Kova dėl mažosios Luisos tęsiasi

Nevyriausybinė organizacija Klaipėdos regiono moterų informacinis centras 
 išplatino prašymą dėl kreipimosi į teismą dėl teismo sprendimo Luisai Rinau grąžinti į Vokietiją išaiškinimo.

Jame atsakingų institucijų prašoma kreiptis į antstolį ir atidėti teismo sprendimo vykdymo veiksmus tol, kol nebus išaiškintas vykdytinas teismo sprendimas ir Vaiko teisių tarnyba nebus garantuota, kad vykdytinas teismo sprendimas nepažeidžia vaiko teisių.

www.ve.lt skaitytojams pateikia šio kreipimosi tekstą:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Kopija: Klaipėdos miesto merui R.Taraškevičiui. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kopija: Socialinės apsaugos ir darbo ministrei V.Blinkevičiūtei. Kopija: antstoliui A. Selezniovui

PRAŠYMAS

Dėl kreipimosi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo

2008-09-25

Klaipėdos apygardos teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą Nr.2-1064-370/2006 dėl Luisos Rinau grąžinimo į Vokietijos Federacinę Respubliką. Šis vykdomasis raštas išduotas pagal Lietuvos Apeliacinio Teismo 2007-03-15 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-111/2007, kurioje buvo nustatyta sprendimo dėl Luisos Rinau perdavmo tėvui į Vokietijos Federacinę Respubliką vykdymo tvarka.

Pagal šią nutartį iki 2007-04-15 d. neperdavus Luisos Rinau į Vokietijos Federacinę Respubliką, nutartį turi vykdyti antstolis CPK VI dalyje nustatyta tvarka, paimdamas iš Ingos Rinau dukrą ir Klaipėdos mieste perduodamas ją tėvui Michael Rinau iš anksto suderintu metu, dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui.

Ši Lietuvos Apeliacinio Teismo nustatyta vykdymo tvarka nebeatitinka teisės aktais nustatyto teisinio reglamentavimo, be to, nėra aiški.

Pirma, pagal šiuo metu galiojančią Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją vykdant neturtinio pobūdžio sprendimus nepilnamečio asmens (vaiko) atžvilgiu, vykdymo procese privalo dalyvauti ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, bet ir psichologas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 25-3 p.). Minėtoje nutartyje, taigi, ir vykdomajame rašte, pagal kurį turi būti atliekami vykdymo veiksmai, nėra nustatyta, kad Luisos Rinau perdavimo metu turi dalyvauti psichologas. Be to, nėra aptarta psichologo paskyrimo tvarka.

Antra, vaiko teises ginančios institucijos turi nustatytas funkcijas ir pareigas, kurių privalo laikytis. Visų pirma, vaiko teisių tarnyba privalo prižiūrėti, ar tinkamai laikomasi vaiko teisių konvencijos ir vaikų teisių apsaugos įstatymo nuostatų:

a) Vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas neturi būti išskirtas su savo tėvais prieš jų norą. Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šis klausimas nėra aptartas vykdomame teismo sprendime. Visiškai neaišku, kaip vaiko teisių tarnyba bei psichologas turėtų elgtis, jei vaikas nesutiks skirtis su motina, verks, neis pas tėvą.

b) Nei antstolis nei Vaiko teisių tarnyba nėra išsiaiškinę, kaip bus pasirūpinta vaiku atėmus jį iš motinos. Teismas savo sprendime nėra nurodęs, kaip turi būti pakeista vaiko priežiūra, kaip atsivžvelgiant į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą. Vaikas nemoka vokiečių kalbos, o tėvas nekalba lietuvių kalba. Teismo sprendime turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį nustatyta tvarka vaikas būtų išmokomas vokiečių kalbos. Vaiko tėvas dirba pilną darbo dieną, dėl to akivaizdu, kad pats negalės prižiūrėti vaiko. Dėl to turi būti nustatyta, kas prižiūrės vaiką tėvui esant darbe, kokia auklė, mokanti tiek lietuvių, tiek vokiečių kalbas, tinkamai pasirengusi psichologiškai dirbti su atskirtu nuo motinos vaiku bus visą darbo dieną su vaiku.

c) Teismo sprendimas yra neaiškus ir jo vykdymas nėra galimas dar ir dėl to, kad nėra aišku, kaip perduotas vaikas išsaugos savo identiškumą, šeimos ryšius. Šis klausimas turi būti aptartas prašomam išaiškinti sprendime. Todėl prašome numatyti ir garantuoti Ingos Rinau kaip motinos teises matyti vaiką, matyti sesei brolį. Šios Ingos Rinau teisės turi būti garantuotos vykdomame sprendime, kadangi tik nustačius matymosi su motina tvarką bus išsaugoti šeimos ryšiai, vaikas išsaugos savo identiškumą.

d) Kadangi vaiko perdavimo procedūroje turi dalyvauti psichologas, jis turi nustatyti ir įvertinti, kad vaikas turės tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Kokios sąlygos užtikrintų aukščiau minėtą vaiko vystymąsi turi būti nurodyta teismo nutartyje, kuris be šių nuostatų yra neaiški.

Nei nutartyje, nustačiusioje vykdymo tvarka, nei vykdomajame rašte, nėra apibrėžtos antstolio, perdavime dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, nenustatyta, ar gali vaikas būti perduodamas per prievartą, fiziškai atplėšiant jį nuo mamos. Vykdant sprendimą, susijusį su vaiko perdavimu, turi būti detaliai aptarta, ar gali būti kokiu nors būdu suvaržoma vaiko laisvė, t.y. bet kokiomis fizinėmis priemonėmis ribojami jo judesiai; ar turi (gali) būti daromas perdavimo procedūros vaizdo arba garso įrašas; kokiais atvejais perdavimo procedūra turi būti nutraukta (vaikui pervargus, per daug susijaudinus ir t.t.); ir pan.

Tokia sprendimo vykdymo tvarka, kokia yra išdėstyta Lietuvos Apeliacinio Teismo 2007-03-15 d. nutartyje, taip pat šios nutarties pagrindu išduotame vykdomajame rašte Nr.2-1064-370/2006, neatitinka CPK 764 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, todėl sprendimo dėl vaiko perdavimo tvarka turi būti išaiškinta plačiau, detalizuojant antstolio ir dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

Taigi, tik įvertinus aukščiau nurodytus argumentus, bus užtikrinta vaiko teisių apsauga, numatyta CPK 764 straipsnio 2 d.

Kadangi, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai bei psichologas privalo dalyvauti vykdant teismo nutartį, tačiau dėl to, kad ši nutartis ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra visiškai neaiškūs, pasidaro sudėtingas privalomas institucijų dalyvavimas vykdymo procese ir jų funkcijų vykdymas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais ir CPK 278 ir 589 straipsniais,

P r a š a u

1. Kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti sprendimo dėl Luisos Rinau perdavimo vykdymo tvarką.

2. Kreiptis į antstolį atidėti vykdymo veiksmus tol, kol nebus išaiškintas vykdytinas teismo sprendimas ir Vaiko teisių tarnyba nebus garantuota, kad vykdytinas teismo sprendimas nepažeidžia vaiko teisių.