Naujienų birželio 15 d. dienraščiuose apžvalga

Lietuva ketvirtadienį paminėjo Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas - buvo prisimenamos ir pagerbtos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Iškilmingi renginiai vyko daugelyje šalies miestų. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas. Vakar Seime buvo atidaryta ekspozicija "Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940-1958 m.", Seimo Kovo 11-osios salėje buvo surengtas Gedulo ir vilties dienos bei Okupacijos ir genocido dienos minėjimas. Vėliau genocido ir teroro aukos buvo pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje, prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo, pavakarę Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. "Lietuva pagerbė okupacijos aukas". RESPUBLIKA

Zenonas Vaigauskas paskirtas dar vieną ketverių metų kadenciją vadovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Šios institucijos pirmininku jis dirba jau 18 metų. Po to, kai šį antradienį Seimo nariai slaptu balsavimu atmetė parlamento vadovės Irenos Degutienės pasiūlymą naujuoju VRK pirmininku skirti Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vadovą Audrių Kasinską, ji ketvirtadienį buvo priversta teikti Z. Vaigausko kandidatūrą. Jai Seimo nariai slaptu balsavimu pritarė: už buvo 70, prieš - 24, susilaikė 21 parlamentaras. Rasti 3 sugadinti biuleteniai. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena patvirtinti naujos sudėties VRK. Prieš kelias dienas Z. Vaigauskas teigė, kad yra pasirengęs perduoti reikalus naujam VRK vadovui: "Mano daiktai iš kabineto jau iškraustyti". Tačiau dabar Z. Vaigauskas turės sugrįžti į darbo kabinetą su visais savo daiktais. "Z. Vaigauskas paliktas VRK vadovo kabinete". KAUNO DIENA

Vienmandatės rinkimų apygardos negavusiam socialdemokratui Leonui Alesionkai partijos lyderis Algirdas Butkevičius pažadėjo po Seimo rinkimų rasti postą vykdomojoje valdžioje arba diplomatinėje tarnyboje. Tačiau L. Alesionka pažadais nepatikėjo ir užsimojo savarankiškai kovoti dėl parlamentaro mandato. Lietuvos socialdemokratų partija susidūrė su pikantiška problemėle: Anykščių krašte į Seimą kandidatuoti pageidaujančių socialdemokratų netikėtai radosi daugiau, nei pati partija norėtų. Vienas tokių - ilgametis LSDP narys, buvęs Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje 63-ejų L. Alesionka. Prieš 16 metų jau buvęs Seimo nariu, jis mano turintis pakankamai išminties ir patirties, kad darsyk peržengtų parlamento slenkstį. Nesulaukęs partijos bičiulių paramos, politikas neatmeta galimybės į Seimą kandidatuoti savarankiškai. "Žadami postai ambicijų nenumaldė". LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Klaipėdoje jau šį šeštadienį startuoja šeštasis festivalio "Muzikuojantis keltas" sezonas. Jį atidarys Lietuvos muzikos padangės grandas Andrius Mamontovas, su grupe atliksiantis naujojo albumo "Elektroninis dievas" kūrinius bei kitas klausytojų pamėgtas dainas. A. Mamontovas "Muzikuojančiame kelte" lankosi nebe pirmą kartą. VAKARŲ EKSPRESAS

"Miegoti draudžiama", - toks šiemet jau šeštą kartą sostinėje rengiamos Kultūros nakties šūkis. Naktinėti savaitgalį kviečiami ir kauniečiai. Koncertai, šokiai, kinas, parodos, menininkų pasirodymai - šeštadienio vakarą prasidėsiantys renginiai sostinėje tęsis ir po vidurnakčio. Tik šiemet Kultūros naktis Vilniuje bus kiek trumpesnė. Anksčiau miestiečiai nemiegoti būdavo kviečiami iki paryčių. Šį kartą oficiali programa baigsis 2 val. nakties. Per Kultūros naktį miestiečių laukia ir kelios premjeros. Pavyzdžiui, Neries krantinėje prie Baltojo tilto vyks Kauno psilikono teatro spektaklio "Išplėšk sielą" premjera. Šiemet prie projekto dedasi ir daug ambasadų. "Vilniečiai nesudės bluosto". LIETUVOS RYTAS

Visuotinai pripažintas rašytojas, lietuvių literatūros klasikas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, "Nesėtų rugių žydėjimo" ir dar kone keturių dešimčių knygų autorius Vytautas Bubnys esminę Lietuvos problemą taikliai įvardija vienu sakiniu: "Valdžios siekia ne tie, kurie nori Lietuvą kurti, o tie, kurie nori valdyti".

"Šiandien daug madingiau visą sovietų laikų Lietuvą, įskaitant ir visus anuomet gyvenusius žmones, vadinti blogiu, griuvėsiais. Be abejo, buvo griuvėsių - ir ne tik perkeltine prasme. Be abejo, tam tikrų jėgų mūsų šalis griuvėsiais buvo verčiama sąmoningai, tačiau taip pat buvo atkakliai ir nuosekliai dirbama, kad tų griuvėsių būtų kuo mažiau. O saugoti reikėjo viską. Po kruopelytę. Atskirai kiekvieną kultūrinę ar istorinę vertę turintį pastatą, tekstą, paminklą... Tačiau kad ir kaip ten būtų, jautėmės savo krašto šeimininkais. Tad ir darėme tai, kas priklauso daryti šeimininkui. Kartais net ir apsimesdami kvailučiais, net ir mokėdami neišvengiamą duoklę imperijai", - sakė V. Bubnys. Pokalbis su rašytoju - "Tai, ką pratinamės pamiršti, - Lietuva". RESPUBLIKA

Žagarės miesto aikštėje atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai atskleidžia miesto istoriją nuo XII amžiaus iki šių laikų. Aikštėje, kurioje tarpukariu vykdavo turgūs, atsiveria kultūriniai sluoksniai nuo XII amžiaus. Rasta XII a. keramika liudija jau tuo laikmečiu čia buvus gyvenvietę. Ypač neįprastas ir originalus radinys - gerai išsilaikę XVII a. odiniai batai. Vienas batelis - vaikiškas. Avalynė, užkonservuota drėgnoje žemėje buvusioje dauboje, gerai išsilaikė nesuirus. Tyrimų metu taip pat aptikta nemažai prekybinių bei muitinių plombų, patrankos sviedinys, XII-XIII amžiaus žiemgališkų žalvarinių sagių. Archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Ernesto Vasiliausko vadovaujama archeologinių tyrinėjimų grupė rekonstruojamoje Žagarės miesto aikštėje dirba nuo balandžio vidurio. "Archeologus nustebino XVII amžiaus batai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SVEIKATA

Vėžiu sergantys ligoniai prieš dvi savaites vėl liko be jiems gyvybiškai svarbių vaistų. Prieš metus tokia situacija buvo susiklosčiusi Kauno ligoninėje, o šiemet - vaistinėse. Sunku patikėti, kad tai vyksta XXI amžiuje, Europos Sąjungos valstybėje. Bet vyksta. O tai išgirdę Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovai skubiai sukvietė pasitarimą, ir ciniškai paskelbė, kad pacientai vaistų nemoka ieškoti. Vienoje, antroje, trečioje, ketvirtoje vaistinėse būtinų preparatų neradusiems onkologiniams ligoniams esą paprasčiausiai reikėjo neprarasti vilties ir apeiti daugiau vaistinių. "Lietuvoje procesai yra orientuoti į bet ką, tik ne į pacientą. Pradedant planavimu. Lietuvoje nėra net onkologinių ligonių registro. Jei paklaustume, kiek ir kokių onkologinių ligonių yra šiandien ir kaip ta dinamika kis per artimiausius 3-5 metus, nežinau, ar atsirastų kompetentinga institucija ar asmuo, kuris galėtų atsakyti.

O vaistai ruošiami planingai, perkami komponentai. Jeigu nėra planinio proceso iš valstybės pusės, tokių sutrikimų kartkartėmis pasitaikys", - sakė UAB "GlaxoSmithKline Lietuva" vadovas Kęstutis Čereška. Jis ir Seimo narys Gediminas Navaitis, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis, savanorių organizacijos "Lithuanian Mercy Lift" įkūrėja Pranė Šlutienė, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Jonas Veseliūnas dalyvavo "Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo" apskritojo stalo diskusijoje - "Kodėl Lietuvoje pritrūksta būtiniausių vaistų?" RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius šiandien ketina pranešti visuomenei, kad nuo šiol bandys atlikti savo pareigas. Specialioje spaudos konferencijoje ministras papasakos apie sistemą, kuri padės bandant blokuoti mobiliųjų telefonų ryšį kalėjimuose. Naudotis mobiliaisiais nuteistiesiems visada buvo draudžiama. Tuo metu telefoninių sukčių tik daugėjo. Ne vienus metus ministro kėdėje sėdintis R. Šimašius pagaliau bandys suderinti įstatymą su realybe. Lygiai taip pat policininkai galėtų iškilmingai pranešti, kad nuo šiol gaudys nusikaltėlius, o gaisrininkai - kad bandys gesinti gaisrus. Tačiau visi ir taip žino, ką veikia gaisrininkai. O ką veikia gerbiamas R. Šimašius, žino retas. Todėl konferencija nepakenks. Juolab kad ji vyks Lukiškių kalėjime - juk visiems smagu, kai politikas bent trumpam atsiduria įkalinimo įstaigoje... "R. Šimašiaus uolumo priepuolis". VAKARO ŽINIOS

Vos atidaręs vogtą piniginę patyręs nusikaltėlis sužinojo, kad jo auka - ekpremjerė Kazimiera Prunskienė. Nors politikė nesyk šelpė šį benamį, jis atsiprašinėjo tik sėdęs į teisiamųjų suolą. 55 metų benamis Aleksandras Strelnikovas netikėtai išgarsėjo, kai jo auka tapo Lietuvos liaudies partijos pirmininkė K. Prunskienė. Sausio 24-osios popietę jis užėjo į Vilniaus centre esančią partijos būstinę ir iš rankinės ištraukė politikės piniginę, pilą eurų, Rusijos rublių, JAV dolerių ir kitų, bendra pinigų suma - 31,6 tūkst. litų. Teisme A. Strelnikovas apgailestavo, kad apvogė politikę, kuri du kartus jam buvo paaukojusi po 200 litų. Už šią vagystę Vilniaus 2-asis apylinkės teismas A. Strelnikovui skyrė dvejų metų laisvės atėmimą, bet balandį laisvės atėmimo bausmę jam buvo skyręs kitas Vilniaus teismas. Taigi subendrinus bausmes A. Strelnikovas turės kalėti 2 metus ir 9 mėnesius. Staiga praturtėjęs benamis pusantro mėnesio gyveno viešbutyje "Mikotel", pinigus leido narkotikams, maistui, o išleidęs grobį vėl grįžo į Vilniaus nakvynės namus. "Benamio vagies atgaila - pavėluota". LIETUVOS RYTAS

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto apylinkės teisme aktorei Eglei Jackaitei skirta 3 tūkst. litų bauda ir trejiems metams atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tokia nuobauda jai teko už tai, kad sukėlė avariją ir iš jos vietos pasišalino. Kaltę dėl įvykio ji prisiėmė, tačiau ginčijosi, kad spruko iš jo vietos. Avarija įvyko gegužės 19-osios naktį, kai jos vairuojamas visureigis "Range Rover", važiuodamas atbuline eiga, trenkėsi į "Opel Astra" ir gerokai šį automobilį apgadino. Vairuotojoms įpusėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją E. Jackaitė iš įvykio vietos nuvažiavo ir atgal apie valandą negrįžo - ji tokį savo elgesį teisino stresine būkle, dideliu susijaudinimu. Vis dėlto teismas E. Jackaitės bei jai palankių liudytojų parodymais nepatikėjo ir paskelbė, kad aktorė kalta dėl abiejų pažeidimų. "Sprendimas skundžiamas, tuo ir pasinaudosiu", - sakė E. Jackaitė. "Eglė Jackaitė skųs jai nepatikusį verdiktą". VAKARŲ EKSPRESAS

