Socialdemokratai vėl įregistravo pataisas - teismuose reikia visuomenės atstovų. Jų dalyvavimas teismo procesuose lyg ir užtikrintų kontrolę ir padidintų pasitikėjimą teismų sistema. Tačiau iš kur gauti aukštos moralės tarėjų?
Kieno žodis lemiamas
Tarėjų institutas nėra kokia naujiena. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė teisininkas, buvęs Lietuvos Generalinės prokuratūros vadovas Artūras Paulauskas, jau nuo Romos imperijos laikų buvo įprasta, kad teismuose dalyvautų visuomenės atstovai. „Ši tradicija išliko. Europoje daugumoje valstybių yra prisiekusiųjų teismai. Prisiekusieji nesprendžia, kaip bausti asmenį. Jų pareiga nuspręsti, ar žmogus kaltas, ar ne, bet ne spręsti, kaip jį nubausti. Galutinį sprendimą priima teisėjas“, - sakė A.Paulauskas.
Tarėjai - sudėtingesnė sistema. Jie sprendžia kartu su teisėju ir jų žodis dažnai gali būti lemiamas. Ypač jei kolegijoje jų skaičius viršija teisėjų skaičių.
A.Paulauskas mano, kad tarėjų sistemos įgyvendinimas suteiktų daugiau pasitikėjimo teismų sistema. „Jei sprendžia kartu tiek teisėjas, tiek visuomenės atstovai, nepasitikėjimas nyksta arba bent jau mažėja. Manau, teisingumas nėra kažkokia profesionali sąvoka, o bendražmogiška vertybė, todėl kiekvienas gali spręsti, kas teisinga, kas ne. Ir jei bus nuspręsta kartu, nebereikės ieškoti, kas kaltas - nusprendėme kartu“, - teigė A.Paulauskas.
Lietuvos advokatūra tikina, kad tikrai nėra nusiteikusi prieš tarėjų institutą. Tačiau tame įžvelgia ir tam tikras grėsmes. „Dar prieš porą metų tuomet Juozo Bernatonio vadovaujama Teisingumo ministerija pristatė tarėjų instituto Lietuvoje koncepciją, kurią patvirtino ir Seimas, ir Vyriausybė. Tačiau ji taip ir liko popieriuje“, - sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius, habilituotas teisės daktaras Vytautas Nekrošius. Jis teigia, kad snausta buvo visus metus, nors koncepcija parengta. „Reikia ne miegoti, o imtis įgyvendinimo“, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Nekrošius. Tačiau jis turi ir oponentų.
Prisibijo emocionalių sprendimų
„Atrodytų, kad tarėjų institucija advokatams yra tikrai naudinga. Juk viena iš advokato misijų yra įtikinti teisėją arba išsakyti argumentus, kurie naudingi jo ginamajam. Jei argumentai yra teisiniai - teisėjas juos atsirenka ir patikrina. Blogiau, kai labiau pasikliaujama emocijomis arba savo supratimu: pasigailėjimu, atlaidumu - šiuo atveju kalbu apie tarėjus. Advokatui net geriau apeliuoti ne į teisininką, nes teisininkas atsiribos analize ir išvadomis.
Viešojoje erdvėje girdėjau nuostatą, kad, jei teisėjas bylą nagrinės vienas, šalia bus du tarėjai. Jei teisėjai bus trys - šalia jo bus keturi tarėjai. Tarėjai nebus tik stebėtojai. Nes bandoma pasirinkti tokį modelį, kai galutinį sprendimą priims tarėjai“, - sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.
Tarp prisiekusiųjų, kuriuos pasirinko daugelis šalių, bei tarėjų, kuriuos, regis, ketina rinktis Lietuva, didelė praraja. Prisiekusieji tik pasako: „kaltas ar nekaltas“, o galutinį sprendimą priima teisėjas. Jei posėdžiauja tarėjai, jie priima ne tik nuostatą, kaltas ar ne, bet kartu su teisėju priima sprendimą. Sprendžia žmogaus likimą, skiria bausmę.
„Įžvelgiame pavojų. Teisėjas, priimdamas sprendimą, negali pažeisti teisės ir ja remiasi. Jei du žmonės, kurie sudaro daugumą, nesiremia teise, nes jos nežino, kaip ir teismų praktikos, jie taikys gyvenimo logiką arba savo įsivaizdavimą. Nesirems teisiniais argumentais. Pavyzdžiui, įrodymai surinkti neteisėtu būdu - tarėjai to nesuvoks. Nesuvoks ir to, kad kai du asmenys teisme pateikia įrodymus, vieni įrodymai gali būti aukštesnės galios. Teisininkas visada aukštesnio lygio įrodymu laikys eksperto išvadą. O tarėjas gali pasakyti, kad jam nerūpi eksperto dokumentas, svarbiau, ką sako liudytojas“, - sakė M.Kukaitis.
Jei tarėjų kolegijoje bus daugiau, negu teisėjų, teisėjas galės parašyti atskirą nuomonę, tačiau tai neturės lemiamos įtakos. Teisėjas sakys, kad priimtas sprendimas prieštarauja teisei. O jei nepatenkintas sprendimu žmogus sakys, kad nesivadovauta teise, jis gali laimėti kituose, aukštesnės instancijos teismuose, net Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Kur rasti tarėjų?
Dar viena bėda: kaip atrinkti tarėjus? Produktyviausia pozicija šiuo atveju - vidutinio amžiaus žmonės. Bet šio amžiaus žmogus rūpinasi savo gyvenimu.
„Pagalvokime apie profesinius sugebėjimus. Neįsivaizduoju, ar atsirastų nors vienas medikas, kuris būtų tiek laisvas, kad būtų tarėju. Negi sakys: dabar neoperuoju, nes einu į teismą kaip tarėjas. Ligoniai lauks? Arba mokytojas? Mes pamokas ir bėgios į teismus? Dar pagalvokime, kad posėdžiai ne visuomet laiku įvyksta. Vaikai turės nesimokyti, kol jų mokytojai bandys pabūti tarėjais?“ - svarstė M.Kukaitis.
Bylos, jau įsitikinome, ilgai trunka - ne vienerius metus. Paskirtas tarėjas kelerius metus tiesiog privalėtų atsiriboti nuo aplinkos - jis turi galėti bet kada išvykti į posėdį. Posėdžio data iš anksto derinama, bet ji dažnokai keičiama. Dar tarėjas turi kuo mažiau kontaktuoti su aplinkiniais, kad nebūtų inkriminuotas poveikis.
„Teisėjas visada žino, kad jis rizikuoja darydamas ką nors neteisėto: net jei išteisinamas, sunku atstatyti savo reputaciją. O tarėjui niekas negresia, jis neturi ko prarasti. Jis turi savo darbą, profesiją, jam poveikį daryti tikrai daug lengviau. Tarėjas, net ir už rankos sučiuptas, savo pagrindinės karjeros nepraras“, - kalbėjo advokatas.
Jis patikino, kad advokatūra yra už tarėjų instituciją, tačiau kol kas visiškai neaišku, kaip ši sistema dirbs. Pasak jo, geriau viską parengti, negu dabar, „ant bangos“, mesti lėšas ir žmones, o vėliau pamatyti, kad sistema neveikia. Taip tik dar labiau bus prarastas žmonių pasitikėjimas.
Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas NORKUS:
- Daugelis šalių turi tokią tarėjų ar prisiekusiųjų sistemą, ji nesubyra ir puikiai veikia. Iš to galima pasimokyti. Tačiau įgyvendinimo klausimų mes turime daug. Šiai sistemai įgyvendinti reikia daug resursų. Latviai iš karto po Nepriklausomybės įgyvendino tarėjų sistemą, tačiau buvo priversti jos atsisakyti. Priežastis - per dideli kaštai ir per menka nauda.
Tarėjai mums būtų naudingi, nes dalyvaujant visuomenės atstovams, gyventojai įsitikintų, kad teisėjų darbas nėra toks lengvas, kaip daugelis įsivaizduoja. Tai pakeltų teismų prestižą. Bet dauguma kandidatų į tarėjus neis. Ypač mažuose miesteliuose, kur kvies tarėju būti vos ne tavo kaimyno byloje. Vešime tarėjus iš kitų rajonų, iš Vilniaus, Kauno. Kas tai apmokės? Reikia didelių lėšų. Net jei toks tarėjų mechanizmas po kelerių metų pradėtų sklandžiai veikti, vis tiek tam reikėtų nemažų pinigų. Kol kas nematau, iš kur jų gauti.
Rašyti komentarą