Naujienų gegužės 13 d. dienraščiuose apžvalga

Lietuvoje net intelektualų, žinomų kultūros, meno veikėjų balsas į dangų neina. Net 40 garsių veikėjų, tarp kurių - 14 Nacionalinės premijos laureatų, viešu kreipimusi bandė atkreipti Seimo dėmesį į tai, koks žalingas yra kelis mėnesius svarstomas Miškų įstatymas. Tačiau parlamentarai net nepasidomėjo, kuo tikrasis Lietuvos elitas nepatenkintas. Žymūs kultūros ir meno veikėjai išreiškė susirūpinimą dėl Seimo ketinimo įteisinti statybas miškuose, lengvesnio miško pavertimo kitomis naudmenomis ir kitų projekto nuostatų. Kreipimosi iniciatorius gamtininkas, ornitologas, judėjimo "Už gamtą" vadovas Algirdas Knystautas džiaugėsi, kad pavyko surinkti tiek daug žinomų žmonių parašų, tačiau neslėpė, kad pastangos atkreipti Seimo dėmesį į planuojamas patvirtinti blogybes nuėjo veltui: nė vienas parlamentaras net nepaskambino, kad paprašytų patarimo ar paklaustų, kuo besikreipiantieji nepatenkinti. RESPUBLIKA

Kultūros ir meno veikėjai, pasirašiusieji kreipimąsi, visi kaip vienas tvirtino, kad nesulaukė jokios reakcijos iš Seimo. "Jokios reakcijos, jokio skambučio nebuvo, nors net nežinau, ar tikėjausi, kad bus kitaip", - neslėpė dirigentas G.Rinkevičius. "Natūralu, kad ir šį kartą reakcijos nebuvo, Seimo nariai savais darbais užsiiminėja. Mūsų valstybėje taip visada yra: šunys loja, karavanas eina. Labiausiai gąsdina tas begalinis miškų kirtimas. Jei dar jis bus palengvintas, iš viso bus blogai", - konstatavo aktorius S.Balandis. Poetas Alis Balbierius visiškai sutinka su aktoriumi. "Lietuvoje visada panašiai būna. Visuomenės nuomonė biurokratams nieko nereiškia, niekada nekreipia dėmesio į jokias pastabas", - sakė A.Balbierius. RESPUBLIKA

Dokumentų klastojimu kaltintą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką J.Šimėną sausą iš skandalo ištraukę Seimo etikos sargai sulaukė naujos konservatoriaus staigmenos. Seime vakar svarstant J.Šimėno stumiamas prieštaringai vertinamas Miškų įstatymo pataisas paaiškėjo, kad parlamentarams išdalytas tekstas gerokai skiriasi nuo kompiuteryje matomo varianto. Tačiau į dokumentų nesutapimus dėmesį atkreipęs ir nenutylėjęs A.Valinskas, užuot sulaukęs padėkos, išgirdo J.Šimėno grasinimą kreiptis į prokuratūrą: "Norėčiau prašyti Generalinės prokuratūros, kad ji ištirtų A.Valinsko pasakytą frazę, jog aš esu paėmęs kyšį už šio įstatymo priėmimą. Tai - šiurkštus šmeižtas." Sunku pasakyti, kiek pamatuoti tie A.Valinsko įtarinėjimai ir gėdijimai, bet pastaruoju metu J.Šimėno akibrokštų iškyla vis dažniau ir ryškiau. Nejaugi akis badantis Aplinkos apsaugos komiteto vadovo darbo brokas matyti tik vienam A.Valinskui? LIETUVOS RYTAS

Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla, viena didžiausių mieste, neturi sporto aikštyno, kuris būtinas kūno kultūros pamokoms. Vaikai bėgioja aplinkui mokyklą duobėtu asfaltu. Savivaldybė renovuoja tuštėjančius mokyklų pastatus, o stadionams pinigų neranda. Per 800 moksleivių mokosi Jovaro pagrindinėje mokykloje. Kūno kultūros pamokos nė negalėtų vykti lauke, nes nėra kur jų vesti. Bet vyksta, nes moksleiviai bėgioja duobėtu asfaltu aplink mokyklą. Ilona Grušienė, Jovaro pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, sako, jog tai nėra saugu, bet nėra pasirinkimo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Dažnai kalbama apie įvairių visuomenės grupių solidarumą šios, niekaip nesibaigiančios, krizės akivaizdoje. Girdime apie valdininkų solidarumą, verslininkų solidarumą, o kartais net ir politikų solidarumą. Gali net susidaryti įspūdis, kad nelauktai užklupęs ekonominis sunkmetis į mūsų šalį, be visų kitų ne tokių malonių dalykų, atnešė ir didesnės lygybės vėjus. Vis dėlto kelių praėjusių savaičių įvykiai pademonstravo ir kitą realybės pusę. Pasirodo, išeitinės pašalpos mūsų valdininkams tebėra, švelniai tariant, įspūdingos, o verslo pasaulis paprasto darbuotojo atžvilgiu solidarumu taip pat nešvyti. Tai kaip yra iš tikrųjų? Ar sunkmetis Lietuvoje tikrai mažina nelygybę? Apie tai kalbėta ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS, ekonomistas Vladimiras TRUKŠINAS, profesorius Povilas GYLYS ir žalgirietis Gediminas JAKAVONIS. - Publikacija "Nelygybė: ar sunkmetis Lietuvoje ją mažina?" RESPUBLIKA

P.GYLYS: "Nelygybė gali būti teisinga ir neteisinga. Pavyzdžiui, jeigu skirtingų gebėjimų žmonės, dirbantys skirtingo sudėtingumo darbą, gauna vienodą atlygį, manau, tai neteisinga lygybė. Bet jeigu turime didžiulį atotrūkį tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių, tai ši nelygybė yra neteisinga." V.TRUKŠINAS: "Mes ištratinome milijardus nesuvokdami, kur juos įdėjome: gavome 25 milijardus Europos Sąjungos pinigų ir niekam nerūpi, kokiose ūkio šakose tomis lėšomis sukurta naujų technologijų, naujų darbo vietų. Niekam nerūpi paprasti dalykai." R.PAULAUSKAS: "Jau gresia paradoksali situacija - mūsų darbdaviai liks be darbuotojų. Mūsų valdžia liks be pavaldinių, nebus ką valdyti. Apie kokias lygybes tada kalbėsime?" P.GYLYS: "Man buvo labai keista, kai prezidentė pasikvietė verslininkus pasitarti, kaip mažinti nedarbą. Tai yra makroekonominė kategorija. Čia turi tartis politikai, Vyriausybė, opozicija." V.TRUKŠINAS: "Nėra mūsų ekonominio mąstymo. Buvo šviesaus atminimo Eduardo Vilko Ekonomikos institutas - ir tą uždarė. Negalėjo penkiolikos žmonių išlaikyti. Dabar premjero patarėjai viską žino, o kad esame prasiskolinę kaip ir minėtos pietų šalys, apie tai negalvojama". P.GYLYS: "Jeigu atsiranda labai didelė nelygybė, atsiranda trintis ir netgi socialinių sprogimų tikimybė. Tai mums netikėtai pademonstravo Afrika..." RESPUBLIKA

Ar po "Al Qaeda" lyderio O. bin Ladeno mirties Lietuva tapo saugesnė? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutuota vakar. Seimo nariui Vytautui Gapšiui abejonių sukėlė tai, kaip į suverenios valstybės, Pakistano, teritoriją įskrido JAV valstybės daliniai. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, pirmasis nepriklausomos Lietuvos krašto apaugos ministras Audrius Butkevičius teigė, jeigu analogiškai būtų pasielgusi kažkuri kita valstybė, JAV būtų pirmosios šį klausimą kėlusios kaip tarptautinės teisės normų laužymą. "Tai yra didelis žingsnis susipriešinimo link", - sakė Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Elijus Markauskas. - Visas diskusijos tekstas "Respublikoje" kitą savaitę. RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Viešoje vietoje Kaune žiauriai sumuštas mokslininkas teigia, kad patriotiškumas gali būti mirtinai pavojingas. "Gavau smūgį iš nugaros, pargriuvau, Ir tada pasipylė smūgių kruša",- pasakojo T.Kavolis. Pasak jo, Kaune veikia Vakarų kairiuosius radikalus mėgdžiojanti jaunimo grupė, kuri su fašizmu sieja net Lietuvos valstybės simbolius. T.Kavolis - vienas tų jaunosios kartos atstovų, kurie yra patriotiški, domisi ir puoselėja tautines tradicijas. "Kauno dienos" duomenimis, Kaune veikiančiai organizacijai antifa priklauso ne daugiau kaip dešimt žmonių, kurie išvaizda iš aplinkinių beveik neišsiskiria, neturi ir savo pamėgtų viešų vietų. KAUNO DIENA

Garsiajam Klaipėdos paveldosaugininkui Nagliui Puteikiui, atsisakiusiam vykdyti galutinę ir neskundžiamą teismo nutartį, Temidės išvengti nepavyks: prokuratūroje baigtas tyrimas dėl teismo sprendimo nevykdymo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Pasak prokurorų, N. Puteikis, žinodamas, kad teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms ir turi būti vykdomas, "tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba, atsisakė tai daryti, t. y. detaliojo plano nesuderino ir Nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokole parašė "nederiname". VAKARŲ EKSPRESAS

