Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą - iš akcininkų atėmė "Snoro" banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima "Snoro" akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis - Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės "Zolfo Cooper LLP" vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko "Snoras" stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų funkcijas, o jo alga - 140 tūkst. eurų (apie 483 tūkst. litų). "Priežiūros tikslais sukauptos informacijos analizė atskleidė, kad banko "Snoras" turto kokybė yra prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai, - oficialiai pranešė Lietuvos bankas. Nacionalizuoti "Snorą" Ministrų kabinetas nusprendė vos per 1 valandą 20 minučių, tačiau ekspertų teigimu, šiam procesui buvo rengiamasi ilgai ir kruopščiai. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.
Teigiama, jog visi apdrausti indėliai, laikomi banke "Snoras", yra saugūs. Iki trečiadienio popietės 68,1 proc. "Snoro" akcijų priklausė Londone gyvenančiam Rusijos piliečiui Vladimirui Antonovui, 25,31 proc. - Lietuvos piliečiui Raimondui Baranauskui, o likusios - smulkiems akcininkams. "Aš manau, kad tokiu būdu buvo tiesiog atimtas privatus verslas, nes "Snoras" buvo rakštis Skandinavijos bankams. "Snoras" buvo didžiausias ne skandinavams priklausantis bankas. Mūsų atžvilgiu buvo atlikti tikslūs veiksmai eliminuoti "Snorą" iš bankininkystės rinkos. Išrauti tą rakštį, kuri, matyt, trukdė skandinavams, sudarė rimtą konkurenciją", - trečiadienį "Respublikai" sakė Ukrainoje viešintis "Snoro" banko prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas. "Vyriausybė nusavino "Snoro" banką". RESPUBLIKA
Bankų asociacijos prezidentui Stasiui Kropui reikia mažų mažiausiai užsiklijuoti burną pleistru, jei nenori liežuvio nusikąsti. Antradienį ponas Kropas pareiškė, kad informaciją apie Vyriausybės planus nacionalizuoti vieną lietuvišką banką skelbia neteisinga žiniasklaida. O vakar žiniasklaidos paviešintas slaptas vyriausybinis planas išsipildė su kaupu. Vienas lietuviškas bankas nusavintas. O kokia teisinga žiniasklaida? Bankų asociacijos prezidentas S. Kropas vakar prikando liežuvį. Gal net nusikando, nes žiniasklaidos, perspėjusios visuomenę, nė neatsiprašė. VAKARO ŽINIOS
Milijardus, cirkuliuojančius viešuosiuose pirkimuose, prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) 72 tarnautojų etatai nuo sausio 1-osios virs 149. Jiems išlaikyti papildomai prireiktų 4 mln. litų. Dėl skylėtos viešųjų pirkimų kontrolės pavojaus varpais ne kartą skambinęs VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas pagaliau rado užtarimą valstybės iždą globojančioje Finansų ministerijoje - su jos pritarimu Ž. Plytnikas viliasi, kad galutinio sprendimo teisę turintys parlamentarai pagaliau skirs papildomų lėšų, būtinų pasamdyti daugiau specialistų. Tačiau, regis, naujų etatų šuolis šioje tarnyboje nebūtų paskutinis. Mat pasak VPT direktoriaus, net etatų padvigubinimas neleistų patenkinti visų poreikių. Esą tik 205 nauji tarnautojai leistų užtikrinti visavertį tarnybos darbą. Šiuo metu VPT siūlymui padidinti specialistų skaičių yra pritarę Seimo Ekonomikos ir Audito komitetai. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kuriam patikėtas pagrindinio komiteto vaidmuo, šį klausimą svarstys kitą savaitę. "Viešųjų pirkimų tarnyba išsipūs dvigubai". LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Europos Parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kuria siekiama į turtingesnes ES šalis pervilioti kuo daugiau įvairių sričių specialistų. Siekiant, kad gydytojai, architektai ir kitų profesijų atstovai galėtų lengviau įsidarbinti užsienyje, profesinės kvalifikacijos turi būti pripažintos greičiau. Tai vakar priimtoje rezoliucijoje pareiškė Europos Parlamentas. Kartu jis paragino užtikrinti, kad nebūtų pakenkta jų darbo patikimumui ir paslaugų vartotojų saugumui. Rezoliucijai pritarė 463 Europos Parlamento nariai, nepritarė 163, o susilaikė 17. Pasak EP, spartesnis ir paprastesnis profesinių kvalifikacijų pripažinimas ne tik padėtų daugiau kaip pusei jaunų europiečių, kurie, pagal neseniai atliktą apklausą, norėtų padirbėti užsienyje, bet ir paskatintų ekonominį augimą, padidintų darbo rinkos lankstumą ir sumažintų darbo jėgos trūkumą tam tikrose ES šalyse.
Tačiau Kovo 11-osios Akto signataro filosofo prof. Bronislovo Genzelio nuomone, ši iniciatyva Lietuvai yra labai bloga. "Lietuvai tokia iniciatyva yra labai bloga - iš mūsų šalies pabėgs dar nemaža dalis specialistų. Mano manymu, tai globalistų plano dalis, siekianti dar senovės Romos imperijos laikus", - sakė B. Genzelis. "Užsienis vilios specialistus". RESPUBLIKA
Dizaineris Juozas Statkevičius Pramogų arenoje Vilniuje pristatė savo naują 2012 metų drabužių kolekciją. Publika, kuri vakar gausiai susirinko į J. Statkevičiaus šou, kaip visada išvydo laikui ir trumpalaikės mados įnoriams nepavaldžius couture" klasės rūbus. Moteris kitą sezoną gaubs vardiniai specialiai J. Statkevičiui Italijoje išmarginti natūralūs šilkai, organza ir plonytė prancūziška "Dormeuil" buklė vilna. Visa tai ir dar kruopštūs siuvinėjimai, kilogramai pusbrangių akmenų, šilko kaskados, plunksnų stirtos puikiai įsiliejo į kvapą gniaužiančią grožio simfoniją. Avalynę, kaip ir pernai, kūrė legendinis batsiuvys Manolo Blahnikas. Vyrams Juozas sukūrė plaukiančių linijų šilko kostiumų, marškinių, striukių. "Šie rūbai leis atrodyti bohemiškai ir aristokratiškai tiek Vilniuje, tiek Paryžiuje, Londone ar Niujorke", - įsitikinęs dizaineris. "Ant mados podiumo - grožio simfonija". LIETUVOS RYTAS
Lapkričio 19-20 d. Šiauliuose rengiamas XIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis, į kurį susirinks net 18 studentiškų chorų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų. Iš viso festivalyje dalyvaus per 700 dainininkų. Plačiau apie festivalį pasakoja jo meno vadovas Šiaulių universiteto docentas Gediminas Ramanauskas. "Šiauliuose - studentų chorų festivalis". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Vakar Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjai Genovaitei Didjurgienei parodymus Kauno žudynių byloje davė buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (KPB) vadovo pavaduotojas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einantis Tomas Ulpis. Dar pirmadienį T.Ulpiui po apklausos Generalinėje prokuratūroje buvo pateikti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba ir tarnybinių pareigų neatlikimu. Vakarykštė komisaro apklausa, kuri prasidėjo maždaug 13 val. ir tęsėsi beveik iki 19 val., leidžia teigti, kad tokios procedūros prokurorai griebėsi įtariamajam sutikus bendradarbiauti. Vakar interneto žiniasklaida skelbė, neva prisipažindamas T. Ulpis siekia išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba tikisi švelnesnės bausmės. Trečiadienį viešai buvo teigiama, neva T. Ulpis teisėjai pripažino, kad su D. Kedžio paieška susijusius veiksmus kontroliavo V. Račkauskas, o nepavykus aptikti D. Kedžio esą nurodė, kad apie tai niekas neturi to žinoti.
Tuo tarpu V. Račkauskas vakar kalbėdamas su "Respublika" nusistebėjo tokia viešai skelbiama "teisinga informacija" ir siūlė pagalvoti, kodėl ir kokiu būdu ikiteisminio tyrimo duomenys yra viešinami. Generalinės prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl neva nuslėptos informacijos apie Mindaugo Ž. parodymus, be minėtų trijų asmenų, įtarimai yra pateikti ir su tariamu informatoriumi bendravusiems KPB vyresniesiems tyrėjams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui. Kaip specialusis liudininkas apklaustas KPB viršininkas Algirdas Matonis. "Komisaras ieškojo, kur prisipažinti". RESPUBLIKA
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos prieš beveik dvejus metus uostamiestyje nužudytos jaunos merginos bylos baigtį gali lemti papildoma ekspertų apklausa. Klaipėdoje mediciną studijavusi Daina Juškevičiūtė nuomojamame bute Kauno gatvėje negyva aptikta praėjusių metų sausio 22-ąją, apie 16 val. Nustatyta, kad ji buvo pasmaugta, tos pačios dienos vakare buvo sulaikytas įtariamasis - gargždiškis Vytautas Albokas (gim. 1983 m.). Velionė ir įtariamasis anksčiau buvo pora, tačiau mergina jį paliko. Manoma, kad ši priežastis - nužudymo motyvas. V. Albokas šiuo metu yra laisvėje ir savo kaltę kategoriškai neigia. Jis tikina, kad nusikaltimą tyrę pareigūnai netinkamai atliko savo darbą. Dviejų informacinių technologijų specialistų atliktų ekspertizių išvados nesutampa: vienos palankios kaltinamajam, kitos - ne. Kaltinamojo gynybai abejonių kelia laiko neatitikimas protokoluose ir kitos aplinkybės. Bus bandoma išsiaiškinti, ar visi tyrimai buvo atlikti tinkamai. "Dėl nužudymo vėl kamantinės ekspertus". VAKARŲ EKSPRESAS
FINANSAI
Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą - iš akcininkų atėmė "Snoro" banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima "Snoro" akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis - Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės "Zolfo Cooper LLP" vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko "Snoras" stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų funkcijas, o jo alga - 140 tūkst. eurų (apie 483 tūkst. litų). Nacionalizuoti "Snorą" Ministrų kabinetas nusprendė vos per 1 valandą 20 minučių, tačiau ekspertų teigimu, šiam procesui buvo rengiamasi ilgai ir kruopščiai. "Priežiūros tikslais sukauptos informacijos analizė atskleidė, kad banko "Snoras" turto kokybė yra prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai", - oficialiai pranešė Lietuvos bankas. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.
Teigiama, jog visi apdrausti indėliai, laikomi banke "Snoras", yra saugūs. Vyriausybei nacionalizavus "Snorą", I. Šimonytė pranešė apie siūlymą Seimui šį banką suskaldyti į dvi dalis - gerą ir blogą. Esą taip valstybė išvengtų prievolės kompensuoti indėlius "Snoro" klientams. Visus šiuos indėlius valstybė yra apdraudusi iki 345 tūkst. litų. "Tai yra tikrai labai ženkli suma. Jeigu tokį įsipareigojimą tektų vykdyti, tikrai būtų pakankamai ženkli problema. Mūsų supratimu, to galima būtų išvengti", - paaiškino I. Šimonytė. Ministrė taip pat vakar ramino kitų bankų klientus, kurių pinigų saugumui esą niekas negresia, tačiau apie galimus "Snoro" indėlininkų nuostolius visai nekalbėjo.
Iki vakar popietės 68,1 proc. "Snoro" akcijų priklausė Londone gyvenančiam Rusijos piliečiui Vladimirui Antonovui, 25,31 proc. - Lietuvos piliečiui Raimondui Baranauskui, o likusios - smulkiems akcininkams. "Snoro" banko prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas, trečiadienį viešėjęs Ukrainoje, "Respublikos" paklaustas, kas čia vyksta, atsakė: "Įvykdytas suplanuotas veiksmas - atimtas mano partnerio Vladimiro Antonovo turtas ir verslas, nes šis žmogus visada kai kam nepatiko Lietuvoje. "Snoras" buvo normaliai valdomas ir veikiantis bankas, kuris neturėjo jokių problemų. Bankas visada buvo mokus, nors sulaukdavome įvairių provokacijų". R. Baranauskas teigė manąs, kad "tokiu būdu buvo tiesiog atimtas privatus verslas, nes "Snoras" buvo rakštis Skandinavijos bankams. "Snoras" buvo didžiausias ne skandinavams priklausantis bankas. Mūsų atžvilgiu buvo atlikti tikslūs veiksmai eliminuoti "Snorą" iš bankininkystės rinkos - išrauti tą rakštį, kuri, matyt, trukdė skandinavams, sudarė rimtą konkurenciją". "Vyriausybė nusavino "Snoro" banką". RESPUBLIKA
Iš žiniasklaidos sužinoję apie banko veiklos sustabdymą klaipėdiečiai pradėjo rinktis "Snoro" filialuose, tačiau daugelis jų nieko nepešė. Apie 16.30 val. buvo atjungta kompiuterinė programa ir filialų darbuotojai nebegalėjo atlikti jokių operacijų. "Neturėjome jokios informacijos, kas vyksta, patys tik iš žiniasklaidos sužinojome, kas atsitiko, ir tada supratome, kodėl nebeveikia kompiuterinė programa. Mes net kasų negalime uždaryti", - vakar pasakojo "Snoro" Klaipėdos filialo Herkaus Manto skyriaus viršininkas Gintaras Vaicikevičius. Apie 17 val. jis pats stovėjo prie įėjimo durų ir ramino besibūriuojančius klaipėdiečius. Šie, išgirdę, kad kol kas nieko negalima pakeisti, išėjo labai nusivylę. VAKARŲ EKSPRESAS
Šį atvejį daugelis finansų rinkos žinovų atsisako komentuoti, nes vienaip ar kitaip yra susiję su konkrečiai "Snoro" ar kitais bankais. Tai tik parodo, kad įvykis jautrus, tačiau neatmetama versija, jog per daug išpūstas. Veikiausiai banką "Snoras" Lietuvos Vyriausybė perims pagal panašų scenarijų kaip prieš lygiai porą metų tai padarė Latvijos valdžia, nacionalizavusi ir Lietuvoje veikusį "Parex" banką. Kuriam laikui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės - tuomet "Parex" klientai, kaip dabar "Snoro", taip pat turėjo problemų išsigryninti pinigus, tačiau po kurio laiko atgavo visas savo lėšas. Neatmetama, kad banko nacionalizavimo procesas gali užtrukti pusę metų ir net ilgiau, tačiau dėl to banko veikla neturėtų sutrikti. "Tikiuosi, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas sugebės visiems mums išaiškinti, kas vyksta su "Snoru", kodėl imtasi tokių veiksmų. Taip pat labai ramiai turi paaiškinti, kad indėliai "Snore" niekur nedingo, kad jie apdrausti ir yra saugūs", - sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys. "Griežčiausia bausmė bankui". KAUNO DIENA
Išgirdę apie valdžios veiksmus "Snoro" banko vadovai buvo priblokšti. "Kaip gali jaustis žmogus, iš kurio vidury dienos atimamas verslas? Tai vagystė tiesiogine to žodžio prasme. Mes netylėsime. Jeigu nuleisime rankas, bus žlugdomos kitos privačios Lietuvos bendrovės. Mus kaltina, kad banko likvidumas - per mažas, tačiau kodėl pusę metų buvo visais būdais trukdoma didinti įstatinį kapitalą? Tai prezidentės ir Lietuvos banko politinis susidorojimas su privačiu banku, kurio pasekmės bus skaudžios visai šaliai. Valdžia jau ieško visokių pasiteisinimų, kodėl reikėjo nacionalizuoti pelningai dirbantį ir autoritetą visuomenėje išsikovojusį banką. Bet tai - tik nevykę bandymai pateisinti sveiku protu nesuvokiamus sprendimus", - vakar "Lietuvos rytui" kalbėjo "Snoro" banko prezidentas Raimondas Baranauskas. "Valdžios žygio prieš verslą auka - "Snoras". LIETUVOS RYTAS
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, didesnę sumaištį prognozuoja pirmadienį, kai planuojama atnaujinti banko "Snoras" veiklą. "Nė neabejoju, kad nemaža dalis banko klientų - ir gyventojų, ir juridinių asmenų - pasistengs savo indėlius ir sąskaitas perkelti į kitus bankus. Tai, be abejo, dar labiau apsunkins banko padėtį, kuri, sprendžiant iš Lietuvos banko veiksmų, išties nepavydėtina - juk ši priežiūros institucija turi daugybę priemonių kontroliuoti bankų veiklą ir juos drausminti, ir tai, kad pasirinko bene radikaliausią būdą, rodo, jog bankas iš tikrųjų turi labai rimtų problemų". Jo nuomone, banko akcijas perėmus Vyriausybei, tai garantuos banko patikimumą. Tačiau jis sutiko, kad tokiais atvejais panika užvaldo daugybę žmonių. Dabar, S. Besagirsko nuomone, stabilumas bankų sektoriuje priklausys nuo to, kaip Lietuvos bankas sugebės per 4 dienas visuomenei išaiškinti ir įrodyti, kad panikuoti nereikia, ir ar ryšis pateikti skaidrią informaciją. "Bankas "Snoras" nacionalizuotas". LIETUVOS ŽINIOS
ENERGETIKA
Paaiškėjus, kad kitąmet elektros kaina paprastiems vartotojams kils mažiausiai 2 centais, energetikos ekspertai įspėja: tai tik brangymečio pradžia. Mat Lietuvos vartotojai turės vis brangiau mokėti už mūsų politikų nelogiškus sprendimus, norą pasipelnyti iš Lietuvos energetinės nepriklausomybės miražo. Pavyzdžiui, niekuo nepagrįstas energijos gamybos kvotų didinimas Elektrėnų elektrinei, kuri degindama rusiškas dujas šildo ežerą, o ne daugiabučius, išpūsta Ignalinos atominės uždarymo kaina ir netgi naujos elektrinės statyba neatskleidus žmonėms, kiek tai iš tiesų jiems kainuos. Pasak buvusio Lietuvos energetikos ministro profesoriaus Leono Ašmanto, norint atpiginti, pavyzdžiui, šilumą vartotojams, Energetikos ministerijai tereikėjo pakeisti kelis norminius aktus, taip leidžiant didesnę energijos dalį gaminti Lietuvos termofikacinėms elektrinėms, o ne Elektrėnuose šildyti ežerą.
"Bet didesnės kvotos paliktos Elektrėnams. Tačiau manęs visiškai neįtikina jų motyvai, kad norint išlaikyti patikimą sistemą reikia išdirbti konkretų skaičių kilovatvalandžių. Nes ne kilovatvalandės stabilumą lemia, o kokiu galingumu elektrinė dirba", - demaskavo melą L. Ašmontas. Pasak jo, valdžiai įprasti gąsdinimai energetine priklausomybe nuo Rusijos irgi yra mažai suprantami, mat šiuo metu rinkoje pigiausią elektros energiją būtent ir tiekia Rusija. "Lietuvą krestelės elektros brangymetis". VAKARO ŽINIOS
Nors derybų su galimu Visagino atominės elektrinės (VAE) strateginiu investuotoju ir partneriais pabaigos dar nematyti, vakar šalies valdžia surengė grandiozinę viešųjų ryšių akciją, ragindama Lietuvos verslininkus nepražiopsoti auksinės galimybės užsidirbti iš didžiausio pastarųjų dešimtmečių projekto. Premjeras Andrius Kubilius džiūgauja pramušęs Lietuvai didžiausią visame regione projektą per kelis pastaruosius dešimtmečius. Vakar surengtoje konferencijoje "Naujos galimybės verslui: Visagino atominė elektrinė" jis įtikinėjo, kad apie 17 mlrd. kainuosianti VAE vietos verslui gali tapti tikra aukso kasykla. "Statybos laikotarpiu skaičiuojama, kad 75 proc. naudojamų komponentų ir įrengimų yra standartinės medžiagos, naudojamos ir kituose sektoriuose. Tai reiškia, kad atsiveria didelės galimybės vietos verslui", - teigė premjeras.
Už prabangaus viešbučio, kuriame verslininkai buvo agituojami jau šiandien pradėti konkuruoti dėl trupinių, galbūt nubyrėsiančių Lietuvai, durų Lietuvos žaliųjų judėjimas surengė protesto akciją. Jos dalyviai reikalavo iš valdžios pirmiau surengti referendumą ir atsiklausti Lietuvos žmonių, ar jie nori, kad čia atsirastų naujas atominis monstras. Akcijos dalyviai klausė, kodėl šalies mokesčių mokėtojams neatskleidžiama, iš kur atsiras milijardai VAE statybai, kiek kainuos būsimosios jėgainės pagaminta elektros energija, kur dėsis radioaktyvios atliekos. "Dalis žmonių uždirbs iš statybų, dalis iš patarnavimų japonams, o ką uždirbs visa Lietuvos visuomenė? 50 metų gyvenimo šalia abejotino saugumo objekto!" - sakė žalieji. "Japonai ateina - bus darbo ir pinigų". RESPUBLIKA
RŪPYBA
1991-aisiais Vyriausybės nutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas Darbo ir socialinių tyrimų institutas (DSTI) trečiadienį šventė 20-metį. Tačiau į institutą mokslininkai jaučiasi surinkti be reikalo, nes jų nuomonės politikai neklauso. DSTI mokslininkai turėjo atlikti tyrimus, kuriais politikai vadovautųsi kurdami teisės aktus, susijusius su socialinės apsaugos ir darbo sritimi. Tačiau vakar jubiliejaus proga Mokslų akademijoje surengtoje mokslinėje konferencijoje instituto mokslininkai pareiškė, kad ne tik į jų nuomonę, bet ir į mokslinius skaičiavimus, tyrimus, jų rezultatus bei išvadas politikai neatsižvelgia. Pasak DSTI direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, mokslininkai yra aktyvūs, teikia daugybę apžvalgų, bet iš to jokios naudos. Apie valdžios abejingumą moksliniams tyrimams užsiminė ir profesorius Algis Šileika. Anot jo, DSTI darbuotojai, pavyzdžiui, moksliškai pagrindė, jog minimali mėnesinė alga jau 2010-aisiais turėjo viršyti 1,1 tūkst. litų, kad nors kiek sumažėtų žemiau absoliutaus skurdo lygio gyvenančių žmonių skaičius, tačiau Vyriausybė nenori jos didinti net iki 900 litų. "Politikams mokslininkų patarimų nereikia". VAKARO ŽINIOS
ŽEMĖ
Į Kuršių marias "įbristi" norinti šiais metais savo 50-metį švenčianti Neringos savivaldybė sulaukė Klaipėdos rajono dovanos. Jo politikai, priešingai nei Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono valdžios, taip pat ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, geranoriškai sutiko neringiškiams atriekti apie pusantro tūkstančio hektarų marių ploto. Klaipėdos rajono taryba sutiko sumažinti savo rajono teritoriją apie 1 500 hektarų. Būtent tokio dydžio Kuršių marių plotas bus perduotas Neringos savivaldybės žinion. Su tokiu prašymu neringiškiai į Klaipėdos rajono valdžią kreipėsi siekdami išspręsti problemas, su kuriomis susidūrė norėdami sutvarkyti Neringoje ir Juodkrantėje esančius uostus, Preilos bei Pervalkos prieplaukas.
Mažai kas iš atvykstančių į Kuršių neriją poilsiautojų ar turistų žino, kad, būnant joje ir įbridus į marias, atsiduriama kitos savivaldybės teritorijoje - Klaipėdos miesto, Klaipėdos ar Šilutės rajonų. Neringos savivaldybės ribos baigiasi ten, kur prasideda vanduo. "Tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių esanti Neringos savivaldybė neturi savo teritorijos šiuose valstybiniuose vandenyse", - sakė Neringos meras Antanas Vinkus. Kuršių mariose esančios Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių ribos bus perskirstytos, jei tam pritars Seimas. RESPUBLIKA
SPORTAS
Pirmasis Europos taurės turnyro turas buvo sėkmingas dviem Lietuvos krepšinio klubams. Pergales išvykoje iškovojo ir 2009 metais šių varžybų nugalėtoju tapęs Vilniaus "Lietuvos rytas", ir jose debiutavęs Prienų "Rūdupis". Sostinės krepšininkams kovas antrajame pagal pajėgumą Europos vyrų krepšinio klubų turnyre teko pradėti Slovėnijos čempionų - Novo Mesto "Krka" ekipos aikštėje. Šią komandą praėjusiame sezone treniravęs dabartinis Lietuvos vicečempionų strategas Aleksandras Džikičius buvo priverstas rimtai pasijaudinti. "Noriu padėkoti varžovams. Jie privertė mus žaisti iš visų jėgų. Tris kėlinius "Krka" krepšininkai diktavo mums savo sąlygas, bet mes nenuleidome rankų ir kovėmės iki pabaigos. Manęs tikrai netenkina komandos žaidimas, bet galutiniu rezultatu skųstis negaliu", - teigė "Lietuvos ryto" strategas. Kitas šio turnyro rungtynes "Lietuvos rytas" žais lapkričio 22 d. Vilniuje su Mariupolio "Azovmaš" komanda. RESPUBLIKA
Prienų "Rūdupio" debiutas Europos taurių turnyruose buvo paženklintas puikia pergale. C grupėje žaidžiantys Prienų krepšininkai svečiuose 82:77 įveikė Groningeno "GasTerra Flames" ekipą. Po rungtynių "Rūdupio" vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus šią pergalę pavadino istorine. "Daug kas abejojo mūsų galimybėmis šiame turnyre. Manau, kad įrodėme visiems, kad ir lietuviai gali nugalėti užsieniečių komandas. Antroje rungtynių dalyje žaisti buvo sunkiau, bet mes sugebėjome pasinaudoti varžovų klaidomis ir išsaugoti palankų rezultatą", - kalbėjo V. Šeškus. Kitas rungtynes "Rūdupis" žais lapkričio 22 d. Kauno sporto halėje su Salonikų "Aris BSA 2003" ekipa. RESPUBLIKA
Viena pergalė ir keturi pralaimėjimai - toks Lietuvos čempiono Kauno "Žalgirio" turtas po Eurolygos pirmojo rato. Trečiadienį Kroatijoje vyko dviejų B grupės autsaiderių - "Zagreb" ir Aleksandro Trifunovičiaus treniruojamo "Žalgirio" - akistata. Pirmas trejas rungtynes triuškinamai pralaimėję ir tik prieš savaitę Malagos "Unicajai" rimčiau pasipriešinę Zagrebo krepšininkai trečiadienį įrodė, kad lentelės dugne verti būti ne jie - po dramatiškos kovos kroatai nugalėjo Lietuvos čempionus ir šventė pirmą pergalę 80:78. Jau kitą trečiadienį rungtynėmis Maskvoje su grupės lyderiu CSKA "Žalgiris" pradės antrąjį ratą. Jono Kazlausko treniruojami Rusijos čempionai pirmą ratą baigė be pralaimėjimų. LIETUVOS ŽINIOS
Pirmojo Baltijos moterų tinklinio lygos (BMTL) turo varžybose, kurios vyko Kaune ir Jonavoje, kaip namuose jautėsi Estijos komandos, iškovojusios daugiau pergalių nei lietuvės. Visus keturis susitikimus laimėjo Pernu klubo ir Tartu universiteto tinklininkės. Daugkartinė Lietuvos čempionė ir praėjusio sezono atvirų Lietuvos ir Latvijos moterų tinklinio pirmenybių prizininkė Kauno "Heksa" bei mūsų šalies čempionato bronzos medalių laimėtoja Jonavos "Achema-KKSC" - iškovojo po dvi pergales, o Lietuvos vicečempionės Šalčininkų "SM "Tauras" ekipa ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) komanda pralaimėjo visas ketverias rungtynes. "Galėjome pasiekti ir daugiau pergalių, bet kai kurioms mūsų jaunoms žaidėjoms stinga tokio lygio varžybų patirties, todėl labai apmaudžiai pralaimėjome Tartu universiteto ekipai", - po varžybų sakė 12 kartų Lietuvos čempionės "Heksos" komandos trenerė Jolita Birbickienė. KAUNO DIENA
Po septynerių metų pertraukos į didįjį sportą sugrįžo pasaulio fitneso čempionas Mindaugas Kvasys. Klaipėdos sporto klubui "Apelsinas" atstovaujantis atletas šįkart Slovakijoje varžėsi tarp planetos fitneso profesionalų. Klaipėdietis aukščiausio rango varžybose liko aštuntas. "Buvo tikrai daug įspūdingų atletų. Mano sportinė forma - nebloga, tačiau norint patekti tarp prizininkų, reikia galingesnių raumenų", - sakė M. Kvasys. Varžyboms idealiai pasiruošti jam sutrukdė čiurnos trauma. VAKARŲ EKSPRESAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą