Tyliai įregistruotos pataisos: neperrinktiesiems – renta iki gyvos galvos

Tyliai įregistruotos pataisos: neperrinktiesiems – renta iki gyvos galvos

Ilgojo Vėlinių savaitgalio išvakarėse, praėjusio penktadienio popietę, prieš baigiantis darbo dienai, Seimo kanceliarijoje įregistruoti du Seimo narių papildymai dar 2007-ais metais dvi procedūrines stadijas – pateikimo ir svarstymo – praėjusiam įstatymo projektui. Šio projekto esmė – įteisinti buvusių Seimo narių valstybines rentas, prilyginant buvusius ir naujai į Seimą neišrinktus parlamentarus Nepriklausomybės akto signatarams, nustatant jiems tokias pačias privilegijas.

Naujais pasiūlymais papildomai siekiama, be buvusių ir neperrinktų Seimo narių, valstybinę rentą mokėti ir visiems buvusiems premjerams.

Pasiūlymų iniciatoriai – liberalas ir darbiečiai

Pasiūlymų iniciatoriai – Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Liesys ir Darbo partijai Seime atstovaujantys Artūras Skardžius ir Andrius Mazuronis. Būtent šių trijų parlamentarų parašai yra ant pasiūlymų originalų.

Tačiau internete, Seimo svetainėje publikuojamoje informacijoje, prie minėtų pasiūlymų įrašyta ir daugiau Seimo narių, teikiančių šiuos pasiūlymus, pavardžių: Darbo partijos atstovų Petro Čimbaro, Valentino Bukausko, Mindaugo Puidoko, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovės Irenos Šiaulienės, naujai į Seimą perrinkto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos nario Česlovo Olševskio.

J. Liesys, A. Skardžius, P. Čimbaras ir I. Šiaulienė po 2020-ųjų spalį vykusių Seimo rinkimų nebuvo perrinkti dar vienai kadencijai.

Tam, kad įstatymas būtų priimtas, Seime užtektų vieno balsavimo, kuris galėtų įvykti jau šį ketvirtadienį. Tikėtina, kad balsų tokio projekto priėmimui bus surinkta pakankamai, ypač žinant, kokia didelė dalis šios kadencijos parlamentarų nebuvo perrinkti naujai kadencijai.

Vėlinių dieną „Delfi“ žurnalistei susisiekus su pataisų iniciatoriais, Seimo nariai teisinosi, kad daro labai gerus darbus kolegoms.

Dirbti buvusiems parlamentarams – neapsimokėtų

Abu pasiūlymai – identiški, net gramatinė klaida aiškinamajame rašte – ta pati. Skiriasi tik įstatymo įsigaliojimo data ir siūlomos rentos dydis.

J. Liesio pasiūlyme siūloma įstatymo įsigaliojimo data laikyti jau šių metų lapkričio 12-ą dieną, A. Skardžiaus ir A. Mazuronio – ateinančių metų sausio 1-ąją.

J. Liesys siūlo braukti projekte numatytą 75-ių procentų Seimo nario vidurinės pareiginės algos dydį iki 50-ies, sumažinant ir rentos signatarams dydį, suvienodinant ją iki Seimo nario rentos dydžio, gi paraleliniame pasiūlyme visiems siūlomas nustatyti vienodas 75 procentų Seimo nario vidutinės algos rentos dydis.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme signatarams yra nustatytas 50 proc. Seimo nario atlyginimo dydžio renta, tačiau konservatorių naktinės mokesčių reformos 2008-aisiais metais metu, tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus ir buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės sprendimu šis dydis sumažintas iki 38,79 procento, jis iki šiol neatstatytas ir šiuo metu siekia 1136 eurus per mėnesį. Tiek rentos šiuo metu gauna Nepriklausomybės akto signatarai.

Priėmus siūlomas pataisas, 75 proc. Seimo nario atlyginimo dydžio renta siektų 2196 eurus per mėnesį.

Ją, pagal Seimo narių pateiktus pasiūlymus, siūloma mokėti visiems be išimties buvusiems ir vėliau neišrinktiems Seimo nariams bei ministrams pirmininkams. Renta būtų mokama atgaline data už visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios už laikotarpį, nuo kada tokia teisė į rentą buvo įgyta, ir mokėti iki gyvos galvos, kaip dabar nustatyta signatarams.

Renta parlamentarams ir buvusiems premjerams būtų mokama net ir tada, jei jie išvyktų nuolatinai gyventi į užsienio valstybę.

Rentos negalėtų gauti draudžiamųjų pajamų turintys neišrinktieji parlamentarai, t.y. tie, kurie neįsidarbintų po nelaimėtos kadencijos.

Senatvės pensija neįsiskaito į draudžiamąsias pajamas, taigi, pensininkai parlamentarai gali tikėtis ir neblogos senatvės pensijos, ir valstybinės rentos papildomai.

Nesitikėjo būti susekti

Žinios, kad Seime bręsta iniciatyva atgaivinti 2007-aisiais metais iki paskutinio balsavimo prastumtąjį įstatymo projektą, įteisinantį buvusių Seimo narių valstybines rentas, „Delfi“ žurnalistę pasiekė iš karto po to, kai Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymą dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo, t.y. 2019-ųjų gruodį.

Jau tuomet šaltiniai Seime teigė, kad bijodami neperrinkimo 2020-ais, senbuviai iš vadinamosios „bebrų“ partijos ieško sąjungininkų užsitikrinti būsimas privilegijas iš valstybės biudžeto.

Kai tie patys šaltiniai patvirtino, kad greičiausiai toks sumanymas bus bandomas įgyvendinti lengviausiu ir tiesiausiu keliu – nupučiant dulkes ir ištraukiant dar Gedimino Kirkilo premjeravimo laikų įstatymo projektą, kurio priėmimui telikęs vienas balsavimas Seime, tebuvo laiko klausimas susekti, kada toks siūlymas bus teikiamas.

Tokia diena išaušo prieš Vėlinių savaitgalio išeigines. Surasti užregistruotus pasiūlymus, nežinant ir specialiai nesekant įstatymo projekto registracijos numerio, būtų buvusi neįmanoma misija, nes šie pasiūlymai apdairiai buvo paslėpti į archyvą, o žurnalistai paprastai mato tik naujai teikiamų projektų dokumentus.

Dar daugiau – pamačius registruotus pasiūlymus, kas iš esmės reiškė, kad minėtas įstatymo projektas teoriškai jau artimiausią posėdį gali būti skubiai apsvarstytas Seimo biudžeto ir finansų komitete ir iš karto pateiktas paskutiniam balsavimui plenarinio posėdžio metu, nė ant vieno iš pateiktų pasiūlymų nebuvo išlikusių dokumento metaduomenų, t.y. neįmanoma atsekti, kas sukūrė šiuos dokumentus.

J. Liesys į klausimą, kas rengė pasiūlymo tekstą, sakė, kad „aš su padėjėja Rūta“, o į klausimą, kodėl reikia slėpti metaduomenis, atsakė klausimu – „o kam ten jų reikia?“.

Negana to, Seimo interneto svetainės archyve būtent šios kadencijos posėdžių stenogramos ir įrašai yra išimti iš pagrindinio puslapio, juos galima rasti tik einant per kitų kadencijų archyvų medžiagas.

Rūpestis buvusiais premjerais – tik pretekstas

„Delfi“ Vėlinių dieną bandė susisiekti su visais pasiūlymuose paminėtais parlamentarais ir su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Č. Olševskis, I. Šiaulienė, A. Skardžius į skambučius neatsakė.

S. Skvernelis atsakymą per savo patarėją Tomą Beržinską atsiuntė antradienį.

„Premjeras nėra susipažinęs su tokiu Seimo narių grupės pasiūlymu, todėl komentarų neteiks“, – atsakymą į klausimą, ar Seimo nariai derino savo iniciatyvą su premjeru ir kokia paties S. Skvernelio pozicija šiuo klausimu, per savo atstovą perdavė Vyriausybės vadovas.

Tuo tarpu pirmadienį kalbinti R. Žemaitaitis su P. Čimbaru teigė dar nepadėję parašų ant minėtų pasiūlymų, „ir dar neaišku, ar neatsiimsiu“.

Panašiai aiškino ir M. Puidokas, kurio Seimo nario telefonu iš pradžių su žurnaliste susirašinėjo parlamentaro žmona. Vėliau jau pats Seimo narys teigė, kad „nesu įsigilinęs į pasiūlymo turinį, tai nežinau, ar jam pritariu; iniciatoriai buvo Bukauskas su Mazuroniu, jiems skambinkite“.

Susisiekus su pastaraisiais, abu nepajėgė nuslėpti nuostabos, kad kažkas domisi jų pateiktais pasiūlymais trylika metų Seimo stalčiuose dūlėjusiam įstatymo projektui.

Vėliau abu bandė įtikinti, kad jų siūlymo „esmė ne Seimo narių rentos, o užtikrinti socialinį statusą buvusiems premjerams“.

Priremti prie sienos darbiečiai išsisukinėjo, kad pasiūlymu bando užsitikrinti sočią ateitį sau ir kolegoms, kurių neperrinko į Seimą.

V. Bukauskas nedaugžodžiavo: „Siūlom premjerams, nes ir prezidentai rentą gauna“.

P. Čimbaras buvo emocingesnis: „Būkim biedni, bet teisingi. Žmogus, išėjęs iš Seimo, tampa raupsuotu. Jo niekas nenori priimti į darbą“.

Atviriausias buvo liberalas J. Liesys. Į klausimą, ar savalaikis toks jo pasiūlymas – įteisinti Seimo narių rentas, ir kaip jis atrodo naujai išrinktojo Seimo Liberalų sąjūdžio atstovams pareiškus, kad būtina karpyti „vaiko pinigus“, naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras sakė, kad gėdos nejaučia: „Mes nepaskubėjome su tokiu pasiūlymu, o pavėlavome. <...> Išskalbsite, tai būsiu baltesnis“.

Tiesa, pokalbio pradžioje Seimo vicepirmininkas net nesugebėjo paaiškinti, kokius pasiūlymus teikia. Jis sakė, kad „būtina pasirūpinti neįsidarbinančiais kolegomis“, nes esą „ne visi pakelia naujas sąlygas“.

Tik patikslinus, kad jo teiktas pasiūlymas – apie rentas ir premjerams, ne tik Seimo nariams, liberalas „pasitaisė“ ir teigė, kad „jų darbas labai sunkus ir ne visi nori paskui juos priimti“.

A. Mazuronis aiškino, kad „Grybauskaitei rentą pakėlė, o premjerams iš viso nėra jos. Tai premjeras – vienas iš trijų, nes ir Seimo Pirmininkui Statutu yra garantijos suteikiamos po kadencijos“.

Tačiau tai nėra tiesa, nes Seimo Pirmininkui po kadencijos nėra jokių privilegijų.

Kadenciją baigusių Prezidentų socialines garantijas nustato atskiras specialus įstatymas.
Buvusių šalies vadovų renta šiuo metu siekia apie 3700 eurų per mėnesį, jiems taip pat priklauso rezidencija, tarnybinis automobilis su vairuotoju, apsauga ir padėjėjai.

Buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus tokių turi tris, kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė – keturis, pastaroji rezidencijos yra atsisakiusi.

Tačiau pasiūlymų teikėjų bandymus įtikinti, kad taip jie siekia parūpinti socialinę gerovę būtent premjerams, į šipulius sudaužė vienas iš pasiūlymuose įvardintų Seimo narių, M. Puidokas, kuris paliudijo, jog siūlant valstybinę rentą kadenciją baigiančiam S. Skverneliui ir jo pirmtakams, taip bandoma užsitikrinti Seimo „valstiečių“ frakcijos balsus.

Tokius spėjimus dar labiau sutvirtina faktas, kad iki antradienio popietės nebuvo skelbiama Seimo biudžeto ir finansų komiteto, kuriam vadovauja „valstietis“ Valius Ąžuolas, posėdžio darbotvarkė ir net pats faktas, kad toks posėdis vyks.

Komiteto posėdis turi vykti šiandien, trečiadienį. Antradienį paskelbtoje darbotvarkėje klausimas dėl valstybinių rentų įtrauktas nebuvo.

Susisiekus su pačiu komiteto pirmininku, parlamentaras teigė, kad „nesu dar įsigilinęs į pateiktus pasiūlymus, todėl ir nesudariau dar darbotvarkės“.

Į klausimą, ar minėtus pasiūlymus svarstys ir ką apie jų turinį mano, Seimo narys nuo atsakymo išsisuko.

Tai, kad naujieji pasiūlymai ir tariamas rūpestis buvusiais premjerais – tik akių dūmimas ir uždanga siekiant įsiteisinti valstybines rentas Seimo nariams, iš dalies patvirtina ir pačių pasiūlymų turinys, kuriuose užprogramuotas interesų konfliktas – pasiūlymuose numatyta, kad „Ministro Pirmininko rentą skiria Vyriausybė, o moka Seimo kanceliarija“.

„Prisidengiant gautais pasiūlymais dėl ministro pirmininko rentos, komitetas gali juos atmesti, tačiau patį įstatymo projektą su Seimo narių rentomis – priimti ir nešti paskutiniam balsavimui į Seimą. Tam, kad jis būtų priimtas, užtenka matematinės balsų daugumos nuo 71-o posėdyje užsiregistravusiojo parlamentaro. Tikėtina, kad toks skaičius ketvirtadienio Seimo posėdyje tikrai dalyvaus“, – sakė redakcijos šaltinis Seime.

Priėmimą sustabdė į Seimą įsiveržusi minia

„Delfi“ primena, kad „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS“, registracijos Nr. XP – 2351, įteisinantis valstybines rentas neperrinktiems Seimo nariams, Seime buvo užregistruotas 2007 m. birželio 19 d.

Tuomet jį teikė absoliučiai visos Seime dirbusios frakcijos. Nuo konservatorių projektą pasirašė Irena Degutienė, LSDP – Irena Šiaulienė, LVŽS pirmtakės Valstiečių liaudininkų partijos (kartu su nuo Darbo partijos atskilusia Viktoro Muntiano dalimi) – Aldona Staponkienė, Liberalų ir centro sąjungos – Vytautas Bogušis, Liberalų sąjūdžio – Gintaras Šileikis, Naujosios sąjungos – Artūras Paulauskas, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos – Egidijus Klumbys.

Tiesa, vėliau I. Degutienė savo parašą atsiėmė.

Kaip matyti iš to meto Seimo posėdžių stenogramų, 2007-aisiais už tokį įstatymo projektą aršiausiai kovėsi abudu liberalai ir konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Pastarasis reikalavo į projektą įtraukti po 1990 m. kovo 11 d. į Seimą išrinktų parlamentarų pavardes, daugumoje – dešiniųjų politinių partijų atstovų. Tokių buvo aštuoni parlamentarai, keletas iš jų šiuo metu jau mirę.

Minėtasis projektas buvo svarstomas itin įdomiomis politinėmis aplinkybėmis: po diplomo skandalo ūkio ministro portfelio netekus Viktorui Uspaskichui ir Darbo partijai pasitraukus iš koalicijos, Seimas dirbo G. Kirkilo mažumos Vyriausybės sąlygomis. Socialdemokratų Vyriausybė turėjo paramos sutartį su Andriaus Kubiliaus konservatoriais. Vadinamoji 2K Vyriausybė kaip tik tuo metu buvo pradėjusi derybas dėl atominės elektrinės investuotojo, vadinamoji LEO LT istorija.

Darbiečiai tuomet inicijavo interpeliacijas net keturiems ministrams – Vilijai Blinkevičiūtei, Romai Žakaitienei, Arūnui Kundrotui ir Juozui Olekui. Jiems interpeliacija buvo pareikšta dėl ankstesnėje Vyriausybėje padėtų parašų po „Alitos“ šampano gamyklos Alytuje privatizavimo sutartimi, kurią tuomet teismas pripažino kaip žalingą Lietuvai.

Vyriausybės ministrų interpeliacijos klausimas tuomet Seime buvo svarstomas darbotvarkėje prieš pat signatarų statuso įstatymo pakeitimus.

To meto Seimo nariai teigė, kad buvo sudarytas savotiškas sandoris – neparėmus interpeliacijų, mainais priimti konservatoriaus S. Pečeliūno pataisas dėl aštuonių parlamentarų įtraukimo į projektą ir opozicijai parėmus Seimo narių rentas.

Posėdžio, kuriame buvo svarstomas ir priimtas po svarstymo įstatymo projektas, dieną į Seimo rūmus įsiveržė žinomo disidento Antano Terlecko vadovaujama žmonių minia. Jie piktinosi parlamentarais, reikalavo „duoti šen Pečeliūną“, o susitikti išėjusiam tuometiniam Seimo vicepirmininkui „valstiečiui“ Alfredui Pekeliūnui įteikė maišelį su smulkių centų monetomis – esą būsimoms parlamentarų rentoms.

Po tokios tautos reakcijos įstatymo projekto rengėjai nesiryžo nešti į salę dokumento paskutiniam balsavimui, ir Seimo narių rentų įstatymas trylikai metų nugulė į Seimo stalčius – tam, kad prisikeltų dieną, kai Lietuvos valstybės vidaus skola pasiekė visų laikų rekordą.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder