės etiketas. Tuo labai džiaugiuosi, nes galbūt valstybės etiketo sąvoka pagaliau Lietuvoje įgis turinį. Iki šiol to nemačiau.

Prezidentui pasakėme, jog nors ir esame šiokie tokie mohikanai, dar esame gyvi ir turime pasiūlymų. Sutarėme, kaip bendradarbiausime toliau“, - sakė Signatarų klubo prezidentė.

B.Valionytė taip pat atskleidė, kad su prezidentu trumpai pavyko aptarti ir šių dienų aktualijas, susijusias su Lietuvos istorija. Pavyzdžiui, artėjantį Baltijos kelio 30-mečio minėjimą. Skelbiama, jog rugpjūčio 23-iąją planuojama simboliškai atkartoti Baltijos kelio gyvąją žmonių grandinę.

Nuo Katedros aikštės iki Vilniaus ženklo Ukmergės plente, manoma, galėtų rankomis susikibti apie 10 tūkstančių žmonių.

Deja, Vilniaus miesto savivaldybė tokiai iniciatyvai leidimą išduoti atsisakė. Pasak B.Valionytės, tai nesuvokiami dalykai: „Kaip savivaldybės administracija gali tarnauti ne miestelėnams?

Tai renginiai, įtraukti į valstybinių renginių programą. Jeigu savivaldybė prieštarauja Seimo patvirtintai programai, man trūksta žodžių. Prezidento pozicija yra labai aiški - Baltijos kelias ir Ribentropo-Molotovo pakto 80-metis Lietuvoje turi būti paminėti iškilmingai ir gražiai.

Deja, kol kas apie pakto 80-mečio minėjimą beveik negirdėti.“ Visgi vėliau pasirodė informacija, kad savivaldybė šiandien ketina suteikti leidimą Baltijos kelio minėjimo akcijai.

„Mūsų pareiga yra gerbti savo šaknis ir istoriją. Kai mes istoriją ištriname, kaip nukabiname atminimo lentas naktį ar paryčiais, tai reiškia, kad ir šaknis po truputį nuskiname.

Arba atsirenkame, apie ką kalbame ir apie ką ne.

Mūsų istorija yra tokia, kokia ji yra, turime ją gerbti visą. Kai mes nebeprisimename savo istorijos, liūdna.

Nors minint Baltijos kelio bei Ribentropo-Molotovo pakto sukaktis, nepamirškime to, ką mūsų seneliai prisimena.

Tai datos, kurias turime gerbti ir suvokti. Jeigu nepadarysime to šiandien, kiekviena ateities karta vis silpniau prisimins šias datas“, - sakė signatarė.

Ji neslėpė liūdesio ir dėl diskusijų nuimti ar palikti atminimų lentas istoriniams veikėjams.

„Man tai yra aišku ir akivaizdu - sprendimus turi priimti istorikai, archyvarai, profesionalai. Negali vienas meras nuspręsti“, - sakė B.Valionytė.

Kvietimų nesusipratimas pasimiršo

Kad bendravimas su naujuoju prezidentu teikia vilčių apie permainas šalyje, sakė ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Saulius Pečeliūnas:

„Ankščiau yra tekę bendrauti su G.Nausėda, taip pat įdėmiai stebėjau rinkiminę kampaniją. Požiūris tik gerėja, pažanga matyti kone kasdien.

Po šios dienos susitikimo, manau, turėsime visapusišką prezidentą, kuris bendraus su visomis visuomenės grupėmis. Manome, kad ir mes galėsime pasidalyti savo patirtimi.

Ne todėl, kad būtume kokie labai svarbūs ar viską išmanytume, tiesiog, kad kartais neužliptume ant to paties grėblio.“

S.Pečeliūnas neslėpė, kad susitikimo metu prezidentas G.Nausėda atsiprašė dėl nesusipratimo su kvietimais į inauguraciją, o ir signatarai pykčio nelaiko. „Kiekvienas gali padaryti klaidą, svarbu joje neužstrigti. Klaida buvo ištaisyta laiku, viskas gerai.“

Pasak S.Pečeliūno, pastaruoju metu signatarai buvo tarsi nustumti į politines paraštes. „Tai tęsėsi dešimt metų. Šiemet inauguracijos metu pastebėjome, kad po truputį bandoma šią situaciją keisti. Matysime, ar pasiseks.

Žinoma, tarp mūsų taip pat yra visokių žmonių, kaip ir visuomenėje. Tačiau Aukščiausioji Taryba visada veikdavo kaip vieningas kolektyvinis protas. Tai ir padėjo atkurti valstybę. Iki šiol likome skirtingų požiūrių asmenybės, tačiau kritiniu momentu sugebame rasti bendrą sprendimą.

Pamename, kaip 2014 m. Estijoje lankantis JAV prezidentui Barakui Obamai, Baltijos šalių signatarų klubai parengė bendrą laišką prieš jam atvykstant. Žinoma, dėl šios iniciatyvos vyko įvairios diskusijos tarp mūsų, tačiau mes tą laišką parašėme ir jis pasiekė adresatą.

Man teko redaguoti tą tekstą, tad klausydamas B.Obamos kalbos atpažinau mūsų rašytas pastraipas, kurias jis kartojo. Svarbiausia, kad radome tokius žodžius ir juos sudėjome taip, kad jie būtų suprantami kitos valstybės vadovui ir išgirsti. Tai parodo, kad susitelkus galima padaryti didelius dalykus“, - sakė S.Pečeliūnas.

Po susitikimo su signatarais, savo poziciją dėl Vilniuje vykstančių atminimo lentų šalinimo, išplatino ir prezidentas G.Nausėda. Jis įsitikinęs, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.