Valdžia be diplomo, vadinasi, - nekvalifikuota
Valdžia be diplomo, vadinasi, - nekvalifikuota

Vieni Seimo nariai gali pasigirti moksliniais titulais, kiti - tik bakalaurų diplomais. Seimo pirmininke išrenkama politikė Viktorija Čmilytė-Nielsen, turinti tik anglų kalbos filosofijos bakalauro diplomą.

Nors prieš tai Seimui vadovavo profesorius Viktoras Pranckietis. Taip pat tik teisininko bakalauro išsilavinimą turinti Seimo narė Evelina Dobrovolska Teisingumo ministerijoje keičia sociologijos magistrą Elviną Jankevičių.

Ar taip, mažinant mokslo cenzą, nėra nuvertinamas šalies mokslas ir aukštasis išsilavinimas? O gal pats metas nustoti kiekviename žingsnyje reikalauti daugiau nei bakalauro diplomo?

Ne mokslo įstaiga

Ar Seimas išsilavinimo požiūriu nepradės degraduoti? Ateityje dar prasčiau susikalbės su akademinėmis aukštųjų mokyklų bendruomenėmis? Tokius klausimus uždavėme akademikui, buvusiam Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai.

„Jūsų klausimas suformuluotas gana įdomiai. Bet čia (Seime - aut. past.) yra ne mokslo įstaiga.

Čia ne mokslo nuvertinimo reikalas. Yra tokia tvarka, yra Seimo rinkimų įstatymas, apibrėžiantis Seimo nario mokslo cenzą. Žmonės patenka į Seimą visiškai legaliai su skirtingu išsilavinimu. Bakalauro, daktaro, akademiko, profesoriaus. Čia gi ne mokslo įstaiga, o Seimas" - atsakė E.Jovaiša.

Bet ar laipsniškai neatsitiks taip, kad valstybę ims valdyti mažiausiai išsilavinę piliečiai. Netgi tokie, kurie savam kaime pravardžiuojami kvailiukais?"

„Nė vieno žmogaus negalėčiau pavadinti kvailiuku - tai netinkama leksika, - atsakė akademikas E.Jovaiša, - bet, taip, yra pageidavimas, kad aukščiausiose valstybės valdymo pozicijose būtų išsilavinę žmonės. Bet mano ilgametė gyvenimiška patirtis parodo įdomių dalykų.

Ir tarp docentų yra labai įvairių docentų, kaip ir tarp profesorių - vieni iškilesni, kiti - vidutiniški. Ir tarp akademikų yra visokių. Šitas vaizdas Seime yra toks pat margas kaip ir mūsų gyvenimas.

Kartais žmogaus gyvenimiška išmintis būna ne ką prastesnė už išsilavinimo cenzą."

Rektorius: diplomo reikia ne visur

Seimo Laisvės frakcijos narys, buvęs Vilniaus universiteto rektorius, habilituotas fizikos mokslų daktaras Artūras Žukauskas pajuokavo, kad aukštas mokslo cenzas svarbus tik tada, kai kandidatas taikosi užimti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. Tačiau, ar gerbs pavaldiniai ministrą ar ministrę, kuris yra menkesnio išsilavinimo už ministerijos klerkus? Juk kai kuriuose ministerijose dirba ir specialistai, apgynę disertacijas?

„Nemanau, kad tai būtų kaip nors susiję, - abejojo A.Žukauskas, - aš pats esu buvęs pavaldus žmogui, kuris buvo mažesnio nei aš išsilavinimo. Tarnybinė subordinacija nepriklauso nuo išsilavinimo. Ji priklauso nuo darbovietėje užimamų pareigų."

Tačiau ar politikų išsilavinimo demokratiškesnė traktuotė nepaskatins jaunimo mažiau kreipti dėmesio į savo išsilavinimą?

„Tam tikroms pareigoms užimti reikia tam tikro išsilavinimo, - patikslino A.Žukauskas, - išsilavinimo cenzą konkrečiai vietai, sprendžia tos vietos reglamentas. Kiekvienas jaunuolis orientuojasi į tam tikrą karjerą ir dėl jos atitinkamai mokosi. Tačiau priminsiu, jog išradėjas Tomas Edisonas (1847-1931) nebuvo baigęs net vidurinės mokyklos. Išradėjui nieko nereiškė, kad neturėjo tam tikro išsilavinimo."

Tačiau ar solidu, jog aukštųjų technologijų šalimi pretenduojančioje tapti valstybėje Seimo pirmininkė turi tik bakalauro diplomą? Ar sovietmečiu taip nebuvo vadinamas „nebaigtas aukštasis"?

„Klystate, - nesutiko A.Žukauskas, - bakalauras yra baigtas aukštasis. Bakalauro diplomas liudija apie užbaigtą aukštąjį išsilavinimą. Kiek prisimenu, Gediminui Kirkilui, kuris mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, nenorėta pripažinti magistro diplomo. (Nes G.Kirkilo anksčiau turėtas partinės mokyklos diplomas nepripažintas aukštuoju išsilavinimu - aut. past.). Viktorui Uspaskichui taip pat buvo iškilusios problemos dėl išsilavinimo. Bet G.Kirkilas buvo ir premjeru, ir ministru. V.Uspaskichas taip pat buvo ministru."

Varžtų pažinti nereikia

Dar vienas universiteto profesorius, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, paaiškino situaciją taip:

Ministras yra administratorius. Vaizdžiai kalbant, yra vairuotojas, vairuojantis automobilį. Vairuoja jį laikydamasis saugaus eismo taisyklių, tai yra Lietuvos Respublikos įstatymų. Bet ministrui kaip ir automobilio vairuotojui nebūtina žinoti visų mašinos ar ministerijos sraigtelių, visos sandaros, visų varžtų. Už tai, kad automobilis sklandžiai riedėtų, atsako ne ministras-vairuotojas, bet automechanikai - ministerijų, departamentų vadovai.

Kiemsargiai, pirmyn į Seimą!

Seimo rinkimų įstatymo 2 str. skelbia, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs su priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Įstatymas taip pat draudžia apriboti rinkimų teisę dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, santykio su religija. Tad Seimo rinkimų įstatyme nėra jokio kandidatų į Seimo narius išsilavinimo privalomo cenzo. Tokie patys išsilavinimo reikalavimai kaip ir nekvalifikuotiems darbininkas, gaunantiems minimalią mėnesinę algą.

Portalų, siūlančių darbą nekvalifikuotiems darbininkams, duomenimis, nekvalifikuoti, bet darbo rinkoje šiuo metus paklausūs yra valytojai, kiemsargiai, cisternų plovėjai, duobkasiai, krovikai ir lankstinukų platintojai.

Tik jie uždirba daug mažiau nei seimūnai. Visi pirmyn į Seimą? Nes tai vienintelė šalies darbovietė, kurioje pakaktų ir pradinio išsilavinimo. Nes visi šalies pradinukai moka ir rašyti, ir skaityti. Tik turėtų kantriai sulaukti savo 25-ojo gimtadienio.

Sidebar placeholder