Yra manančių, jog pėstiesiems galioja ta pati tvarka, kaip ir vairuotojams - jeigu organizme aptinkama daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, žmogus gali būti baudžiamas už pasirodymą girtam viešoje vietoje. Tokiu atveju Klaipėdoje per Džiazo festivalį arba Jūros šventę uostamiesčio policijos pareigūnams tektų mesti visus kitus darbus, užsisakyti dėžes administracinių teisės pažeidimų protokolų blankų ir eiti gaudyti pažeidėjų, kurių, reikia manyti, nepritrūktų. Tačiau pareigūnai sako, jog teisės aktai numato atsakomybę ne už tai, kiek svaigalų išgerta.VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar, ankstyvą rytą kelmiškius į Vokietiją vežantis autobusas patyrė avariją. "Per Lenkiją važiavome naktį. Buvome įmigę. Paryčiais pažadino dūžtantys autobuso langų stiklai", - taip savo įspūdžius iš Lenkijos telefonu "Šiaulių kraštui" pasakojo delegacijos vadovas Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis. Netoli Varšuvos į autobusą trenkėsi Baltarusijos piliečio vairuojamas vilkikas. Iš 38 autobuso keleivių rimčiau niekas nenukentėjo. Sužalotas vairuotojas Darius Štabokas, jis išsivertė be medikų pagalbos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, pasieniečiai aptiko į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Nustatyta, kad jie - meškos. Anot Vilniaus rinktinės specialiosios paskirties būrio vado majoro Dainiaus Dautaro, pasienio ruože žvėrių ir jų pėdsakų pasitaiko dažnai, nes teritorija mažiau apgyvendinta, galioja specialios jos lankymo taisyklės, o Baltarusijoje keliolikos kilometrų ruože draudžiama medžioklė, todėl žvėrys keliauja nebaidomi ir valstybių sienų nepaiso. "Aptikti meškos pėdsakai tikri, ne kontrabandininkų gudrybė, nors juos užtikę pareigūnai pirmą akimirką svarstė ir tokį variantą", - sakė D.Dautaras. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Stipriausias per 500 metų Pietryčių Ispanijoje žemės drebėjimas paliko mirties, sugriovimų ir baimės pėdsaką. Supurtytame Lorkos mieste siaubą išgyvenusi lietuvių šeima ir vakar bijojo įžengti į namus. O tūkstančiams grįžti net nebuvo kur. Vakar nebuvo duomenų, kad tarp žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų yra lietuvių. Tačiau Lorkoje gyvenanti Žąsinų šeima trečiadienio naktį pajuto mirties šnopavimą. "Tėti, dar nenorime mirti!" - taip į Lorkos miestą supurčiusį žemės drebėjimą reagavo trys čia gyvenančio lietuvio Mindaugo Žąsino vaikai. 31 metų lietuvis "Lietuvos rytui" vakar prisipažino, kad jį, kaip ir daugelį Lorkos gyventojų, trečiadienio vakarą buvo sukausčiusi baimė dėl savo gyvybės. Mat Ispanijoje jau seniai nebuvo tokių stiprių ir tiek daug žalos pridariusių drebėjimų. "Žemė sudrebėjo dukart. Pirmąsyk buvome namuose, bet antrą kartą jau buvome gatvėje, - vakar susijaudinęs pasakojo M.Žąsinas. - Buvo labai baisu. Girdėjome, kad numatomas dar vienas drebėjimas, - neramiai jo laukiame." LIETUVOS RYTAS

Poryt, gegužės 15-ąją, tradiciniu atidarymo renginiu sostinės Taikomosios dailės muziejuje keturiasdešimt septintą kartą Lietuvoje prasidės didžiausias šalies literatūros festivalis - dvi savaites po visą šalį bruzdėsiantis ir skambėsiantis "Poezijos pavasaris". O vakar pačių landžiausių poezijos gerbėjų bei plunksnos meistrų rankose atsidūrė ir ką tik užgimęs šio pavasario poezijos almanachas. Almanacho sudarytoja poetė Erika Drungytė spaudos konferencijoje kalbėjo, kad šių metų almanachui pasirinko chronologinę koncepciją - sugrupavo autorius pagal jų atstovaujamas kartas, sugraduodama jas dešimtmečiais nuo 1930-ųjų. Taigi almanache autoriai "surikiuoti" nuo paties vyriausio - devyniasdešimtmečio Vacio Reimerio - iki pačių jauniausių, kuriems atstovauja septyniolikmečiai. RESPUBLIKA

Naujasis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas festivalio starto išvakarėse sakė besidžiaugiąs, kad keturiasdešimt septintą kartą, nors ir trečdaliu sumažėjusiu biudžetu, jis visgi vyks, ir tikįs, kad festivalis kerės publiką gražiu oru bei gražiais renginiais. Sumažėjęs festivalio biudžetas, kliaujantis organizatoriais, tikrai nepakenks renginių kokybei - rašytojai sutaupė, šiemet atsisakydami jau kuris laikas rengiamų festivalio renginių Vokietijoje. RESPUBLIKA

Lietuvai reikia pasišventėlių. Būtent taip pagrindinę, šalį iš klampynės išvairuoti trukdančią, problemą formuluoja žinomas Lietuvos poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, jau mėnuo kaip Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas, pridurdamas, kad ne ties struktūrinėmis, formaliomis ir biurokratinėmis reformomis dera plūktis, o to pasišventėlio paieškoti kiekvienam savyje. "Tačiau pamažu ir mes "blaivėjame" vertindami situaciją. Prieš dvi dešimtis metų buvome apimti euforijos, įtikėję iliuzija, kad pakanka laisvės, ir beveik savaime tapsime turtingi tiek materialiai, tiek dvasiškai. Per gyvenimo nepriklausomybėje laikotarpį supratome, kad tie turtai ne tik savaime neateina, bet nesaugomi nyksta. Kad būtinos pastangos juos puoselėti",- sakė Antanas A.Jonynas. RESPUBLIKA

Vakar Radviliškio rajono Pašušvio miestelio kapinaitės amžinojo poilsio priglaudė talentingąją Lietuvos aktorę Rūtą Staliliūnaitę. Šalia bažnyčios giedotojai giedojo giesmes, kitose miestelio vietose iš jaunimo lūpų liejosi ilgesingomis melodijomis virtusios Justino Marcinkevičiaus, kitų lietuvių autorių eilės. Atrodė, kad palydėti į paskutiniąją kelionę aktorę, kuri augo Pašušvyje ir nuo jo niekada nebuvo atitolusi, susirinko visi miestelio, aplinkinių kaimų gyventojai. Atėjo net ir tie, kurie iš namų retai begali išeiti dėl amžiaus ar sveikatos. Visi jie rankose spaudė po vieną gėlelę. Žmonės nepamiršo: aktorė, pašušviečių vadinama tiesiog Rūtele, didelių puokščių nemėgo taip pat, kaip nemėgo prabangos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

EKONOMIKA

Vyriausybei ir jo vadovui Andriui Kubiliui toliau sėkmingai tikinant gyventojus apie diržų veržimo naudą, ministerijose dar sėkmingiau auga atlyginimai. Premjeras A.Kubilius visada randa atsakymą į klausimą apie sunkmetį bei Lietuvos piliečių išgyvenimo dramą. Politikas tiesiai kalba, kad dabar yra toks metas, kai taupyti privalo visi. "Respublika" pasidomėjo, ar jo žodžius apie tolesnį taupymo būtinumą išgirdo ministerijų vadovai, kurie turėtų pirmiausia susiveržti diržus, nes gyvena tikrai ne iš minimalios algos. RESPUBLIKA

Kone kasdien naujų milijonų okupacinėms misijoms užsienyje prašanti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dirba pavojingą darbą, tad ir jos alga deramai pakilo. Nuo 9451 lito praėjusių metų pabaigoje iki 10 060 litų šiandien, t.y. 609 litais. Nors R.Juknevičienės pavaduotojams atlyginimai sumažėjo apie 300 litų, tačiau ministerijos patarėjams, padėjėjams, kancleriui, departamentų direktorių pavaduotojams, skyrių vedėjams krizė baigėsi. Jų algos šoktelėjo po kelis šimtus litų. Visuomenei mažai žinoma, kuo specialiai jam sukurtoje institucijoje dienų dienas užsiima energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tačiau šiemet jo atlyginimas šoktelėjo 233 litais ir dabar sudaro 8696 litus. Lietuvos kultūroje labiausiai yra vertinami ne kūrėjai, o ministro patarėjai ir viešųjų ryšių specialistai. Kultūros ministerijos patarėjų atlyginimai vos per tris mėnesius pakilo 1234 litais ir dabar siekia 5466 litus, o atstovė spaudai nusipelnė net 1330 litais didesnės algos, kuri dabar yra 4662 litai. RESPUBLIKA

Dažnai kalbama apie įvairių visuomenės grupių solidarumą šios, niekaip nesibaigiančios, krizės akivaizdoje. Girdime apie valdininkų solidarumą, verslininkų solidarumą, o kartais net ir politikų solidarumą. Gali net susidaryti įspūdis, kad nelauktai užklupęs ekonominis sunkmetis į mūsų šalį, be visų kitų ne tokių malonių dalykų, atnešė ir didesnės lygybės vėjus. Vis dėlto kelių praėjusių savaičių įvykiai pademonstravo ir kitą realybės pusę. P.GYLYS: "Manau, kad ponas Reinoldijus Šarkinas yra prisidėjęs prie mūsų ekonomikos nuosmukio. Jei jis būtų kovojęs už Lietuvos ekonomiką, tai man nebūtų gaila tos sumos ar net ir didesnės. Bet jis iš esmės nieko nedarė, nors naujasis banko pirmininkas ir gina jį, esą iš biudžeto pinigų reikėjo išpirkinėti komercinius bankus. Iš tikrųjų nereikėjo išpirkinėti. Bet centrinis bankas prisidėjo savo neveiklumu, ir nuosmukis buvo ne 5, o 15 procentų, tai didino skurdą ir kartu nelygybę." V.TRUKŠINAS: "Mes ištratinome milijardus nesuvokdami, kur juos įdėjome: gavome 25 milijardus Europos Sąjungos pinigų ir niekam nerūpi, kokiose ūkio šakose tomis lėšomis sukurta naujų technologijų, naujų darbo vietų. Niekam nerūpi paprasti dalykai." R.PAULAUSKAS: "Ir kas gi gauna vadinamuosius auksinius parašiutus - milžiniškas išeitines išmokas? Jas gauna tie bankininkai, kurie ir sukėlė finansinę krizę. Apie tai šneka visa Europa." RESPUBLIKA

Lietuvos kurortų paviljonas tapo vartais į vakar Maskvoje prasidėjusią didžiausią Rusijos tarptautinę turistinių kelialapių mugę MITF. Priėję prie Lietuvos paviljono rusai gyrėsi poilsiavę mūsų šalyje ir domėjosi naujovėmis. Lietuvos paviljonas įsikūręs geriausioje mugės vietoje - prie pat įėjimo. Visiems lankytojams teko praeiti pro mūsų paviljoną, kuriame kartu prisistatė visi mūsų šalies kurortai ir kurortinės vietovės. Greitai tirpo ne tik Lietuvos delegacijos atstovų atsivežtų lankstinukų krūvos, bet ir vaišėms skirti saldainiai. Lietuvai skirtas 30 kvadratinių metrų paviljono plotas kainavo apie 35 tūkst. litų, bet Lietuvos kurortų asociacija už vietą sumokėjo trečdaliu mažiau. LIETUVOS RYTAS

Vyriausybė prisipažino nuo metų pradžios iš šešėlinės skrybėlės ištraukusi ne tiek milijonų, kiek žadėjo. Ypač nuvylė dalies akcizų surinkimo rezultatai. Pareigūnų atstovai tuo nesistebi - anot jų, premijavimo sistema patyrė fiasko, o tyrimai rodo, kad kovotojų su šešėliu motyvacija - menkiausia per visą nepriklausomybę. Ir pats premjeras Andrius Kubilius nebesako, kad milijardas - seniai ištrauktas. Priešingai - jis pripažįsta, kad mokesčių, ypač akcizų surinkimas - gana kuklus: Finansų ministerijos duomenimis, iš šešėlio papildomai įplaukė apie 20 mln. akcizų. VAKARO ŽINIOS

Tolimojoje Kinijoje įvyko beprecedentis atvejis - ši šalis nubaudė garsią kompaniją "Unilever" už panikos sukėlimą rinkoje. Šitaip kinai kovoja su valstybėje dirbtinai pučiamais burbulais, kartu - ir su infliacija. Lietuvoje burbulai veja vienas kitą, tačiau jų autorių atsakomybėn neleidžia patraukti šiandien galiojantys įstatymai. Iš didžiausių pastarųjų metų burbulų garsiausiai sprogo cukraus ir nekilnojamojo turto. Šiandien istorija kartojasi - vėl akivaizdžiai pučiamas naujas NT burbulas. Neseniai "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis viešai pareiškė, kad 2011-aisiais būsto kainos galėtų kilti 5 proc., o paties pigiausio būsto - net iki 10 proc. Tuo pat metu bankai aktyviai perša iki minimumo atpigintas paskolas. Tačiau ar kas atsakys, jei sprogs ir antrasis NT burbulas? RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) viešinti energetikos ministras Arvydas Sekmokas net ten mėgaujasi savo atstovo spaudai Kęstučio Jauniškio draugija. Kiek tai atsieina mokesčių mokėtojams, Energetikos ministerijoje esą nežinoma. Per keturias dienas jis išplatino vos kelis pranešimus spaudai. Ar ministrui buvo būtina vežtis žiniasklaidą ir visuomenę apie vizitą turintį informuoti atstovą spaudai, jei su juo žurnalistams neįmanoma susisiekti? Vakar ministro vizitu susidomėjusios LŽ susidūrė su sunkumais. Kalbinti keli ministerijos darbuotojai nesugebėjo atsakyti į paprastus klausimus. LIETUVOS ŽINIOS

FINANSAI

Susidomėjimas bankų karteliais per Baltijos valstybes pagaliau atsirito iki Lietuvos - neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo aiškintis galimus Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų susitarimus. Ekspertai tvirtina, kad kartelis - akivaizdus, tačiau scenarijumi, kad kaltieji bus pripažinti, labai abejoja. Piramidė. Skandinavų bankai susitarė mulkinti? VAKARO ŽINIOS

Neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus trijuose didžiausiuose skandinaviškuose bankuose Lietuvoje dėl galimo bankų kartelinio susitarimo nustatant aptarnavimo mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis. Tiesa, oficialiai to patvirtinti Konkurencijos taryba nesiryžo - įstaigos atstovė Palmira Kvietkauskienė "Vakaro žinioms" tvirtino, kad "Konkurencijos taryba nieko šiuo klausimu nekomentuoja dėl savo darbo specifikos". VAKARO ŽINIOS

Tyrimas, kaip manoma, pradėtas neatsitiktinai - Latvijos konkurencijos taryba kovo viduryje nubaudė 22 šalyje veikiančius komercinius bankus 27 mln. litų bauda už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinių mokesčių. Latvijos ekonomistas Dimitrijus Smirnovas "Vakaro žinioms" teigė, kad net ir Latvijos bankams skyrus milžiniškas baudas, jų mokėti niekas neskuba - vyksta ginčai, kuriuos, atrodo, Latvijos tarnybos gali pralaimėti. Anot D.Smirnovo, Lietuvoje "dėl rinkos ypatumų susitarimai gali būti vykdomi dar lengviau nei Latvijoje". VAKARO ŽINIOS

Verslininkai pasiekė pirmąją pergalę prieš bankus. Po prekybininkų skundo Konkurencijos taryba ėmėsi žygių į kai kuriuos Lietuvos komercinius bankus. Degalų prekeiviai piktinasi per dideliais įkainiais už atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Neoficialiomis žiniomis, vakar kai kuriuose bankuose konkurencijos prievaizdai paėmė dokumentus. Konkurencijos taryba vakar atliktų kratų nekomentuoja. Bankai taip pat nebuvo linkę atvirauti. "Lietuvos rytas" neseniai rašė, kad degalinių tinklai kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą. Prekybininkai sako, kad bankų veiksmuose galima įžvelgti ir kartelinių susitarimų - mat dauguma Lietuvos komercinių bankų taiko labai panašius mokesčius. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas nesutinka, kad mūsų šalyje veikiantys bankai taiko didesnius įkainius nei taikomi kaimyninėse šalyse. LIETUVOS RYTAS

ĮMONĖS

Uždarytame garsiajame Kariotiškių sąvartyne Trakų rajone prasmego danga, kuria buvo uždengta nuotekų dumblo kaupykla. Šią didelę avariją buvo įstengta nuslėpti net tris mėnesius. Puspenkto milijono litų. Tiek gali kainuoti aplaidumas atliekant nuotekų dumblo kaupyklos rekultivavimo darbus didžiausiame šalyje Kariotiškių sąvartyne. Tik prieš porą dienų sužinojęs apie avariją, kurios metu paskendo dumblą dengianti danga, Vilniaus meras Artūras Zuokas sudarė darbo grupę neeksploatuojamame Kariotiškių sąvartyne susidariusiai padėčiai įvertinti. Ji išvadas turėtų pateikti iki birželio 10 dienos. Tuo tarpu darbų rangovai paknopstomis išlėkė į Vokietiją pirkti naujos dangos. Manoma, kad statybinė avarija įvyko dėl to, kad telkinį dengiant specialia danga nebuvo išardyta metalinė estakada, kuria transportuojamas dumblas. Metaliniai strypai galėjo pradurti ištisinę dangą ir ji paskendo. Ja jau buvo uždengta beveik visa kaupykla. LIETUVOS RYTAS

PASLAUGOS

Vakar Tarptautinės slaugytojų dienos proga VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gražiai pagerbtos šioje įstaigoje ir jos filialuose Palangoje bei Švėkšnoje dirbančios slaugos specialistės. Jūrininkų ligoninėje iš viso dirba 488 slaugytojos, iš kurių net 90 turi aukštąjį išsilavinimą, o nemaža dalis mokosi aukštosiose mokyklose. Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga už profesionalų darbą padėkos raštais apdovanojo vienuolika slaugytojų, Profesinės šventės proga ligoninės vadovas itin pradžiugino slaugytojas pranešęs, jog nuo birželio 1 dienos joms bus padidinti atlyginimai. VAKARŲ EKSPRESAS

RYŠIAI

Viena didžiausių šalies mobiliojo ryšio operatorių "Omnitel" perėmė Šiaurės Europos telekomunikacijų operatorės "TeliaSonera" grupės prekės ženklą ir pasipuošė nauja spalva. Nuo šiol ji - purpurinė. "TeliaSonera" vienija savo grupės įmones - prekės ženklą pakeitė 18 bendrovių. "Suteiksime realią naudą savo vartotojams, nes esame tarptautinė telekomunikacijų grupė, teikianti pažangiausias paslaugas, technologijas ir daugelį šalių apimančius pasiūlymus ir kurianti sprendimus kiekvienos šalies vartotojams, atsižvelgiant į jų poreikius ir vietos sąlygas", - vakar sakė "TeliaSonera" prezidentas Larsas Nybergas. Vakar "TeliaSonera" žengė dar vieną žingsnį - Šiaurės ir Baltijos šalyse sumažino tarptinklines mobiliojo interneto kainas 90 procentų. LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Vakar Šiaulių miesto tarybos posėdyje nutarta iš kitų metų biudžeto skirti papildomai pinigų "Romuvos" pagrindinei mokyklai renovuoti. Naujoji miesto Taryba jau antrą kartą skiria papildomai pinigų miesto mokykloms, kurias renovuoja (ar dar renovuos) statybos bendrovė "Rotonda". Tarybos nariams kilo klausimų, kodėl iš pradžių buvo prašoma 600 tūkstančių litų, o dabar suma nukrito iki 377 tūkstančių litų. Suma krito, nes atplėšus konkurso vokus paaiškėjo, kad papildomai reikės 377 tūkstančių litų. "Įdomu. Dar neatplėšus konkurso vokų jau žinote, kad tikrai reikės papildomos sumos", - replikavo A. Visockas. "Prognozavom", - atkirto E. Vaičeliūnas. "Ar jums nepakanka kompetencijos suskaičiuoti iš karto?" - klausė Tarybos narys Stasys Tumėnas. "Kompetencijos pakanka. Pinigų - ne", - įvertino E. Vaičeliūnas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

VERSLAS

Vienoje Šiaulių kavinių aptikta saugykla su pinigais bei "juodąja" buhalterija. Manoma, kad mažiau nei per mėnesį surinkti beveik 35 tūkstančiai litų buvo skirti atlyginimams vokeliuose. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai nustatė, kad kavinėje ne tik buvo mokami atlyginimai vokeliuose, bet buvo neapskaitomos ir pajamos. Patikrinimo metu rasta ir nelegalių darbuotojų, netinkamai tvarkomos darbo laiko apskaitos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SPORTAS

Susitelkusio "Žalgirio" pergalė abiejuose frontuose. 2:1 - kovingai rungtyniavęs "Žalgiris" Kauno sporto halėje vakar iškovojo svarią pergalę. Po vakarykščio mačo LKL superfinalo serijoje pirmauja žalgiriečiai ir jie yra gerokai arčiau čempionų žiedų, nei Vilniaus krepšininkai. Tačiau dar svarbesnis laimėjimas, regis, tik bręsta - permainos Lietuvos krepšinio lygoje. "Esu pasakęs tiesiai šviesiai, kad LKL vadovybę laikas keisti ar bent jau keisti savo pažiūras. Krepšinio labui",- pareiškė "Sakalų" krepšinio klubo prezidentas Vytautas Kiaušas. LKL problemoms neabejingas Kauno miesto sporto reikalus kuruojantis vicemeras Stanislovas Buškevičius. KAUNO DIENA

Dramos baigtis - pagal "Žalgirio" scenarijų. "Lietuvos rytas" leido "Žalgiriui" susikrauti dviženklę persvarą, bet rado jėgų išlyginti rezultatą. Vis dėlto kauniečiai savo arenoje vėl sėkmingiau sužaidė mačo pabaigą ir laimėjo trečiąjį LKL finalo mačą 70:67. Iš Kauno klinikų palatos ištrūkusio Martyno Pociaus palaikomi žalgiriečiai nepagailėjo gerų emocijų savo bendražygiui. LKL vicečempionai, vedami ryškiomis spalvomis suspindusio amerikiečio DeJuano Collinso, po įtemptų kautynių nusvėrė finalo serijos svarstykles 2:1 savo naudai. Pirmadienį finalo serija vėl sugrįš į "Siemens" areną. LIETUVOS RYTAS

"Patys esame kalti, kad susikrovę dviženklę persvarą leidome "Lietuvos rytui" išlyginti rezultatą, - svarstė po rungtynių "Žalgirio" kapitonas Paulius Jankūnas. - Reikėjo geriau gintis, o mes užmigome. Tačiau ketvirtajame kėlinyje puikiai gynėmės, ir tai lėmė mūsų pergalę. "Lietuvos rytas" įrodė esanti gera komanda, tad pirmadienį Vilniuje vėl laukia sunkios rungtynės. Manau, kad visiems krepšinio mėgėjams dėl to tik įdomiau." LIETUVOS RYTAS

"Žalgirio" klubo savininkas Vladimiras Romanovas Sporto halėje pasirodė pasidabinęs stilingais akiniais. Krepšinio aistruoliai spėliojo, kad bankininkas taip elgiasi norėdamas atidžiau stebėti jo nuolat kritikuojamų rungtynių teisėjų veiksmus. LIETUVOS RYTAS

"Žalgiris" Kaune išplėšė pergalę. Trečiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynėse sąlygas diktavo Kauno "Žalgirio" krepšininkai. Atsigavę po nesėkmės Vilniuje, savo aikštėje žalgiriečiai žengė antrą žingsnį LKL aukso žiedų link. Nors prieš trečiąsias rungtynes užvirusios užkulisinės aistros nesukliudė "Žalgirio" krepšininkams pasiekti antrą pergalę, kelias į ją buvo nelengvas. Rungtynių pradžia buvo labai nervinga, tačiau grėsmingai halėje sukunkuliavusios emocijos sprogimo nesukėlė. "Gerai pradėjome mačą, bet antrame kėlinyje vėl kritome į duobę. Galiu tik pasidžiaugti, kad kovojome iki galo ir neleidome "Žalgiriui" lengvai pasiimti pergalės. Bet tai finalo serija iki keturių pergalių. Dabar mes grįžtame namo ir ruošimės mačui Vilniuje", - konstatavo "Lietuvos ryto" strategas. RESPUBLIKA

Klaipėdos "Žemaitijos dragūnas" užtildė visus skeptikus ir sporto specialistus, praėjusio sezono komandos laimėjimus vertinusius tik kaip atsitiktinumą. Uostamiesčio rankininkai įrodė, kad antrus metus iš eilės jiems Lietuvoje lygių nėra. Lietuvos rankinio lygos (LRL) finalo serija buvo tokia trumpa, kokia tik galėjo būti. Klaipėdos "Žemaitijos dragūnas" tris kartus iš eilės įveikė savo amžinąją varžovę Kauno "Lūšį" ir apgynė stipriausios šalies rankinio komandos titulą. " Didžiausios pagarbos nusipelno tiek mano auklėtiniai, tiek Kauno rankininkai, kurie pademonstravo tokį atkaklų pasipriešinimą. Sportininkai žino, kad titulą apginti sunkiau, nei jį laimėti. O mes, kaip ir pernai, šiemet laimėjome ir šalies čempionatą, ir taurę. Nugalėti norėjome ir todėl, kad įrodytume skeptikams, jog praėjusio sezono mūsų laimėjimai nebuvo atsitiktinumas ir mes pergales iškovojome savo jėgomis", - neslėpdamas džiaugsmo "Respublikai" sakė "Žemaitijos dragūno" vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas. RESPUBLIKA

Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai, trečiadienio vėlyvą vakarą apgynę Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionų titulus, pergalę šventė kaip populiaru už Atlanto - važinėjo po Klaipėdos gatves limuzinu, laistė šampano purslus bei džiaugsmingai krykštavo. "Tegul vyrai pasidžiaugia pergale ir pasijaučia tikrais čempionais, jie šito tikrai nusipelnė," - tuoj po pergalės prieš amžinuosius varžovus - Kauno "Lūšį" kalbėjo klubo prezidentas Egidijus Skarbalius, klubo vadovas Viktoras Šiukšteris ir vyr. treneris Artūras Juškėnas. Būtent jie dešimt minučių po pergalės ekspromtu savo komandos žaidėjams sumąstė pateikti staigmeną. VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sieks teisės surengti 2015 metų Europos moterų pirmenybes kartu su baltarusiais. Lietuvių nebaugina sudėtingi politiniai santykiai su kaimynine valstybe. "Mes politikos nedarome. Be to, iki 2015 metų dar daug laiko - viskas gali pasikeisti. Svarbiausia - sportas. Nemanau, kad dėl to turėtų kilti kokių nors sunkumų", - vakar aiškino LKLF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Bendra lietuvių ir baltarusių paraiška jau pateikta "FIBA Europe". Kas bus konkurentai, paaiškės po savaitgalio. LIETUVOS RYTAS

Lietuvos moterų rinktinės treneris Algirdas Paulauskas, užvakar paskirtas vienos stipriausių Europoje komandų Jekateringurgo UGMK strategu, norėtų žaisti namie. "Lietuva yra pajėgi rengti aukščiausio lygio turnyrus ir gali tai padaryti labai gerai. Šių metų Europos čempionatas man bus jau šeštasis. Iki šiol per juos teko susidurti ir su ne pačiu geriausiu organizavimu", - tvirtino nacionalinės komandos treneris. LIETUVOS RYTAS

Vakar Šiaulių olimpinėje dienoje, vykusioje prie Šiaulių arenos, maži ir dideli sporto entuziastai varžėsi dešimtyje sporto rungčių. Olimpinė diena Šiauliuose organizuota 25-ąjį kartą. Prieš prasidedant rungtims, pagerbti iškiliausi visų laikų Šiaulių krašto olimpiečiai, Tokijo olimpinių žaidynių dalyviai: iš Joniškio rajono kilęs šuolininkas į tolį Antanas Vaupšas (pirmasis Lietuvoje įveikęs 8 metrų ribą) ir iš Pakruojo rajono kilęs bėgikas Adolfas Aleksėjūnas (šešis kartus pagerinęs Lietuvos rekordą). Rungtyse dalyvavo įvairiausio amžiaus sportininkai, iš kurių jauniausi - darželinukai. Į varžybas įsitraukė ir Šiauliuose dislokuoto NATO oro policijos misiją vykdančio Prancūzijos junginio kariai. Pažiūrėti, kaip vyksta kovos krepšinio aikštelėje, buvo užsukę "Šiaulių" krepšinio komandos treneris Antanas Sireika, klubo direktorius Adomas Klimavičius, komandos kapitonas Mindaugas Žukauskas, Utenos "Juventus" komandos treneris Robertas Giedraitis. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Panevėžys rimtai ruošiasi Europos vyrų krepšinio čempionatui. Vakar prie "Cido" sporto arenos sužeistus krepšinio sirgalius vaidino gimnazistai, o tramdyti galimas riaušes mokėsi policininkai. Pagal pratybų scenarijų, vykstant krepšinio varžyboms "Cido" arenoje nugriaudėjo sprogimas. Kol buvo evakuojami žmonės, nešami žuvusieji ir sužeistieji, arenos prieigose prasidėjo riaušės. Krepšinio sirgalių vaidmuo teko 2 tūkstančiams Panevėžio gimnazistų - juos teko evakuoti į lauką iš arenos. Žurnalistams, kurie stengėsi iš kuo arčiau įamžinti riaušių malšinimą, kliuvo ašarinių dujų, kuriomis šaudė policijos pajėgos. Per pratybas paaiškėjo, kad dar yra ką taisyti. Pavyzdžiui, įvykus sprogimui "Cido" arenoje neįsijungė pastato signalizacijos davikliai, todėl laiku neatsidarė evakuaciniai išėjimai. LIETUVOS RYTAS