Medinis Lietuvos laivynas grįžta iš ekspedicijos

Kultūros paveldas

Planuojama, jog kitos savaitės pradžioje trys mediniai laivai turėtų sugrįžti iš jau trečios projekto "Kurėno sugrįžimas" ekspedicijos, prasidėjusios gegužės 27 dieną.
    Ekspedicijos kelias šį kartą nusidriekė rytine Kuršių marių pakrante nuo Rusnės uostelio iki Labguvos (Polesko).
    Šio projekto iniciatorius - Lietuvos jūrų muziejus, turintis vienintelį originalų Kurėną. Projekto tikslas - skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.

Kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys - Kuršių marių regionui iki 20 a. vidurio būdingos medinės, plokščiadugnės, mažos grimzlės burinės valtys. Jos buvo panašios konstrukcijos, skyrėsi tik dydžiu ir takelažu.

Kuršių mariose buvo leidžiama žvejoti tik buriniais laivais. Jais buvo ne tik žvejojama, bet ir gabenamas šienas, gyvuliai, prekės. Po Antrojo pasaulinio karo daugumai vietinių gyventojų pasitraukus į Vakarus ir paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės pradėjo nykti. Jūrų muziejaus ir kitų entuziastų dėka kurėnai pradėjo grįžti į Kuršių marias.

2001 metais Jūrų muziejuje pastatytas kurėnas buvo nuleistas į Kuršių marias ir nuo tada buvo pradėtas projekto "Kurėno sugrįžimas" įgyvendinimas. Per pirmąją ekspediciją buvo plaukiama Kuršių nerijos pakrante iki Šarkuvos (Lesnoje), pernai - Nemunu iki Rusnės.

Į trečią ekspediciją išsiruošė trys laivai - Jūrų muziejaus kurėnas, kurio kapitonas yra vienas iš projekto iniciatorių Romas Adomavičius, ir rusniškių Simo Knapkio bei Kęstučio Lukevičiaus venterinės valtys.

"Vakarų ekspreso" informacija