Plungės rajono Alsėdžių miestelį trečiadienį sukrėtė kraupi nelaimė: tvenkinyje nuskendo 5 metų berniukas ir jo gelbėti šokusi mama. Teigiama, jog mama atėjo prie tvenkinio apie 15 val. su trimis mažamečiais vaikais. Penkiametis berniukas, priėjęs prie betoninio tvenkinio kranto bandė plauti galvą, nuslydo į vandenį ir ėmė skęsti. Jį puolė gelbėti plaukti nemokanti mama, tačiau abu nuskendo - toje vietoje gylis apie 2 m. Pasak Alsėdžių seniūnės Danutės Repšienės, vos už 100 metrų nuo nelaimės vietos yra įrengtas smėlio paplūdimys, todėl lieka neaišku, kodėl motina su vaikais nusprendė įsikurti ant žolės šalia betoninio tvenkinio kranto. "Mama gelbėjo vaiką, nuskendo abu". LIETUVOS ŽINIOS

Klaipėdiečius ketvirtadienį stebino po miestą bėgiojantis jaunas stirninas. Vakarop jis įpuolė į Danės upę, o nuo tragiško likimo gyvūną išgelbėjo tik neabejingi praeiviai - stirninas buvo sučiuptas visai šalia upės žiočių. Besiblaškantį ir sužeistą laukinį gyvūną laikantys klaipėdiečiai skambino gyvosios gamtos aplinkosaugininkams, tačiau šie atvažiavo tik po pusvalandžio. Gyvūnas iškeliavo į veterinarijos kliniką, iš kur pasveikęs bus paleistas laisvėn. Atvykusio specialisto nuomone, karštakošis stirninas gali būti apie 3 metų amžiaus, o mieste jis siautėja nebe pirmą kartą. VAKARŲ EKSPRESAS

EKONOMIKA

Du kartus mažesnės namų ūkio pajamos ir santaupos, 400 litų mažesnis vidutinis atlyginimas nei Vilniuje - su tokiu atotrūkiu nuo sostinės tenka taikstytis Šiaulių ir Panevėžio miestų gyventojams. Panevėžio verslininkai ir savivaldybės atstovai teigia, kad kadaise Aukštaitijos regiono pramonės flagmanu buvęs Panevėžys dar nepasmerktas išsivaikščioti. Miestas turi sėkmingai dirbančių pramonės įmonių, šalia jų kuriasi smulkesnės. Tačiau panevėžiečių pajamos, apskaičiuotos sudedant miesto gyventojų darbo užmokestį ir pagrindines socialines išmokas ir šią sumą padalijant iš miesto gyventojų skaičiaus, rodo, kad žmonės gyvena skurdžiai.

Finansų ekspertų duomenimis, vienam miesto ir rajono gyventojui per metus vidutiniškai tenka vos 7,5 tūkst. litų. Nesunku padalinti iš 12 ir įsitikinti, kad išgyventi mėnesį tenka 625 litai. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis panevėžiečių amžius yra 40,5 metų. Vidutinis kaunietis - ne jaunesnis, bet Panevėžys per pastaruosius šešerius metus paseno labiausiai, net 2,3 metų. Aukštos kvalifikacijos specialistai, jaunimas ir jaunos šeimos emigruoja, lieka Vilniuje. Kodėl sunyko Aukštaitijos regiono centras ir kokie proveržiai jam vėl leistų suklestėti, "Respublika" klausė verslininkų ir ekonomiką bei finansus kuruojančių savivaldybės darbuotojų. "Nykstanti Aukštaitija nepraranda optimizmo". RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Kol naftos kainos tebečiuožia žemyn, degalų pardavėjai strimgalviais atsikrato brangesnių degalų likučių. Todėl atrodo, kad kai kuriose degalinėse, ypač pasienyje, dedasi protu sunkiai suvokiami dalykai. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Akmenės rajone esanti "Kvistijos" tinklo degalinė benziną pardavinėjo po 4,42 lito už litrą, visoje Lietuvoje - apie 30 centų brangiau. Tiek pat Akmenėje buvo prašoma ir už litrą dyzelino. Kainų svyravimai, nors ir mažesni, pastebėti ir kai kurių kitų tinklų degalinėse. "Skubame išparduoti likučius. Kai taip krinta naftos kainos, degalų atsivežame ne daugiau kaip 2-3 dienoms", - paaiškino lietuviško degalinių tinklo "Kvistija" vadovas Virgilijus Eidimtas. Naftos perdirbimo įmonės "Orlen Lietuva" skelbiama didmeninė benzino kaina nusmuko iki buvusios metų pradžioje. Dyzelino didmeninė kaina nukrito žemiau 4 litų ribos prieš savaitę. Tokių žemumų šiais metais dar nebuvo. Kainos mažmeninėje rinkoje turėtų mažėti ir toliau. Banko DNB vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus įsitikinimu, pinganti nafta - geriausia naujiena šį pavasarį ir vasarą. "Degalinėse - išpardavimas". LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas trečiadienį pristatė šalies finansinio stabilumo apžvalgą. Joje nurodyta, kad "Snoro" banko bankroto poveikis šalies finansų sistemai buvo trumpalaikis. "Penkto pagal dydį ir trečio pagal indėlius banko bankrotas tikrai negalėjo nepaveikti mūsų finansų sistemos, tačiau skaičiai, reakcijos rodo, kad poveikis buvo trumpalaikis, o šiuo metu to poveikio nebėra", - sakė banko vadovas. V. Vasiliausko teigimu, šiuo metu finansų sistema veikia be sutrikimų ir yra pasiruošusi naujiems išbandymams. Tačiau finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, neretai LB vertinimai yra perdėm optimistiški.

"Tokia ataskaita buvo paskelbta ir pernai. Joje buvo rašomi panašūs optimistiniai dalykai, bet žinome, kas atsitiko lapkričio mėnesį. Ir dabar įvertinta, kad blogiausiu atveju bankų kapitalizacijai padidinti reiktų 260 mln. litų. Tačiau "Snorui" kapitalo pritrūko nuo 3 iki 4 mlrd. litų. Galime įsivaizduoti, kokia yra rizika, jei sugriūtų koks nors kitas bankas. Rizikos, kurios įvardytos LB apžvalgoje, nėra išsamios. Ir tie dalykai gali kartotis. Mes nematome, kokie yra kitų bankų paskolų portfeliai. Jei paaiškėtų, kad ir ten trūksta kelių milijardų, tai jau sukeltų rimtas problemas", - sakė S. Jakeliūnas. Iki šiol pinigų iš "Snoro" negali atgauti per 18 tūkst. kreditorių. Dalis jų įsigijo "Snoro" indėlių sertifikatus, kurie valstybės nebuvo apdrausti. S. Jakeliūno teigimu, tokie pavyzdžiai rodo, kad valstybė nepakankamai saugo nepatyrusius investuotojus.

Ekonomistui nuostabą kėlė ir tai, kad centriniam bankui patikėtos ir vartotojų teisių apsaugos, ir bankinio sektoriaus priežiūros funkcijos. "Vienu metu ginti vartotojų teises ir užtikrinti bankų stabilumą - tai užprogramuotas interesų konfliktas", - sakė finansų analitikas. "V. Vasiliauskas užsidėjo rožinius akinius". VAKARO ŽINIOS

VERSLAS

Jauni kauniečiai Diana ir Darius Skurdeliai, tik prieš mėnesį pradėję savo kepykloje "Murklio kepyklėlė" prekybą ir dar nespėję nieko uždirbti, jau sulaukė tiek tikrintojų vizitų, kad išsigando, jog vos pradėję verslą turės bankrutuoti. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Arturas Mackevičius tvirtina, kad po Vyriausybės duotų pažadų mažinti naštą verslui verslininkai iš pradžių pajuto palengvėjimą, bet vėliau juos užgulė dar didesnė biurokratinė našta. "Labiausiai smogė mokestiniai pakeitimai ir veiklos ribojimai. Kadangi esu Kauno verslininkas, žinau, kad Kaune, tarkim, kioskininkams buvo pasakyta, jog alumi jie galės prekiauti 3 valandas per parą. Pasityčiojo pusę metų ir vėliau pribaigė pagal bendrąjį Lietuvos įstatymą - neleido alumi prekiauti iš viso. Verslininkai dėl kritusios apyvartos turėjo nutraukti veiklą. Kitas sprendimas - miestas nebepratęsė žemės nuomos sutarčių. Tai dar vienas būdas "išgenocidinti" smulkiuosius. Paskui buvo įvesti atstumai iki prekybos centrų, kad smulkieji nebūtų įsileisti į jų teritoriją.

Dar viena nauja nesąmonė - sugalvota, kad verslininkai, turintys nors kiek darbuotojų, turės mokytis, kaip savo aveles išsaugoti sveikas. Tie mokymai vyks apie savaitę ir kainuos brangiai, o kelios firmos, rengiančios darbo saugos mokymus, užsidirbs. Bus trukdomas laikas net ir seniai dirbantiems verslininkams. Vienu žodžiu, mokys to, ką ir taip mokame", - sakė A. Mackevičius. Pasak jo, neseniai Teisingumo ministerija buvo sukvietusi tikrintojus ir aiškino, kad turi būti vykdoma prevencija, auklėjami, bet ne baudžiami verslininkai, kad kuo mažiau verslas būtų trukdomas. "Tačiau mažos Kauno kepyklėlės atvejis rodo, kad niekas nepasikeitė. Tikrintojų piktdžiuga naikinti smulkiausius darinius tikrai juntama. Gal ji susijusi ir su tuo, kad tikrintojai turi giminių, draugų, kuriems reikia atsikratyti konkurentų. Tai rodo: kad ir kiek juos mokysi, tikrintojai nesuinteresuoti, kad verslas išliktų", - tvirtino A. Mackevičius. "Tikrintojų jau daugiau nei verslininkų". RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komitetas kol kas negali atsakyti, kas mieste yra atsakingas už žmonių gyvybei grėsmę keliančių cheminių medžiagų paėmimą, transportavimą, saugojimą ir utilizavimą. "Anksčiau neteko susidurti su šia problema, kol praėjusį mėnesį Kapsų gatvėje nebuvo rasta cezio kapsulių. Tada specialiosios tarnybos atsisakė jas išgabenti ir saugoti. Šį svarbų klausimą būtina išspręsti kuo skubiau", - sakė savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Gediminas Jankus. Miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su "Kauno švara" tik dėl naftos produktų ir gyvsidabrio saugojimo, kitų neatpažintų cheminių elementų saugoti ji negali. Atsakomybės kratėsi ir Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Gegužės viduryje gavus pranešimą apie Žaliakalnyje rastas cezio kapsules, ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos. Cezis - pavojinga cheminė medžiaga, galinti skleisti radiaciją, todėl prie namo Kapsų gatvėje net buvo uždarytas eismas. "Nežino, kur dėti pavojingas chemines medžiagas". KAUNO DIENA

Klaipėdiečius ketvirtadienį stebino po miestą bėgiojantis jaunas stirninas. Vakarop jis įpuolė į Danės upę, o nuo tragiško likimo gyvūną išgelbėjo tik neabejingi praeiviai - stirninas buvo sučiuptas visai šalia upės žiočių. Besiblaškantį ir sužeistą laukinį gyvūną laikantys klaipėdiečiai skambino gyvosios gamtos aplinkosaugininkams, tačiau šie atvažiavo tik po pusvalandžio. Stirninas iškeliavo į veterinarijos kliniką, iš kur pasveikęs bus paleistas laisvėn. Atvykusio specialisto nuomone, karštakošis keturkojis gali būti apie 3 metų amžiaus, o mieste jis siautėja nebe pirmą kartą. VAKARŲ EKSPRESAS

SPORTAs

Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis strategas Čabas Laslas (Csaba Laszlo) , pasibaigus kontrolinėms rungtynėms, teigė, jog lietuviams žaidėjams dar trūksta "žudikų" instinkto ir jiems reikia mokytis laimėti. Treneris taip pat prisipažino, kad stebėdamas Lenkijoje ir Ukrainoje vykstantį Europos čempionatą ne tik analizuoja būsimų Lietuvos varžovų žaidimą, bet ir palaiko savo favoritus. "Džiaugiuosi, kad kartu su rinktinės kandidatais praleidome dvi su puse savaitės. Žinoma, svarbiausia rezultatai, tačiau norėjau surinkti visus, įvertinti jų galimybes, duoti kiekvienam progą pasireikšti. Manau, kad per trejas rungtynes rodėme normalų žaidimą, tik vienas mačas buvo katastrofa. Bet džiaugiuosi, kad po pralaimėjimo 0:5 latviams komanda nepalūžo, neprarado pasitikėjimo savimi", - sakė Č. Laslas. Šios dienos "Sporto žmonėse" jis pasisako ne tik apie rinktinę, bet ir Europos čempionatą bei būsimus varžovus. "Č. Laslas: lietuviams trūksta "žudikų" instinkto". RESPUBLIKA

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sėkmingai pradėjo žygį į 2013 m. Europos čempionato finalo turnyrą - pirmosiose atrankos C grupės rungtynėse Kaune 88:47 sutriuškino Nyderlandų komandą. "Kiekviename epizode sugebėjo ką nors gero nuveikti visos krepšininkės. Todėl, norint išskirti geriausiąją, reikėtų įvardyti visas", - po rungtynių sakė Lietuvos ekipos vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas. Pasak jo, "labai gerai žaidė krepšininkės, kurios mažiausiai treniravosi su rinktine, o tos, kurios treniravosi, daro pažangą, bet vis dar kartoja tas pačias klaidas, bet kitą mačą žadėjo žaisti užtikrinčiau". KAUNO DIENA

Darius Songaila neslepia: ši vasara nacionalinėje komandoje jam greičiausiai bus paskutinė. "Bet apie karjeros pabaigą rinktinėje galvoju jau seniai, todėl galutinio taško nededu", - sakė puolėjas. Rinktinės pasirengimo ritmas jau tapo rutina. "Trečią savaitę sportuojame. Viskas aišku, kas kaip vyksta. Šiek tiek ir pavargome", - sakė D. Songaila. Jam - 34-eri ir jau keletą pastarųjų metų kiekvieną vasarą jis susimąsto, kad laikas atsisveikinti su Lietuvos rinktine, su kuria 2000-aisiais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzą, o 2003-iaisiais tapo Europos čempionu. "Kuo daugiau vasarų, tuo realiau, kad kuri nors iš tiesų bus paskutinė. Matyt, paskutinė bus ši. Negaliu pasakyti 100 procentų, bet 99 procentai, kad taip ir bus", - sakė D. Songaila. LIETUVOS RYTAS

Pasaulio taurės dziudo varžybose bronzos medalį laimėjusi šiaulietė Santa Pakenytė sustoti neketina. Sportininkės planuose - 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. S. Pakenytė savaitgalį Estijos sostinėje Taline vykusiose pasaulio taurės moterų varžybose laimėjo bronzos medalį. Jį lėmė pergalė prieš Prancūzijos sportininkę. S. Pakenytės grupėje svorio kategorijoje per 78 kilogramus iš viso dalyvavo šešios sportininkės. S. Pakenytė - universali sportininkė. Jos įprastinė rungtis - sambo, tačiau šiaulietė - Lietuvos suaugusiųjų, jaunimo iki 23-ejų metų šalies dziudo čempionė. Tarptautinėse olimpinės sporto šakos dziudo varžybose ji dalyvavo pirmą kartą. "Mano siekis - olimpiada. Treniruosiuosi ir stengsiuosi patekti į 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes", - nedvejoja S. Pakenytė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Beveik 10 metų netyla kalbos apie Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono apšvietimo bokštų būklę. Iš pradžių situacija buvo pavojinga, vėliau - avarinė, o ketvirtadienį speciali savivaldybės komisija nusprendė, kad bokštų keliamą grėsmę galima prilyginti ekstremaliai situacijai. "Apšvietimo bokštai priklauso miesto savivaldybei, mes juos tik prižiūrime. Ne vienas tyrimas patvirtino, kad bokštams būtinas remontas", - apie įsisenėjusią problemą sakė "S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro" direktorius Vytas Snarskis.

Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Albino Grabnicko teigimu, stadione ne tik vyksta varžybos, bet ir treniruojasi daug sportininkų, todėl kyla grėsmė jų saugumui. Savivaldybės komisijai ketvirtadienį pritarus dėl ekstremalios situacijos, kalbėta, kad lėšos apšvietimo bokštams remontuoti galėtų būti skirtos iš administracijos direktoriaus Rezervo fondo, tačiau dėl konkrečios sumos turės apsispręsti pats administracijos direktorius, pasitaręs su Biudžeto ir finansų komitetu. Keturi stadiono apšvietimo bokštai buvo pastatyti dar 1978 m, nuo pastatymo jie nė karto nebuvo remontuoti. "Stadione - ekstremaliai nesaugu". KAUNO DIENA