Mūsų pinigai
Nuo ateinančio šildymo sezono pradžios už centralizuotai AB "Klaipėdos energija" tiekiamą šilumą Klaipėdos ir Gargždų gyventojams teks mokėti kone penktadaliu brangiau.
Reaguodama į bendrovės "Klaipėdos energija" rugpjūčio 23 dienos prašymą ir jame išdėstytus tokio žingsnio motyvus, Savivaldybės administracijos specialistai jau parengė sprendimo projektą.
Juo siūloma gyventojams tiekiamos šilumos kainą padidinti nuo iki šiol mokėtų 10,47 cento iki 12,37 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Jei šiam sprendimui pritars miesto politikai ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), šilumos kilovatvalandės kaina uostamiestyje ir Gargžduose šoktelės 1,9 cento, arba 18,1 procento.
Pasak uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktorės, kartu einančios ir AB "Klaipėdos energija" stebėtojų tarybos pirmininkės pareigas Juditos Simonavičiūtės, pagrindinė šilumos kainos didėjimo priežastis - smarkiai pabrangusios Rusijos bendrovės "Gazprom" Lietuvai tiekiamos dujos. Būtent tai ir lėmė, kad nuo 2006 metų sausio 1 dienos "Klaipėdos energijos" kurui pirkti išaugo net 63,7 proc. Įtakos tam turėjo ir infliacija bei kylančios iš kitų šaltinių perkamos šilumos energijos kainos.
Pasak J. Simonavičiūtės, pagal ekonominius rodiklius, kaina turėtų didėti 2,17 cento už kilovatvalandę, arba 20,7 proc. Vis dėlto didžiąją "Klaipėdos energijos" bendrovės akcijų paketo dalį valdanti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba vadovaujasi nuostata, kad daugiau nei 2,5 proc. didėjančios kainos būtų kompensuojamos bendrovės gaunamo pelno sąskaita.
Kiek tiksliai kitą šildymo sezoną padidės vadinamasis gyvatuko mokestis, J. Simonavičiūtė teigė kol kas dar negalinti pasakyti, nes jį sudaro net trys sudedamosios dalys. Tačiau, prognozavo valdininkė, šis pokytis neturėtų būti labai žymus.
Klaipėdos ir Gargždų gyventojai gali pasiguosti bent tuo, kad, "Klaipėdos energijos" specialistų apskaičiavimais, jų mokamas mokestis ir toliau tarp Lietuvos didžiųjų miestų išliks vienas iš pačių mažiausių. Prognozuojama, kad vilniečiams teks mokėti 12,78, panevėžiečiams - 13,03, šiauliečiams - net 14,76 cento už kilovatvalandę. Pigiau - 11,97 cento už kilovatvalandę - ši paslauga atsieis tik Kaune, kur šilumos tinklus valdo dujas Lietuvai tiekianti bendrovė. Tačiau pasibaigus tiesioginio dujų tiekimo sutarties galiojimo terminui, kauniečiams taip pat neišvengiamai teks didinti šios paslaugos tarifus.
Anot J. Simonavičiūtės, kainų augimo šuolio pasekmes gyventojams turėtų kiek sušvelninti naujos kompensavimo normos. Pagal Seimui tvirtinti jau pateiktą įstatymo pakeitimo projektą, teisę į kompensacijas ketinama suteikti žymiai didesniam būriui socialiai remtinų asmenų. "Klaipėdos energijos" apskaičiavimais, jų aptarnaujamoje teritorijoje minėtųjų asmenų išlaidos šilumai neturėtų išaugti daugiau nei 5-iais litais per mėnesį. Šio įstatymo pataisas Seime numatyta svarstyti rugsėjį, t.y. dar iki šildymo sezono pradžios.
Pasak J. Simonavičiūtės, parengtas sprendimas pirmiausia bus pristatytas komitetams. Vėliau jis bus teikiamas tvirtinti miesto Tarybai, o galiausiai - VKEKK.
Pirmas po atostogų miesto Tarybos posėdis numatytas rugsėjo 14-ąją. Jei atsitiktų taip, sakė J. Simonavičiūtė, kad uostamiesčio politikai siūlomiems tarifams nuspręstų nepritarti, juos vis tiek vienašališkai patvirtintų VKEKK. Skirtumas tas, kad tokiu atveju jie neabejotinai būtų dar didesni.
Naujieji tarifai, prognozuojama, turėtų įsigalioti nuo lapkričio 1 dienos.
Klaipėdoje paskutinį kartą šilumos kainos keitėsi 2004-ųjų sausio 1 dieną. Tada ji buvo sumažinta nuo 10,69 cento iki 10,47 cento už kilovatvalandę.
Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą