Skautas, šaulys ar kadetas? Trumpas pristatymas padės išsirinkti

Skautas, šaulys ar kadetas? Trumpas pristatymas padės išsirinkti

Rugsėjis – naujų pradžių ir naujų iššūkių metas. Ypač jis aktualus jauniems žmonėms, kurie ieško, kaip dar save realizuoti ar tiesiog įgyti papildomų, ateityje praversiančių gebėjimų.

Kaip išsirinkti tarp daugybės variantų? Pilietiškiausiųorganizacijų trejetuką, kviečiančių prisijungti ir jaunimą,pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

Tapti vienu iš 50-ties milijonų

Skautai – bene globaliausiai veikianti jaunimo organizacija Lietuvoje. Itin patraukli neformalaus ugdymo sistema per beveik 100 veiklos metų subūrė virš 50-ties milijonų skautų būrį visame pasaulyje, o Lietuvoje jų – keliasdešimt tūkstančių.

„Kartą davęs skauto priesaiką, tampi skautu visam gyvenimui“, – šypsosi Lietuvos skautijos komunikacijos koordinatorė Urtė Petrulytė pabrėždama, kad būtent ši priesaika nusako visą skautavimo esmę.

„Visiems žinomi žodžiai „Dievui, Tėvynei, artimui“ gana taikliai apibrėžia, kokia yra skautavimo misija.

Tiesa, šiais laikais organizacijos kiek išsigrynino tikslus, todėl, jeigu šūkio dalį „Dievui“ plačiau įgyvendina ateitininkai, o šūkio dalį „Tėvynei“ plačiau įgyvendina šauliai, skautai bene daugiausiai dirba ties šūkio dalimi „artimui“.

Komandinis darbas, pagalba artimui, dėmesys bendruomenei – vienas svarbiausių skauto įgūdžių lydinčių jį kiekvienoje situacijoje“.

Pasak U. Petrulytės, kartu ugdomi ir kiti gebėjimai: savarankiškumas, kritinis mąstymas, žinios reikalingos išgyvenimui bet kokiomis sąlygomis. Žodis „skautas“, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „žvalgas“. Kitaip tariant, tai žmogus, kuris nuolatos stebi, ar kitam nereikia pagalbos ir yra pasiruošęs padėti.

Be savo subtilių vertybių skautai išsiskiria ir unikaliapatyrimo laipsnių sistemą (kurią atspindi skirtingų spalvų kaklaraiščiai) bei unikalia ugdymo metodika. Vienas atpažįstamiausių metodikos įrankių– buvimas gamtoje. „Natūralus pasaulis siūlo galimybes visapusiškai ugdyti žmones.

Tiems, kurie mato ir girdi, miškas yra laboratorija, klubas ir šventykla viename“, – sako skautų filosofija.

Tarp žymiausių Lietuvos skautų – prezidentas Valdas Adamkus ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šauliai – ne tik šaudo

„Bene dažniausiai pasitaikantis stereotipas apie šaulius yra manymas, kad jie tik šaudo ir užsiima kita karine veikla“,– šypsosi Karaliaus Mindaugo šaulių, 10-osios rinktinės vado pavaduotoja Renata Šmailienė.

„Iš tikrųjų, tai labai įvairiapusė organizacija telkianti žmones, kurie jaučiasi atsakingi už savo šalį, ar netgi siekiabūti pasirengę jos gynybai, jeigu tik to prireiktų. O būdų tam, yra labai daug: nuo savimonės formavimo iki realaus rengimosi.

Nariai patys sprendžia, kiek laiko ir kokioms veikloms skirs: galbūt tai bus pratybų naktis miške, galbūt – pamoka, kaip suteikti pirmąją pagalbą, galbūt nardymas ar šuolis parašiutu, o gal budėjimas padedant užtikrinti valstybės sienos apsaugą. Norintys gali dalyvauti netgi muzikinėje veikloje!”, – vardija R. Šmailienė.

Pasak R.Šmailienės, nors Šaulių sąjunga ir sukarinta organizacija, ateinantiems netaikomi jokie specialūs reikalavimai –nereikia laikyti specialių testų ar kitaip parodyti savo fizinį pajėgumą. Nariais gali būti ir negalią turintys žmonės.

„Šaulys – tautos karys.Bet kuris iš mūsų galime tapti šauliu, skleisti idėjas, kurios užgimė jau tarpukaryje. Ypatingai šios idėjos atgimė 2014 m., pasikeitus geopolitinei situacijai, kada žmonės pajuto, kad negalime būti visiškai ramūs, kad turime būti pasirengę ir žinoti, ką daryti nutikus vienai ar kitai ekstremaliai situacijai“, – akcentuoja patyrusi šaulė.

Tarp žinomų šiuolaikinės Lietuvos šaulių – žurnalistas Vytaras Radzevičius ar atlikėjas Gabrielius Liaudanskas – Svaras.

Į mokyklą – su karine uniforma

Kadetas – vidurinės mokyklos ar gimnazijos mokinys, besirengiantis studijuoti krašto apsaugos, viešojo saugumo palaikymo ar jūreivystės mokslų. Generolo Povilo Plechavičiaus licėjus esantis Kaune suteikia galimybę profesionaliai siekti šių tikslų tuo pačiu įgyjant ir vidurinį išsilavinimą. Kitaip tariant, tobulėjimas pasirinkta linkme vyksta kasdien.

„Kadetai įgyja teisės ir karybos pagrindus, kurie turi įtakos pasirenkant tolesnes studijas. Tai gali būti Lietuvos karo akademija, Mykolo Riomerio universitetas, Lietuvos policijos mokykla, profesinė karo tarnyba.

Net apie 40 proc. baigusiųjų tampa karo tarnybos kariais, tačiau dar svarbiau, kad didžioji dauguma buvusių auklėtinių pasilieka gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – pasakoja įstaigos vadovo pavaduotoja ugdymui Ingrida Levickienė.

Į ypatingąjį licėjų mokiniai žygiuoja apsivilkę patogias kareiviškas uniformas, o po pamokų gali toliau tobulėti teminiuose būreliuose: nuo paramedikų iki pasieniečių, nuo savigynos iki alpinizmo.

„.Laukiame visų, kurie jaučia pagarbą Lietuvos vėliavai ir nebijo iššūkių. Džiaugiamės, kad daugėja kadetais norinčių tapti vaikų ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos“.

„Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ – tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.“ 

Sidebar placeholder