Naujienų birželio 28 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų birželio 28 d. dienraščiuose apžvalga

Nors Seimas palaimino naujos atominės elektrinės statybą Visagine, jos priešininkai visų šovinių dar neiššaudė. Trečiadienį mitinge "Už teisingumą" šalies vadovė Dalia Grybauskaitė raginta nepasirašyti įstatymo dėl VAE, jai priminta Konstitucijos nuostata, kad svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Apklausos rodo, kad VAE projektui pritaria tik trečdalis šalies piliečių, tačiau Seimas, priimdamas įstatymą dėl koncesijos suteikimo šiame projekte, 20 mlrd. litų įsipareigojimą patvirtino kiekvieno šalies gyventojo vardu. Apie 100 mitinguotojų vakar su plakatais susirinkę prie Prezidentūros piktinosi, kad milžiniškas skolų jungas užkraunamas piliečiams, jų vaikams ir vaikaičiams nė neatsiklausus, ar jie nori brangaus atominio monstro ir jo šalutinės produkcijos - radioaktyviųjų atliekų.

Mitinge kalbėjęs Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas priminė Konstituciją, kuri sako, kad svarbiausius valstybės ir tautos klausimus valdžia turi spręsti referendumais. Mitingo dalyviai priėmė memorandumą, reikalaujantį šiuo svarbiu klausimu atsiklausti tautos valios. Gyventojų, pritariančių referendumo dėl VAE organizavimui, parašus nuo pavasario renka dvi iniciatyvinės grupės. Žaliosios politikos instituto organizuota akcija vakar baigėsi, o Lietuvos žaliųjų sąjūdžio aktyvui surinkti 300 tūkst. parašų liko dar 20 dienų. Jeigu jiems pavyks, tai bus pirmas toks atvejis Lietuvos istorijoje. Pasak Lietuvos žaliųjų atstovo Andriaus Gaidamavičiaus, "yra galimybė pasirašyti ir internetu tinklalapyje "Erinkimai.lt", taip pat per elektroninę bankininkystę.

Per 50 parlamentarų parėmė idėją referendumą dėl VAE skelbti Seimo nutarimu, ir nors šis projektas stringa, jis šiandien įrašytas į Seimo rytinio posėdžio darbotvarkę - iškart po Vyriausybės valandos, per kurią daugelis seimūnų išsivaikšto į kavines... Trečiadienį 12 Seimo narių apkaltino Vyriausybę bandant nuslėpti Europos Komisijos (EK) perspėjimus dėl VAE. Mat dar birželio 11 d. iš EK gautų vertinimų Seime svarstant ir priimant įstatymų projektus, susijusius su VAE statyba, parlamentarai nė nematė. Juose akcentuojama, kad Lietuvoje teks rasti sprendimus dėl ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų valdymo, o tam esą gali prireikti papildomai apie 12 mlrd. litų. "Kova dėl referendumo - visais frontais". RESPUBLIKA, "Tautos teisės primintos S. Daukanto aikštėje". VAKARO ŽINIOS

Antradienį, daugumos pritarimu, į Seimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Darbo kodekso liberalizavimo. Tačiau už šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei Liberalų sąjūdžio atstovai. Tai papiktino profsąjungas, ir jų nariai uostamiestyje susirinko į piketus šalia valdančiųjų partijų būstinių. "Niekada nebalsuok už konservatorius ir liberalus", "Netesėtų pažadų partijos - konservatoriai ir liberalai. Galvok, kai vėl balsuosi" - tokiais plakatais piketuotojai ragino atkreipti dėmesį į šių partijų sprendimus. Anot piketo dalyvių, kitos partijos suvokė, kad Darbo kodekso pataisos yra nesuderintos su profsąjungomis bei darbdaviais, tad nereikia skubėti jų priimti. Piketo iniciatorių teigimu, jei būtų priimtos dabar siūlomos Darbo kodekso pataisos, vėl padidėtų emigracija bei darbuotojai netektų visų garantijų. "Piketuotojai siūlo neskubėti liberalizuoti Darbo kodeksą". VAKARŲ EKSPRESAS

Seimo laikinosios komisijos, tyrusios "Snoro" bankroto aplinkybes, išvadas etikos sargai paskelbė niekinėmis. Seimo etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį aiškinosi, ar "Snoro" komisija gegužės pabaigoje patvirtino savo išvadas ir ar komisijai vadovavęs Valentinas Mazuronis galėjo jas oficialiai įregistruoti pasiūlęs išvadas Seimo posėdyje patvirtinti visų parlamentarų balsavimu. EPK vieningai nusprendė, kad laikinosios komisijos išvados dėl "Snoro" bankroto aplinkybių nebuvo patvirtintos, nes paskutiniame komisijos posėdyje pritrūko jos narių kvorumo. Pasak EPK pirmininko Algimanto Salamakino, "dalies komisijos pasirašyta išvada yra neteisėta". Tačiau dėl tolesnių veiksmų, Seimo etikos sargų teigimu, turės apsispręsti parlamentas - balsuoti, kad komisijos darbas laikomas baigtu, nepatvirtinus jokių išvadų, arba jos darbą pratęsti. Kaip elgtis susidariusiomis aplinkybėmis, Seimas turėtų svarstyti artimiausiu metu.

Neteisėtomis pripažintose laikinosios Seimo komisijos išvadose parašyta, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė pernelyg skubotai ir nepagrįstai priėmė sprendimus dėl "Snoro" nacionalizavimo ir bankroto - esą tai padarė milijardinę žalą visai valstybei. Valdantieji nesutiko būtent su šia išvadų dalimi, todėl ignoravo paskutinį komisijos posėdį, apleido jį ir taip sugriovė kvorumą per galutinį balsavimą. "Snoro" bankas nacionalizuotas pernai lapkritį, gruodį pradėtas jo bankroto procesas. "Išvados - niekam tikusios". KAUNO DIENA

KULTŪRA

Birželio 28-ąją sukanka 80 metų, kai, eidamas 70-uosius metus, 1932-aisiais Kaune mirė poetas, lietuvybės žadintojas Jonas Mačiulis-Maironis. Šiandien minint šią sukaktį Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaroma rūmų mansarda. Muziejininkai džiaugiasi, kad Maironio svajonė pritaikyti trečią aukštą žmogaus reikmėms pagaliau tapo tikrove. Mansardos įrengimo brėžinį nuo 1923 metų turėjo ir pats Maironis, tačiau šio projekto įgyvendinti nespėjo. "Ta erdvė laukia modernios lietuvių literatūros istorijos ekspozicijos, čia bus įrengta edukacinė klasė. Įvykis mums labai svarbus: trečią rūmų aukštą, mansardą, atidarome tą pačią dieną, kai praėjus ketveriems metams po Maironio mirties birželio 28-ąją buvo atidarytas šis muziejus, iš pradžių tik Maironio, paskui išaugęs į Lietuvių literatūros muziejų", - sakė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė žinoma rašytoja Aldona Ruseckaitė. "Maironio metų dovana Maironiui". RESPUBLIKA

Į Druskininkus vasara ateina su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Šį sekmadienį, liepos 1-ąją, Lietuvos kurorte prasidės X tarptautinis menų festivalis "Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu". Šiemet šventėje karaliaus trys menai. Pirmiausia - muzika, mat pats festivalio rengėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondo (LMRF) pavadinimas atskleidžia didžiausius jo prioritetus - parama lietuvių muzikams, jaunųjų klasikos klausytojų ugdymas. M. K. Čiurlionio asmenybė įpareigoja negailėti dėmesio ir dailei - jo netrūks, o minint 150-ąsias Maironio sukakties metines nebus apsieita ir be žodžio meno. Pokalbis su LMRF direktore Liucija Stulgiene - "Festivalis virpins Čiurlionio stygą". LIETUVOS ŽINIOS

Vilniaus miesto rotušė pirmą kartą rengia iniciatyvinį projektą "Nustebink Vilnių". Šiuo projektu siekiama atgaivinti kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą Vilniaus miesto erdvėse. Pasitelkus entuziastingus studentus, buvo suformuota kūrybinė komanda, kuri kartu su Rotušės kolektyvu parengė aktyvių veiksmų programą projektui įgyvendinti. Kiekvieną vasaros trečiadienį Rotušės aikštėje nuo 12 iki 13 val. ši komanda stebins (ir jau stebina) vilniečius ir miesto svečius netikėtais pasirodymais (teminiai momentiniai spektakliai, muzikiniai ir kiti pasirodymai), kurie paįvairins miesto kasdienybę. "Vasaros projektas "Nustebink Vilnių" tęsiasi. RESPUBLIKA

Naktį į trečiadienį kauniečiai Ingrida ir Arūnas Lisinskai praleido Santariškių klinikose Vilniuje - čia jų vos pusketvirto mėnesio sūnui Alantui medikai persodino širdį, atgabentą iš Rygos. Lietuvoje svetima širdis dar nėra plakusi tokio mažo ligonio krūtinėje. Donoro širdelę persodinti prireikė penkių valandų - nuo vidurnakčio iki trečiadienio ryto. Operacijai vadovavo širdies chirurgas Virgilijus Tarutis. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus vedėjo gydytojo Kęstučio Versocko teigimu, širdies persodinimas vyko sklandžiai. Tačiau kad Alantas galutinai pasveiktų, reikia ir laiko, ir medikų priežiūros. "Tiek, kiek dirbu, dar niekada neteko persodinti širdies tokio amžiaus - vos 3,5 mėnesio - pacientui. Mūsų centre operuojami įvairiausią, sudėtingiausią patologiją turintys vaikai, tačiau toks atvejis - pirmas", - sakė Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas Virgilijus Tarutis. "Maža širdis suteikė ir džiaugsmo, ir nerimo". LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Jau liepos 1-ąją Lietuvoje turėtų įsigalioti dar vienas Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas - Probacijos. Šis teisės aktas yra antikonstitucinis, nes jam įgyvendinti vien šiemet reikės daugiau nei 6 mln. litų, bet tam neskirta nė cento, o tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. "Vieno probuojamo asmens stebėjimas, remiantis užsienio praktika, kainuoja nuo 115 iki 170 litų per parą. Įsigaliojus įstatymui, 230 pataisos inspekcijų pareigūnų jau turės prižiūrėti nebe 8 tūkst., o 11 tūkst. asmenų. Negana to, Vyriausybė trečiadienį palaimino projektą, kuriame numatyta, kad bus tikrinama, ar probuojamieji asmenys nevartoja narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio. O tai vėl papildomai kainuos nemažai pinigų, kurie nėra numatyti", - sakė Pataisos inspekcijų darbuotojų profsąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus. Liepos 1-ąją įsigaliosiantis Probacijos įstatymas įkalinimo įstaigų vartus į laisvę atvers mažiausiai 3 tūkst. kalinių, taigi lygtinai paleistų nuteistųjų ar tokių, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, skaičius laisvėje padaugės daugiau nei trečdaliu.

Tai ne vienintelis šiemet įsigaliosiantis įstatymas, kuriam įgyvendinti neskirtas papildomas finansavimas. Vienas iš tokių - įstatymas, įpareigojęs pareigūnus vykti į įvykio vietą, kai pranešama apie smurto šeimoje atvejus. Nuo metų pradžios iki birželio 15-osios policijos įstaigos gavo 12 970 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, tačiau ir šiam įstatymui įgyvendinti neskirta nė cento. "Tam nebuvo skirta nė cento, o į pranešimus apie smurtą šeimoje privalome reaguoti. Todėl tenka karpyti išlaidas kitur", - pabrėžė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. Alfonso Vaišvilos, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, teisininko teigimu, "Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad negalima priimti teisės aktų, kuriems įgyvendinti reikia papildomų finansų, jei jie nėra numatyti, todėl jei vis dėlto tokie teisės aktai yra priimami, juos galima laikyti antikonstituciniais". "Antikonstituciniai įstatymai - ne naujiena". RESPUBLIKA

Ne paslaptis, kad būsima probacija gąsdina visuomenę. Nemaža dalis gyventojų mano, kad masinis kalinių - vagių, plėšikų ir kitų - paleidimas gali iki kritinės ribos sumažinti saugumą bei pabloginti ir taip jau neblizgančią šalies kriminogeninę padėtį. Šiaulių regiono pataisos inspekcijos laikinojo vadovo Regimanto Mikaliūno tikinimu, visuomenės nuogąstavimai nėra 100 proc. pagrįsti. Pasak jo, "masinio kalinių paleidimo tikrai nebus, o skaičius - 3 000 į laisvę galinčių išeiti kalinių - tik teorinis". Tačiau pareigūnas sutiko, kad kalinio lygtinio paleidimo greičiausiai nesupras nukentėjusysis - skriaudiko paleidimas anksčiau laiko jam gali sukelti didelį emocinį diskomfortą. R. Mikaliūnas taip pat sutiko, kad dirbti su kelis kartus daugiau nuteistųjų negu iki šiol Pataisos inspekcijos pareigūnui būtų gana sudėtinga, bet esą įveikiama. Šiuo metu šalies kalėjimuose nelaisvės bausmes atlieka per 9 000 nuteistųjų. "Kalėjimų duris atveria įstatymas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Nusižudžiusio bendrovės "Mitnija" vadovo našlei nereikės mokėti 77 mln. litų. Bene didžiausią Lietuvos teismų istorijoje ieškinį iš privataus asmens bandė prisiteisti bendrovė "MG Baltic Investment". Vilniaus apygardos teismas (VAT) vietoj reikalaujamų 77 milijonų litų bendrovei "MG Baltic Investment" iš verslininko Antano Gureckio našlės kaunietės Violetos Gureckienės priteisė 600 tūkst. litų. "Visą laiką tikėjausi, kad tik teismas man gali padėti, taip ir įvyko", - sakė 60-metė kaunietė. Jos vyras 59 metų verslininkas A. Gureckis nusišovė 2010 m. birželį tuo metu, kai tyrimą dėl bendrovės veiklos pradėję pareigūnai atvyko į jų namus daryti kratos. Nuo to laiko V. Gureckienė bandė įrodyti, kad "MG Baltic" vadovai dėl milijoninių "Mitnijos" nuostolių jos vyrui priekaištavo nepagrįstai. Trečiadienį tai patvirtino ir VAT. "Milžiniškas ieškinys našlės nebeslėgs". LIETUVOS RYTAS

Du klaipėdiečiai nubausti už makabrišką nužudymą. Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismas 46 metų nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį Viktorą Moisejevą ir penkeriais metais vyresnį Vladimirą Sosuliną pripažino kaltais tyčia įvykdžius itin žiaurų nusikaltimą. Už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą, suteikiant didžiulį fizinį skausmą ir dvasines kančias, taip pat ir palaikų išniekinimą - galvos atskyrimą nuo kūno - abu klaipėdiečiai nuteisti laisvės atėmimu 15 metų. Prokurorai juos prašė įkalinti 19 metų. Aukos žmonai bei dukrai V. Moisejevas ir V. Sosulinas privalės solidariai atlyginti 200 tūkst. litų įvertintą neturtinę žalą, padengti laidotuvių išlaidas. Lietuvą sukrėtęs nusikaltimas uostamiestyje įvykdytas 2010 m. birželio 16 d. naktį, kai girtas V. Sosulinas ir V. Moisejevas sumušė 54 metų nedidelės UAB "Vedlinės servisas" savininką Nikolajų Traviną, surišo jam rankas bei kojas ir pasmaugė virve. Vėliau jau negyvam N. Travinui nupjauta galva - ją kibire su akmens skalda žudikai paskandino Smiltelės upelyje netoli Rimkų. "Žiaurūs ir pavojingi sėdo ilgam". VAKARŲ EKSPRESAS

Trečiadienį, gavusi Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės prašymą atleisti ją iš pareigų savo noru, prezidentė Dalia Grybauskaitė patarimo dėl teisėjos atleidimo kreipėsi į Teisėjų tarybą. Ką patarti prezidentei, Teisėjų taryba turėtų apsispręsti penktadienį vyksiančiame posėdyje. Kai antradienį Seimas panaikino N. Venckienės teisinę neliečiamybę, teisėja pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų nuo šių metų liepos 2-osios. "N. Venckienė traukiasi iš teisėjo pareigų". RESPUBLIKA


ENERGETIKA

Trečiadienį mitinge "Už teisingumą" šalies vadovė Dalia Grybauskaitė raginta nepasirašyti įstatymo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE), jai priminta Konstitucijos nuostata, kad svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Mitinge kalbėjęs Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas priminė Konstituciją, kuri sako, kad svarbiausius valstybės ir tautos klausimus valdžia turi spręsti referendumais. "Koks dar klausimas galėtų svarbumu lygintis su branduolinės jėgainės statyba? Bet Seimas jau nusprendė - statysim, nes tai esą vienintelis kelias į energetinę nepriklausomybę. Apie kokią energetinę nepriklausomybę kalbama, jeigu jėgainė komercinė ir dar giliau įklampinanti mus į priklausomybės nuo abiejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos - pinkles?" - klausė R. Ozolas ir ragino prezidentę nepasirašyti Seimo priimto įstatymo dėl VAE statybos. Mitingo dalyviai priėmė memorandumą, reikalaujantį šiuo svarbiu klausimu atsiklausti tautos valios. RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Ūkio ministerija pažadėjo iki rugsėjo pertvarkyti didžiausių valstybės įmonių valdybas. Teigiama, kad šį mėnesį Vyriausybėje priimtas Ūkio ministerijos parengtas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas, kitaip dar vadinamas nuosavybės gairėmis, yra svarbiausias valstybės įmonių pertvarkos dokumentas, apibendrinantis jau dvejus metus vykstančią valstybės valdomų įmonių reformą. Ūkio ministro Rimanto Žyliaus teigimu, šiame kertiniame dokumente numatoma įgyvendinti tris valstybės įmonių valdymo nuostatas: stiprus akcininkas, stipri valdyba ir aiškūs tikslai. Praėjusią savaitę Ūkio ministerija, pristačiusi savo planus, verslo bendruomenei pažadėjo, kad pirmiausia bus imtasi į valdomų įmonių valdybas pritraukti bent trečdalį nepriklausomų narių. Tai padaryti įsipareigota iki rugsėjo. R. Žylius viliasi, kad į valstybės įmonių valdybas įsiliejusių verslo atstovų kompetencija pakeis šias įmones, padidins jų veiklos efektyvumą. "Stiprins ūkiškumą". KAUNO DIENA

Dėl mažesnių šilumos ir karšto vandens kainų su privatininkais kovoję ir naktimis prie katilinių budėję ukmergiškiai turėtų jaustis apgauti. Įmonės "Ukmergės šiluma" direktorius gauna 5 600 litų algą ir 2 210 litų priedą, o vidutinis šios bendrovės administracijos darbuotojo mėnesio atlyginimas - 3 728 litai. Toks atlyginimas - dažno lietuvio svajonė. Ji išsipildė tiems, kuriems nusišypsojo laimė būti įdarbintiems prieš dvejus metus Ukmergės savivaldybės įkurtoje įmonėje "Ukmergės šiluma". Ši įmonė sušildė ne tiktai 44 jos darbuotojų kišenes, bet ir kai kurių rajono politikų įmones... Ukmergės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atliktas patikrinimas bendrovėje "Ukmergės šiluma" atskleidė daugybę pažeidimų ir faktų, įrodančių čia esančią netvarką. Kontrolierių pažymoje rašoma, kad praėjusių metų pabaigoje bendrovės "Ukmergės šiluma" skolos sudarė per 1,5 mln. litų, iš jų didžioji dalis - už pateiktas gamtines dujas. 2011-aisiais įmonė patyrė 718 tūkst. litų nuostolį. "Šildo ir savas, ir politikų kišenes". LIETUVOS RYTAS

PREKYBA

Šiemet bankrotų banga labiau nei kitus šluoja smulkiuosius prekybininkus. Statistikų skaičiavimu, per gegužę mažmeninės prekybos apimtis, palyginus su balandžiu, augo 7,2 proc., o per metus šis augimas siekė 5,3 proc. ir iš viso sudarė 2,23 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad vien per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4 proc., ne maisto prekėmis - 8,8 proc. Tačiau nors ekonomikos ekspertai Statistikos departamento paskelbtus rodiklius vertina kaip stabilų mažmeninės prekybos apyvartos augimą, - jie neabejoja, kad prekybos apimties augimą palaiko šešėlinės gyventojų pajamos. Nors gyventojai daugiau vartoja, smulkiųjų verslininkų tai nedžiugina. Kreditų biuras "Creditinfo" paskelbė, kad šiemet sparčiausiai bankrutuoja smulkieji prekybininkai - per 5 mėnesius iš viso Lietuvoje bankrutavo 554 įmonės, iš kurių 22,7 proc. sudarė mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonės. "Prekiauti apsimoka, bet rizikinga". KAUNO DIENA

TRANSPORTAS

Prezidentės akibrokštas grąžinant PVM įstatymo pataisas Seimui suglumino šalies vežėjus. Išvakarėse neslėpę džiaugsmo ir žarstę pažadus apie mažesnes bilietų kainas, vakar daugelis verslininkų neslėpė nusivylimo. "Manau, kad ir prezidentė, vetavusi įstatymo pataisą, ir finansų ministrė, gindama didesnį PVM, nenutuokia, apie ką kalbama. Juk didesnis PVM didina ir pačios valstybės skolą", - vakar kalbėjo Jelizaveta Daugininkienė, UAB Klaipėdos autobusų parko vadovė. "Gaila, kad taip nutiko. Tikrai bilietus būtume atpiginę tiek, kiek būtų sumažintas PVM. Tai ne mūsų, o valstybės nustatomi mokesčiai. Jiems mažėjant atitinkamai būtų mažėjusi ir kaina. Deja, prezidentė laikosi kitokio požiūrio", - apgailestavo Linas Skardžiukas, keleivių vežimo bendrovės "Kautra" vadovas.

Antradienį Seimas pritarė PVM įstatymo pataisai, pagal kurią PVM viešojo transporto bilietams būtų mažėjęs nuo dabar galiojančio 21 proc. iki 9 proc. Premjeras Andrius Kubilius po tokio Seimo valdančiosios daugumos, kurią sudaro jo vadovaujamos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, akibrokšto pagrasino siūlysiąs prezidentei vetuoti šias pataisas, nes kitų metų biudžetas dėl to neteks 100 mln. litų. O jau kitą dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausiusi A. Kubiliaus raginimo, grąžino Seimui PVM įstatymo pataisas svarstyti pakartotinai. "Priimdamas PVM įstatymo pataisas, Seimas paskutiniu momentu pasidavė priešrinkiminiam finansiniam populizmui ir viename įstatyme supainiojo skirtingos svarbos dalykus", - teisinosi prezidentė. Tuo tarpu vežėjai - nusivylę, nusiminę ir įskaudinti. "Prezidentės veto papiktino vežėjus". VAKARŲ EKSPRESAS

Prezidentės Dalios Grybauskaitės manymu, 2,5 lito kainuojantys autobusų ir troleibusų bilietai - per pigūs. Būtent todėl ji trečiadienį atmetė Seimo priimtas lengvatas transportui. Tuo tarpu estai mėgausis nemokamomis kelionėmis šalies sostinėje, nes jų politikai neatitrūkę nuo realybės - Estijos sostinės Talino valdžia nutarė nuo 2013-ųjų tapti pirmąja Europos sostine, kurioje viešasis transportas bus nemokamas. "Pigiai važiuos tiktai zuikiai". VAKARO ŽINIOS

Upeivystė didžiausioje Lietuvos upėje Nemune dar nėra nurašyta, tačiau ekologiškesniam upių transportui bus sunku konkuruoti su automobiliais ir geležinkeliais, vežiojančiais prekes ir keleivius greičiau. Nemuno ilgis - 937,4 km. Tačiau laivybai labiausiai tinkamas 87,4 km ruožas nuo Kauno iki Jurbarko ir 126 km ruožas nuo Jurbarko iki Atmatos bei Uostadvario žiemos uosto akvatorijos. Ar upeivystė didžiausioje šalies upėje atsigaus? Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento vadovas Juozas Darulis, paklaustas, kodėl taip sumenko prekių transportavimas Nemuno upe, išdėstė: " Nėra ko gabenti. Anksčiau veikė statybų kombinatai, buvo didelis žvyro, grunto, statybinių medžiagų poreikis. Apie 1996 metus, kai kombinatai žlugo, išnyko ir poreikis plukdyti prekes. Upine barža galima pervežti 500-1 000 tonų krovinių. Tuos krovinius reikia iš kažkur prie baržos privežti automašinomis. Dar dvi dienas į baržą krauti. Reikia ir atitinkamos iškrovimo aikštelės. Dar dvi dienas su barža į Klaipėdą gabenti. O automašinomis gali iš Kauno pasiekti Klaipėdą per 3 valandas. Be to, upeivystė susijusi su sezoniškumu, todėl negalima sudaryti su užsakovais ilgalaikių plukdymo sutarčių".

Tačiau upeiviai tikisi, kad ir Nemunu pajudės krovinių baržų vilkstinės. Daug vilčių dedama į būsimas Marvelės krovininės prieplaukos statybas. Techniniai dokumentai jau rengiami. Prieplaukos statyba kainuos 9,7 mln. litų, 85 proc. lėšų yra iš ES struktūrinių fondų paramos. Valstybinė įmonė Vidaus vandens kelių direkcija šiuo metu Nemuno upėje atnaujina ir stato bunas. Į upę nuo kranto atsikišusios žvirgždo, betono ir akmenų sankasos, padedančios užtikrinti reikalingą farvaterio gylį, laikys 20 metų. Motorlaivis "Žuvintas", barža B-02 ir plaukiantis kranas PK-10 pernai ant bunų iškrovė beveik 50 tūkst. tonų žvirgždo ir granitinės skaldos. Šiemet darbai tęsiami. Jau išpilta per 4 tūkst. tonų skaldytų akmenų. Jei darbai vyksta, vadinasi, Nemuno ekonomine ateitimi vis dar tikima. Lietuva turi 930,8 km vidaus vandens kelių, iš jų 827,8 km - valstybinės reikšmės, 68 km - vietinės reikšmės ir 35 km - perspektyvaus upių kelio. "Ar lemta atsigauti laivybai Nemune?" RESPUBLIKA

Šventosios uosto atstatymo didysis projektas vis dar nepajuda iš mirties taško. Nepaisant Uosto direkcijos pastangų nelaukti tolimos perspektyvos ir pradėti naudoti šį uostą anksčiau, kurios tiek pernai, tiek šiemet baigėsi nesėkmingai, realių žingsnių daugiau nematyti. Nors yra manančiųjų, kad nepastačius molų daryti jame kokius nors valymo darbus beprasmiška, molai geriausiu atveju bus pradėti statyti 2014-aisiais. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuriai pavesta vykdyti ir Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas, generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Šventosios uosto atstatymo istorija realiai prasidėjo 2008-ųjų pabaigoje ir taip ilgai tęsiasi todėl, kad Lietuvoje viskas yra labai griežtai reglamentuota įstatymais.

Nors didesni laivai šiuo metu ir negali įplaukti į Šventosios uostą, pastatytos jame prieplaukos laiveliams švartuoti niekur nedingo - jomis gali naudotis tie laivai, kurie gali įplaukti. Vietoj projektinio 3 m gylio šiuo metu gylis įplaukos kanale yra iki 1 m, posūkio vietoje - 1,5 m. Didelės jachtos įplaukti negali. Pasak Klaipėdos uosto kapitono pirmojo pavaduotojo Adomo Aleknos, oficialiai leistina laivų grimzlė uoste - iki 1 metro. Anot jo, laivelių savininkai, kapitonai, įvertinę esamą gylį ir laivo grimzlę, patys prisiimdami atsakomybę, gali spręsti - naudotis Šventosios uostu ar ne. "Šventosios uosto žingsnius varžo įstatymai". VAKARŲ EKSPRESAS


SPORTAS


Prieš kelias dienas Anglijos mieste Lydse vykusiose tarptautinėse galiūnų varžybose "Europe'as Strongest Man" triumfavo du Lietuvos stipruoliai. Nugalėtojo titulą gynęs 36-erių Žydrūnas Savickas užėmė pirmą vietą, antroje finišavo 29-erių Vytautas Lalas. Europos galiūnų čempionatu vadinamosiose varžybose tik trečią vietą užėmė šeimininkų atstovas anglas Lorensas Šelėjus (Laurence Shahlaei). "Sugriovėme visus anglų planus, - juokavo daugkartinis Europos ir pasaulio galiūnų čempionatų nugalėtojas Ž. Savickas. - Jie buvo įsitikinę, kad pirmą ir antrą vietas užims Anglijos atstovai, bet mes su Vytautu įrodėme, kad stipriausi Europos žmonės gyvena Lietuvoje". Pasak Ž. Savicko, galima sakyti, kad šį sezoną tai yra didžiausias jo laimėjimas.

"Norėtųsi dar pakartoti šią pergalę pasaulio čempionate ir laimėti galiūnų Čempionų lygoje. Kol kas šiose varžybose aš pirmauju. Čempionų lygos etapai vyksta kartą per mėnesį, o vasarą - po kelis kartus. Jau šį savaitgalį Olandijoje vyks eilinio etapo kovos, tad be didesnio poilsio grįšiu į varžybų areną", - sakė galiūnas. Paklaustas, ar dar negalvoja apie atsisveikinimą su galiūnų sportu, Ž. Savickas atsakė: "Man motyvacijos netrūksta. Nors jau laimėjau viską, kas įmanoma, noriu iškovoti kuo daugiau titulų - aplenkti jaunimą. Kita vertus, man paprasčiausiai patinka šis sportas. Gal net ne pačios varžybos, nes jos suėda daug nervų, bet treniruotės. Tai kūrybinis darbas. Nesakau, kad sportuosiu amžinai, tiesiog šiuo metu nesu sugalvojęs datos, iki kada norėčiau dalyvauti varžybose. Kol kas visos mintys - apie būsimus turnyrus ir varžybas". RESPUBLIKA

Tris titulus penai iškovojęs Kauno "Žalgiris" pradėjo konstruoti naujo sezono komandą. Šalies čempionai metams pratęsė sutartis su tik pernai į ekipą sėkmingai įsiliejusiu Vyteniu Lipkevičiumi ir legionieriumi iš Kroatijos Marko Popovičiumi. Pirmojo kontraktas su "Žalgiriu" baigėsi po praėjusio sezono, o antrasis su ekipa turėjo sutartį "1+1" ir klubas nepasinaudojo galimybe ją nutraukti. "Vyteniui praėjęs sezonas buvo tarsi testas - jaunas žaidėjas prisijungė prie mūsų sezono viduryje ir šį bandymą atlaikė. Jo žaidimu buvo patenkinti ir klubo vadovai, ir treneriai. Nusprendėme, kad jis vertas šanso ir pasiūlėme dar vienų metų sutartį. Ateinantis sezonas parodys, ar V. Lipkevičius gali būti Eurolygos lygio krepšininkas, ar ne", - sakė "Žalgirio" klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis. Šiuo metu, be dviejų paminėtųjų krepšininkų, kontraktus su "Žalgiriu" turi Mantas Kalnietis, Robertas Javtokas, Mindaugas Kuzminskas ir Mario Delašas.

Sporto direktoriaus teigimu, "Žalgirio" trenerio klausimas bus išspręstas jau artimiausiu metu. Pasak jo, "visai krepšinio visuomenei rūpimą atsakymą į šį klausimą tikimės pateikti iki kitos savaitės pabaigos". Šiuo metu klubas dėl vyriausiojo trenerio posto veda derybas su keliais kandidatais. KAUNO DIENA

Tarptautinė teniso federacija (ITF) pajėgiausiam Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui nesuteikė vardinio kvietimo į Londono olimpines žaidynes. Pasak Lietuvos teniso sąjungos prezidento Ramūno Grušo, šioje situacijoje didesnį vaidmenį vaidino politika, o ne vieta reitinge. Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas, kuriam praėjusią savaitę sukako 22-eji, pasaulio reitinge šiuo metu užima 169-ąją vietą. "Žinoma, apmaudu, tačiau pakeisti nieko negalime", - sakė R. Grušas. Tačiau R. Berankio atstovo spaudai Tomo Langvinio teigimu, nei pats tenisininkas, nei jo treneris Remigijus Balžekas dėl tokio sprendimo nors ir neapsidžiaugė, bet ir nenusivylė. "R. Balžekas ir R. Berankis nutarė šios situacijos nekomentuoti. Tiesiog taip įvyko, toks buvo ITF pasirinkimas. R. Balžekas ir R. Berankis sakė, kad jie patys nori iškovoti savo jėgomis tą kelialapį, o kažkokių malonių iš ITF nelabai ir tikėjosi", - teigė T. Langvinis. Taigi, pasak jo, Ričardas bus JAV ir sieks pergalių, kad pakiltų reitinge. VAKARO ŽINIOS

Šiandien Kauno sporto halėje prasidėsiančiame Europos veteranų čempionate žada dalyvauti 112 komandų iš daugiau kaip 22 šalių. "Pasirengimas vyksta sklandžiai, nors žadėta finansinė parama dar nepasiekė mūsų sąskaitos", - sakė pirmą kartą Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio veteranų čempionato organizacinio komiteto prezidentas, Pasaulio krepšinio veteranų organizacijos (Fimba) tikrasis narys kaunietis Anatolijus Čupkovas. Čempionatas, kurį globoja Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, vyks net šešiolikoje amžiaus kategorijų: moterys žais nuo 30 iki 55 metų, vyrai - nuo 30 iki 75 metų. Tikimasi, kad visos mūsų šalies komandos sieks aukštų vietų. "Krepšinio legendos atgims Kaune". KAUNO DIENA

Prieš šią naktį vykusias rungtynes su Rusija palaikyti Lietuvos krepšininkų per kontrolinius mačus Hjustone atvyko dėl sveikatos bėdų negalintis rungtyniauti vidurio puolėjas Marijonas Petravičius. "Atvykau čia dėl rinktinės. Noriu susitikti su visais seniai matytais draugais ir pažiūrėti rungtynes. Labai pasiilgstu visko: krepšinio, žaidimo su draugais. Kai nebegali žaisti, labai greitai viso pasiilgsti", - kalbėjo M. Petravičius. Jis sustabdyti karjerą buvo priverstas praėjusį rudenį, kai prieš Europos čempionatą Lietuvoje jam buvo diagnozuota plaučių mikroembolija. "Gydausi, bet kol kas dar anksti prognozuoti, ar kitą sezoną galėsiu žaisti", - sakė M. Petravičius. LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos "Neptūno" krepšinio klubas, ateinantį sezoną siekiantis prasibrauti į VTB Vieningosios lygos pirmenybes, pradėjo komplektuoti komandą - sudaryta dvejų metų sutartis su Lietuvos jaunimo rinktinės strategu Kaziu Maksvyčiu. 35-erių iš Darbėnų kilęs krepšinio specialistas pernai dirbo Vilniaus "Sakalų" ekipoje. Šiuo metu K. Maksvytis treniruoja jaunąją krepšininkų kartą - kartu su Lietuvos rinktinės kandidatais ruošiasi Europos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) čempionatui. K. Maksvytis 2011 metais Lietuvos sporto žurnalistų buvo išrinktas geriausiu treneriu. Šis titulas tuomet K. Maksvyčiui atiteko už tai, kad jo treniruojama Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktinė iškovojo pasaulio čempionato aukso medalius. VAKARŲ EKSPRESAS

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder