Kuršių nerijoje
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, siekdama efektyviau kontroliuoti parko darbuotojų veiklą, nusprendė dalį jų perkelti į naują biurą Nidoje.
Tačiau išgirdusi, kad jai už nugaros kažkas iš darbuotojų slapčia skundžiasi, esą šitaip direktorė bando sau pasilengvinti darbo sąlygas, mat jai nebereikės iškelti kojos iš namų, kad galėtų vaikyti pavaldinius, A. Stancikienė su žiniasklaidos pagalba norėjo išsiaiškinti, kas bando kaišioti jai pagalius į ratus.
"Manau, kad šitaip man bando kenkti žmonės, kuriems aš pareiškiau nepasitenkinimą jų atlikto darbo kokybe. Gal čia bandymas kerštauti?" - svarstė A. Stancikienė.
Tačiau direktorės nurodyti galimi jos priešai nebuvo linkę aiškintis santykius per spaudą - esą dabar per daug emocijų, kad būtų galima objektyviai vertinti situaciją.
Bijo direktorės?
Su "Vakarų ekspresu" bendravę parko direkcijos darbuotojai teigė tiesiog pasigedę normalių direktorės argumentų, kodėl kraustymasis yra būtinas. Esą dabar nukentės darbo kokybė, nes važinėjant iš Smiltynės į Nidą didžiąją darbo dienos dalį teks praleisti kelyje. Be to, ilgesnė kelionė iki darbo bus kur kas brangesnė. Mat visi 9 darbuotojai, kuriuos planuojama perkelti į Nidą, yra klaipėdiečiai.
A. Stancikienė tikino esanti nustebusi, kad viešumon iškilo darbuotojų nepasitenkinimas, mat "į akis" jai niekas neišdrįso pasakyti nesutinkantys išsikelti.
Žinia, anonimiškai su žiniasklaida bendravę darbuotojai užsiminė neišdrįsę priešintis direktorei, nes bijantys prarasti darbą.
Dirbo "laisva koja"
"Darbuotojai yra priimti dirbti į parko direkciją, o ne į kontorą. Dėl to, kad iki šiol dirbo Neringos prieigose, labai retai pravažiuodavo per parko teritoriją, tad ir nematė, kas vyksta jų panosėje. Todėl ir kilo nelegalių statybių Kuršių nerijoje skandalas", - vieną iš pagrindinių kraustymosi motyvų įvardijo A. Stancikienė.
Dabar, svarstė direktorė, į Nidą važinėsiantys darbuotojai turės puikią progą kasdien apžiūrėti parko teritoriją - esą tuomet gal ir nelegalių statybų sumažės.
Iki šiol iš viso devyniuose Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklausančiuose pastatuose sėdintys darbuotojai, pasak A. Stancikienės, dirbo "laisva koja". Todėl darbas buvęs neefektyvus ir neorganizuotas.
"Ne paslaptis, kad daugelis jų į darbą vėluoja ir iš jo išvyksta anksčiau nei baigiasi darbo valandos. Gal jiems taip ir buvo patogiau, bet man - ne. Tačiau sukontroliuoti devyniuose pastatuose dirbančius pavaldinius nėra lengva. Dabar specialiai paimsiu iš "Smiltynės perkėlos" išklotinę, kur užfiksuota, kada kuris darbuotojas atvyko į darbą ir kada išvyko", - pasakojo A. Stancikienė.
Be to, direktorė tikėjosi, kad dabar darbas vyks kur kas operatyviau. Mat pagrindiniai sprendimai, susiję su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, yra priimami Nidos savivaldybėje, o Smiltynėje sėdintys direkcijos darbuotojai negalėjo dalyvauti diskusijose su politikais, tekdavo rašinėtis raštais ir laukti atsakymo 30 dienų.
Pasipriešinti išdrįso du
Direktorė tikino, kad persikelti į naujas patalpas Nidoje nepageidavo tik du darbuotojai, kurie esą ir bus palikti senosiose patalpose. Be to, niekur nesikels ir Smiltynės Girininkijos, Ūkio bei Lankytojų centrų darbuotojai. Visi kiti, kuriems buvo pranešta apie planuojamą perkėlimą, pasak A. Stancikienės, geranoriškai sutiko.
"Todėl man keista, kai paskui iš žiniasklaidos sužinau, kad jie nenori niekur keltis. O keisčiausia tai, kad neva labiausiai priešinasi Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus darbuotojai, kurie kone visą darbo dieną turi praleisti parke tarp medžių ir žolių, o ne kabinete", - stebėjosi direktorė.
Taupys lėšas
Nors visi darbuotojai, kurie iš Smiltynės bus perkelti į Nidą yra klaipėdiečiai, A. Stancikienei pasirodė nepagrįstas darbuotojų skundas, kad jiems dabar į darbą teks važinėti kur kas toliau ir dėl to jų kelionės brangiau kainuos.
Esą atvirkščiai - dabar pavyksią sutaupyti lėšų. Pasak direktorės, dabar visi darbuotojai, važinėjantys tarnybiniais automobiliais, per mėnesį gali nuvažiuoti 3,5 tūkst. kilometrų.
"Neabejoju, kad iki šiol daugelis jų važinėjo tarnybiniais automobiliais savo reikmėms, nes ne kartą teko užfiksuoti, kad degalai buvo pilti Tauragėje, Maldeikiuose, kur darbo reikalais tikrai nereikia važiuoti. Dabar sumažinau galimą kilometražą iki 3 tūkstančių per mėnesį. Net ir kasdien važinėjant į Nidą ir atgal tiek - per akis", - pasakojo A. Stancikienė.
Direktorė sakė žadanti iš 15 automobilių palikti tik 5-6, iš kurių 3 ir būtų skirti Klaipėdoje gyvenantiems darbuotojams atvykti į biurą Nidoje.
Be to, iškėlus kai kuriuos darbuotojus, nebereikės šildyti tiek daug pastatų, kaip dabar. Dalyje likusių laisvų patalpų planuojama įkurti muziejų, kitus žadama atiduoti Aplinkos ministerijai.
Dalis darbuotojų direkcijai priklausančiame Nidos informaciniame centre dirba jau nuo praėjusio pavasario, o kitose patalpose iki šiol buvo įrengti miegamieji kambariai, kurie buvo nuomojami poilsiautojams. Kadangi tai nelabai siejasi su direkcijos veikla, vietoje miegamųjų buvo įrengti kabinetai, kur ir bus perkelti darbuotojai iš Smiltynės. Kraustymasis buvo suplanuotas dar kovo 1 dieną, tačiau dėl organizacinių nesklandumų jis dar neprasidėjo.
Edita UŽKURAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą