Gimtadienio šventė - "civilizuotiems" miestiečiams

Klaipėdai - 756-eri

Praėjusį penktadienį klaipėdiečiai ir miesto svečiai, atvykę į Klaipėdos pilies muziejaus teritoriją, atsidūrė viduramžių mieste. Renginiu paminėtas 756-asis Klaipėdos miesto gimtadienis.

Šventės pradžią tradiciškai paskelbė senovinės patrankos salvės. Sveikindamas miestiečius, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pabrėžė, kad miestas - ne tik grįstos gatvės, gyvenamieji kvartalai, bet žmonės, viena bendruomenė, kultūros ir mokslo židinys. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pasidžiaugė, kad Klaipėdos miesto gimtadienio data yra žinoma labai tiksliai. "Manau, tai, ką čia šiandien pamatysime, gali būti Klaipėdos miesto istorijos iliustracija", - pridūrė istorikas.

Gimtadienio proga Klaipėdą "okupavo" viduramžių kariai

Kelionė laiku prasidėjo nuo ankstyvųjų viduramžių. Nusikelti į šį laikotarpį padėjo simbolinis Klaipėdos mero smūgis į skydą baltišku kardu. Renginio vedėjas, tą vakarą tapęs pilies komtūru, paskelbė krivių krivaičio Brutenio įsakymus, kuriais buvo nurodyta gerbti dievus, pasakyta, kaip elgtis su nusikaltėliais, paaiškinti vyrų ir moterų santykių ypatumai.

Gyvosios istorijos klubo "Kovarnis" inscenizuotos baltų kovos sukėlė daugiausiai emocijų. Kaip teigė klubo narys, pristatęs pasirodymą, "Kovarnis" susirinkusiems primena laikus, kai pasaulyje viešpatavo ne žmogus, o dievai.

Vėlesnių viduramžių laikų pradžią paskelbė J. Genys ir brolis Jeremijus iš "Ordo Templi Boreis" Klaipėdos komandorijos. Baltų ir Livonijos ordino kovų vaidinimas nukėlė šventės svečius į tolesnį istorijos laikotarpį, kuriame jau buvo galima išvysti ir riterius su damomis.

Viena svarbiausių šventės dalių - riterių kovos. Čia neišvengta ir smulkių traumų, ir įtemptų momentų. Inscenizuotose mūšiuose kovota pagal tokias taisykles: už smūgį į galvą riteris gauna du taškus, kitur - po vieną. Pirmasis riteris, surinkęs 10 taškų, laimi kovą.

Viduramžių mieste įsikūrė ir amatininkai

Viduramžių mieste įsikūrė ir amatininkai. Susirinkusieji labai noriai matavosi riterių šalmus, išbandė senovinius ginklus. Buvo galima įsigyti specialiai miesto gimtadieniui skirtą monetą. Per pasirodymų pertraukėles žiūrovai stebėjo, kaip Vilniaus puodžių cecho puodžiai žiedžia įvairius keramikos dirbinius, kuriuos čia pat buvo galima ir įsigyti. Senovinėje duonkepėje kepė pyragėliai su daržovėmis, pyragas su vaisiais, virė viduramžiška kvietinė košė. Šventei įsibėgėjus, šiais valgiais buvo vaišinami visi susirinkusieji.

Renginio svečiai buvo pakviesti išbandyti savo jėgas viduramžiškuose žaidimuose. Nors savanorių atsirado nedaug, bet keli drąsuoliai ryžosi kovoti dėl riterio vardo. Jie pademonstravo miklumą, jėgą, atsidavimą savo damoms virvės tempimo rungtyje. Vėliau penki šventės dalyviai savo garbę gynė viduramžių estafetėje. Visi dalyviai apdovanoti sūriais, o patiems šauniausiems suteiktas riterio vardas.

Liko patenkinti

Nors šventės pradžioje susirinkusius vargino karštis ir visi nuo saulės slapstėsi pavėsyje, pakalbinti miesto gimtadienio dalyviai džiaugėsi tradicija tapusia švente.

"Tai - gera šventė, nes čia susirenka tie, kurie tikrai myli savo miestą", - sakė Rita ir Inga. Moterų teigimu, ši šventė, kitaip nei Jūros šventė, skirta ne bet kam, o žingeidiems klaipėdiečiams. Su šia mintimi sutiko ir klaipėdietis Rimas: "Miesto gimtadienyje "necivilizuotai" visuomenės daliai būtų neįdomu, per mažai žmonių".

"Viskas gražu, labai džiaugiamės, kad nemokamai galime pamatyti muziejaus ekspozicijas", - dar pridūrė šventės dalyvė Rima.

Aistė VALIAUSKAITĖ