Naujienų liepos 29 d. dienraščiuose apžvalga

Sekmadienį bus jau 20 metų, kai ankstų liepos 31-osios rytą Lietuva neteko septynių Medininkų muitinės pasienio poste budėjusių vyrų: Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Antano Musteikio, Ričardo Rabavičiaus ir Stanislovo Orlavičiaus, o Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas ir liko vienintelis to kraupaus įvykio liudininkas. Į daugelį klausimų, kas, kaip ir kodėl įvyko, atsakymų nėra iki šiol. Per tuos 20 metų užaugo žuvusiųjų J. Janonio, A. Musteikio ir S. Orlavičiaus vaikai. Pastarasis jų turėjo net keturis: dvi dukras - Jolantą ir Elvyrą ir du sūnus - Justiną ir Šarūną. Jolanta Orlavičiūtė, taip pat pasirinkusi muitininkės kelią, pati aktyviausia iš žuvusiųjų vaikų, nepraleidusi nė vieno teismo posėdžio, kuriame buvo teisiamas vienas iš žudynių Medininkuose įtariamųjų Rygos OMON narys Konstantinas Michailovas, tapo tarsi Medininkuose žuvusiųjų vaikų įgaliotąja atstove. Pokalbis su Jolanta - apie gyvenimą su skausmu - "Medininkai. "Grąžinkite mums tėtį". RESPUBLIKA

Nors dauguma Seimo narių ilsisi, jų padėjėjai pluša, tik ne Seime, o kurortuose ir paežerėse. Kai kurie jų be poilsio vergauja jau 3 metus, bet, pasak seimūnų, jie negali priversti savo samdinių ilsėtis. Seimo vadovų teigimu, tokie "darbštuoliai" jau kitąmet patuštins įstaigos biudžetą keliais milijonais litų. Seimas šią liepą, nors ir neoficialiai, atostogauja, tačiau būrys parlamentarų padėjėjų aktyviai "pluša", nors kur jie - dažnai nežino net patys Seimo nariai. Panašiai elgdamiesi kai kurie pagalbininkai sugebėjo išdirbti beveik 3 metus visiškai be atostogų, o visų nepanaudotų atostogų dienų (jų liepos 1-ąją buvo 4 345) vienam žmogui užtektų 12-ai metų. Tokio darbštumo motyvas - kuo daugiau nepanaudotų atostogų liks Seimo kadencijos pabaigoje, tuo daugiau klerkai gaus išeitinių kompensacijų. Pavyzdžiui, Seimo narės Danutės Bekintienės padėjėjas Alfonsas Škudzinskas, liepos 1 d. duomenimis, turėjo sukaupęs 87 atostogų dienas, Seimo nario Aleksandro Sacharuko vienas padėjėjų Leslavas Hejbovičius - 76. "Seimui dirba šimtai vergų". VAKARO ŽINIOS

KULTŪRA

Prienų rajonas nusilenkė šviesaus atminimo poetui Justinui Marcinkevičiui. Ketvirtadienį šio rajono politikai nusprendė suteikti Prienų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai J. Marcinkevičiaus vardą. Už tai, kad kultūros židinys būtų pavadintas Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąja biblioteka, "už" balsavo visi 25 tarybos nariai. Pasak Prienų rajono mero Vyto Bujanausko, prieniškiams "yra didelė garbė įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą". Poetas gimė ir augo Prienų rajono Važatkiemio kaime. Šių metų vasario 16-ąją anapus išėjusio iškilaus visuomenės veikėjo vardu pavadintoje bibliotekoje ketinama įrengti ir J. Marcinkevičiaus kambarį. Bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė planuoja, kad šiame kambaryje galėtų vykti literatūros vakarai, poezijos skaitymai. Mero teigimu, savivaldybė prisidės ir prie J. Marcinkevičiaus artimųjų sumanymo įamžinti poeto atminimą jo tėviškėje pastatant lauko akmenį. Pasak V. Bujanausko, "tai bus ne koks įmantrus paminklas, o lauko akmuo - paprastas, toks, koks buvo ir pats poetas". "Prienai nusilenkė Justinui Marcinkevičiui". RESPUBLIKA

Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi pasipuošęs dizaineris Juozas Statkevičius laimingas išlėkė iš Prezidentūros rūmų, kur su gėlėmis laukė jo mados namų darbuotojos. "Smagu, kad esi įvertintas ne po mirties ar ne tada, kai jau negali suvokti, kas tau įteikiama", - ketvirtadienį šmaikštavo 44 metų J. Statkevičius. Dizaineris turėjo būti apdovanotas liepos 6-ąją - kartu su būriu kitų garsių žmonių, bet tuo metu jo nebuvo Vilniuje - J. Statkevičius lankėsi Paryžiuje aukštosios mados savaitės renginiuose. Todėl prezidentė Dalia Grybauskaitė ordiną J. Statkevičiui vakar įteikė atskirai. Tai, kad šalies vadovė atsiimti apdovanojimą pakviečia tik vieną asmenį, nutinka labai retai. D. Grybauskaitė, teikdama Riterio kryžių, vakar padėkojo dizaineriui už Lietuvos vardo garsinimą ir indėlį į šalies kultūrą. Mat J. Statkevičius bendradarbiauja su garsiais Lietuvos ir užsienio režisieriais - kuria išskirtinius kostiumus dramos, operos, baleto spektakliams. LIETUVOS RYTAS

128 renginiai. Iš jų net 60 koncertų, 14 oficialių ceremonijų, 7 parodos. Tautodailininkams skirtos 588 vietos arba beveik pusantro kilometro palei Danės krantinę, veiks 57 lauko kavinės, laikinuose prekybos įrenginiuose prekiaus 99 asmenys. Prognozuojama, kad per tris dienas šventės renginiuose gali apsilankyti apie 0,5 mln. žmonių. Tokie oficialūs šį penktadienį prasidedančios Jūros šventės, kviečiančios ieškoti lobių, skaičiai. Šios dienos "Vakarų eksprese" - patogi renginių programa, kurią galima išsikirpti ir nešiotis kartu su savimi. Specialiame šventei skirtame priede - išsamūs renginių aprašymai, transporto schemos. "Šventė prasideda, suraskite savo lobį". VAKARŲ EKSPRESAS

Į Lietuvą atvyko viešnia antropologė Jūratė de Rosales, lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė. Dr. J.de Rosales Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi godos arba godai (lietuviškai gudai, vokiškai gotai, lotyniškai getai), gyvenę nuo Vyslos iki Uralo ir rengę sėkmingus karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o baltų kultūros žmonės. Neseniai pasirodė dr. J.de Rosales naujausia knyga "Europos šaknys ir mes, lietuviai", kurioje ši, iki šiol pakankamo dėmesio tiek lietuviškoje, tiek Vakarų istoriografijoje nesusilaukusi, baltų bei pačių lietuvių kilimo tema yra nagrinėjama dar įdėmiau. ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo pati dr. Jūratė de Rosales, profesorius, habil. daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, tautotyrininkas Romualdas Grigas ir Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša. "Baltai ir istorijos melas". RESPUBLIKA

Ketvirtadienį Klaipėdos piliavietėje atidaryta paroda drąsiu pavadinimu - "Klaipėdos pilis - kylanti Europos žvaigždė". Šių metų gegužę parodos koncepcijos pristatymas Seime, anot organizatorių, susilaukė didelio susidomėjimo, tačiau galutinis rezultatas gausaus būrio lankytojų į piliavietę nepriviliojo. Didesnio susidomėjusių klaipėdiečių ir miesto svečių skaičiaus tikimasi Jūros šventės ir Klaipėdos miesto gimtadienio metu. Parodoje galima apžiūrėti spalvingus stendus, iliustruotus nuotaikingomis reprezentatyviomis fotografijomis, projektiniais planais. Taip pat pateikiama ir informacija, leidžianti susipažinti su jau vykdomais darbais ir toliau tobulinama Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija, pačia istorine vieta. "Piliavietės atgimimą primena paroda". VAKARŲ EKSPRESAS

Trečiadienį Šiaulių "Aušro" muziejaus Ch. Frenkelio viloje dailininko Gerardo Bagdonavičiaus 110-osios gimimo metinės paminėtos albumo- katalogo pristatymu, paroda ir Kelmės mažojo teatro solistės Dianos Tiškovaitės koncertu. Pagerbti dailininko atminimo susirinko pilnutėlė Ch. Frenkelio vilos salė. G. Bagdonavičius sugrįžo 1982 metais filmuota dokumentine juosta, kurioje pristatomas kaip "pats šiaulietiškiausias dailininkas, vos ne visų šiauliečių pažįstamas". Simbolinė gimtadienio dovana - "Aušros" muziejaus išleistas albumas- katalogas "Gerardas Bagdonavičius. Tapyba, grafika, dizainas, fotografija" ir paroda "Gerardas Bagdonavičius. Gyvenimas - tarsi teatras..." "Gerardo Bagdonavičiaus legenda gyva". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Mūsų gyvenimo ritmika, vertybės nepasikeitė - pasikeitė tik mūsų santykis su jais. Juk kaip buvo duona mūsų skaniausias maistas, taip liko. Moterys kaip gimdė vaikus, taip tebegimdo. Jaunimas kaip mylėjosi, taip tebesimyli. Tik sakralumo, taurumo visame tame anksčiau būta daugiau. Duona buvo šventa. Meilė buvo šventa. Motinystė buvo šventa. Dabar gi duona - produkcija, meilė - instinktas, gimimas - socialinis procesas. Todėl žmonės nustoja suprasti ir kas yra Tėvynė... Tautiečiai linkę ją painioti su Seimu, politikams skirtus priekaištus adresuoti Lietuvai. Burnojimo prieš savo Tėvynę nė vienam niekada neatleisiu", - "Respublikai" sakė išskirtiniu nacionalinės kultūros simboliu visuotinai vadinama žymiausia lietuvių liaudies dainininkė Veronika Povilionienė, rodanti mūsų širdims vis labiau užželiantį taką į tą Lietuvą, kurioje motinystė yra šventa, protėvių mums išsaugota žemė yra šventa, nuoširdžiu darbo prakaitu pelnoma duona yra šventa. Pokalbis su V. Povilioniene - prašant jos parodyti, pasak žurnalisto Rimvydo Stankevičiaus, "dureles į tą taurią, švytinčią, mylinčią Lietuvą mums, apsnūdusiems, ES kosmopolitizmo suglumintiems ir sutrikusiems Lietuvos piliečiams, įkalintiems vien tarp ekonomikos, vartojimo ir politikos temų" - "Burnojimo prieš savo Tėvynę nė vienam neatleisiu". RESPUBLIKA

Traupio mokyklos pedagogams policijoje nebeteks aiškintis, kas iš jų yra moterišku vardu pasivadinęs šmeižikas. Taip pat Anykščių rajono policijos pareigūnams nebereikės aiškintis, kas rinkimų į savivaldybės tarybą įkarštyje partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatus išvadino banditų gauja. Pusmetį su pertraukomis šį klausimą narplioję teisėsaugininkai nutarė baigti ikiteisminį tyrimą. Šmeižto byla į archyvą pateko motyvuojant tuo, kad banditais išvadintas "Tvarkos ir teisingumo" partijos Anykščių skyrius yra juridinis asmuo, o dėl juridinio asmens įžeidimo baudžiamoji atsakomybė esą nenumatyta. Partijos "Tvarka ir teisingumas" Anykščių skyriaus nariai tikino pasijutę apšmeižti ir paniekinti vasarį, kai po vienu iš rinkimų rašinių internete komentatoriaus buvo išvadinti 50 teistų banditų. Į Anykščių rajono savivaldybės tarybą tuo metu kandidatavo būtent 50 šio skyriaus narių, todėl komentarą jie suprato itin asmeniškai, ir kreipėsi į policiją, kad ši išaiškintų Ona pasivadinusį komentaro autorių. Po 3,5 mėnesio Anykščių rajono policija nustatė, kad komentaras parašytas iš Traupio pagrindinės mokyklos. "Šmeižikas vardu Ona liks paslaptimi". LIETUVOS ŽINIOS

Šiaulių miesto savivaldybės auditoriai nustatė, jog skandalingai pagarsėjęs viešosios ir privačios partnerystės projektas dėl sporto komplekso Dainų parke miesto Tarybai buvo teikiamas su klaidomis ir neatitinkantis įstatymų. Prie projekto, už kurį tektų į privačią kišenę atseikėti 77,2 mln. litų, atkakliai plušama toliau, nors prokurorai jau kvėpuoja šio projekto sumanytojams į nugarą. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvados rodo, jog bandyta prastumti visiškai žalią partnerystės sutarties projektą. Jis stumtas be derinimų Savivaldybės pagrindiniuose skyriuose ir be jų išvadų. "Šiaulių kraštas" jau anksčiau rašė apie kuriamą schemą, pagal kurią už 10,5 mln. litų kainuojančią statybą iš biudžeto per 25 metus būtų išmelžta 77,2 mln. litų. Pasak Miesto tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Vytauto Juškaus, per praėjusią kadenciją Savivaldybės skolos išaugo 100 mln. litų ir dabar sudaro 117 mln. litų. Šių metų I pusmetį nesurinkta 7 mln. litų, "o siūloma partnerystė, kuriai reikia ne tik mokėti, bet ir primokėti su kaupu". "Partnerystės afera lenda iš krūmų". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Įžūli vagystė Žemaitijos sostinėje - naktį į bendrovės "Čia Market" parduotuvę įsilaužę nusikaltėliai pagrobė 16 tūkst. litų, loterijos bilietus ir vaizdo įrašymo įrenginį su nusikaltimo vaizdo įrašu. Tikėtina, kad vagystė iš parduotuvės "Čia - 23" S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje Telšiuose buvo įvykdyta naktį į trečiadienį, apie 1 val. Policijos pareigūnų žiniomis, tuo laiku suveikė parduotuvėje įrengta signalizacija, tačiau prie saugojamo objekto atskubėję ir jį apžiūrėję saugos tarnybos darbuotojai nieko įtartino nepastebėjo. Vagių pėdsakus aptiko trečiadienio rytą, apie 7 val., į darbą atvykusi pardavėja. Moteris pamatė, kad į parduotuvę buvo įsibrauta pro tarnybinį įėjimą, esantį iš kiemo pusės. Pasak policijos pareigūnų, vagys į parduotuvę pateko išlaužę durų spyną. Nusikaltėlių padaryta žala dar tikslinama. Žemaitijos teisėsaugininkai dėl vagystės pradėjo ikiteisminį tyrimą. RESPUBLIKA

Pabradėje (Švenčionių r.) atsikratyti savo šuns nutaręs asmuo aštriu daiktu giliai perkirto jam sprandą. Azijos aviganio mišrūnui Largui egzekuciją jo šeimininkas surengė antradienio vakarą, matyt, norėdamas nukirsti šuniui galvą. Tačiau šuo liko gyvas ir išbėgo į gatvę. Gyvūnui iš gilios žaizdos smarkiai tekėjo kraujas. Pamačiusi Largą prie savo namų pabradietė Margarita K. sutvarstė jam žaizdą, paskambino gyvūnų globos įstaigai "Penkta koja". Ketvirtadienį Kauno veterinarijos gydytojas Evaldas Diržinauskas mišrūnui susiuvo žaizdą. "Largas turėtų pasveikti, ieškosime jam naujų šeimininkų", - sakė "Penktos kojos" direktorė Agnė Volockytė. Dėl keturkojo sužalojimo ji šiandien ketina kreiptis į policiją. "Vyras bandė nukirsti galvą savo šuniui". LIETUVOS RYTAS

Kaune - išpuolis prieš automobilių stovėjimą mieste kontroliuojančios įmonės darbuotoją. Žiauriai sumuštas kontrolierius atsidūrė reanimacijos skyriuje. Konfliktas ketvirtadienį apie 10 val. įsiplieskė automobilių stovėjimo aikštelėje M. K. Čiurlionio gatvėje. Čia budėjęs savivaldybės įmonės "Automobilių stovėjimo aikštelės" kontrolierius aptiko prabangų septintosios serijos automobilį BMW, kurio vairuotojas nebuvo sumokėjęs už stovėjimą. 60 metų kontrolierius iš pradžių nufotografavo mašiną, o po to prie stiklo priklijavo pranešimą apie pažeidimą. Pasak liudininkų, pareigą atlikęs vyriškis jau buvo nutolęs nuo BMW, kai jį pasivijo nedrausmingas vairuotojas - apstumdė kontrolierių, ir pasikvietė dar 2 vaikinų "pastiprinimą". Agresyviai nusiteikusi trijulė kontrolierių suspardė, o liudininkų iškviesti medikai sąmonės netekusį žmogų nuvežė į Kauno klinikas. Jis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, o chirurgai vakar vakare ruošėsi operacijai. Medikų nuomone, kauniečio būklė sunki. Policija sulaikė du smurtautojus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kūno sužalojimo, įtariamieji gali atsidurti areštinėje. "Kontrolierius Kaune patyrė žiaurų vairuotojo kerštą". LIETUVOS RYTAS

Kauno Partizanų ir Birželio 23-iosios gatvių sankryžoje rekonstruojamoje šiluminėje trasoje ketvirtadienio rytą nugriaudėjo sprogimas, vienas žmogus sužeistas. Apie 8 val. greitosios medicinos pagalbos medikai po sprogimo pirmąją pagalbą skubiai suteikė 46 metų bendrovės "Magistralė" darbininkui. Dėl veido ir kūno nudegimų jis nuvežtas į Kauno klinikas, jam diagnozuotas lengvas kūno sužalojimas. Įtarta, kad sprogimas kilo dėl elektros iškrovos. Pasak "Magistralės" bendrovės direktoriaus Adomo Vaišvilos, rekonstruojant šiluminę trasą atkastas elektros kabelis, o sužalotas darbininkas, norėdamas jį izoliuoti, greičiausiai pajudino tą kabelį ir sprogimas įvyko dėl nutekėjusios įtampos. A. Vaišvila garantavo, kad dėl įvykusios nelaimės bus atliekamas vidinis patikrinimas. Žaliakalnio policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo darbo saugos taisyklių pažeidimo. "Per sprogimą nukentėjo darbininkas". KAUNO DIENA

FINANSAI

Ydingi šalies įstatymai leidžia iš valstybės ir jos piliečių kišenių išplėšti milžiniškas kompensacijas už sočias algas dirbusiems veikėjams, kurie netenka gerų kėdžių vien pasikeitus politiniams vėjams. Vieną tokių sočių postų 2005 metais užėmė ir Jonas Budrevičius - premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė jam patikėjo vadovauti valstybės valdomai akcinei bendrovei Turto bankui. Tačiau praėjusių metų rugsėjį jau naujoji Turto banko stebėtojų taryba nusprendė atsisakyti J. Budrevičiaus paslaugų - jis buvo atleistas, bet Turto bankas nespėjo išmokėti išeitinės kompensacijos (30 tūkst. litų - dviejų mėnesių atlyginimų ir pinigų už nepanaudotas atostogas). Buvęs Turto banko vadovas nuskubėjo į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Per metus J. Budrevičiaus reikalaujama 30 tūkst. litų suma virto net 180 tūkst., nes už kiekvieną pradelstą dieną buvusiam įmonės vadovui buvo skaičiuojamos palūkanos. Didėjant sumai, didėjo ir jos, dabar jau siekiančios po 640 litų per dieną. Ar Lietuva yra tokia turtinga valstybė, kad atsisveikindama su atleistais valdininkais gali sau leisti mokėti kiekvienam šimtatūkstantines kompensacijas?

15 metų komercinius bankus tik simboliškai kontroliavusiam Lietuvos banko valdytojui Reinoldijui Šarkinui, šiemet pagaliau nutarusiam palikti ramią ir šiltą kėdę, vadovaujantis ydingu Lietuvos banko įstatymu, buvo apskaičiuota net 122 tūkst. litų išeitinė kompensacija, Lietuvos banko valdybos narei Ramunei Zabulienei už ištarnautus metus Lietuvos bankas apskaičiavo apie 115 tūkst. litų kompensaciją. Šiandien "Respublika" skelbia, kokios kompensacijos buvo išmokėtos ir kitiems "varguoliams": prieš porą metų išardyto energetinės kompanijos LEO LT valdybos nariams Sauliui Spėčiui ir Daliui Šulgai, buvusiam "Lietuvos energijos" pirmininkui Rymantui Juozaičiui, kitam "Lietuvos energijos" vadovui Dariui Masioniui. Beje, energetikos šulams išmokėtos sumos ir išlaidos prabangiems automobiliams nebuvo paimtos iš oro ar kaip nors nurašytos - visos jos įtrauktos į gyventojams apskaičiuotą elektros kilovatvalandės kainą. "Ne maža 180 tūkst. litų kompensacija?" RESPUBLIKA

Įsiskolinę Lietuvos piliečiai siekia bankrutuoti Latvijoje. Kol mūsų šalies Seimas trypčioja narpliodamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, lietuviai atsikrato skolų kaimyninėje šalyje. Vienu pirmųjų bankrutavusių lietuvių pretenduoja tapti nekilnojamojo turto pardavimu užsiimantis verslininkas, buvęs politikas Gytis Januška. Latvijoje jam paskirtas bankroto administratorius. Atsisveikinti su skolomis lietuvis siekia kartu su žmona. 37 metų G. Januška vadovauja Kaune žinomai nekilnojamojo turto agentūrai "Nidulus". Krizės metu, sustojus sklypų ir būsto pardavimui, strigo ir verslas, kaupėsi skolos. Pasak G. Januškos, šiuo metu jo skolos, už kurių dalį pats ir laidavo, siekia 13 mln. litų. "Nėra ką slėpti - mano tikslas yra atsikratyti skolų", - "Lietuvos rytui" sakė G. Januška. Iš skolų negalintis išbristi verslininkas pernai lapkritį pats į lietuvių kalbą išsivertė Latvijos fizinių asmenų bankroto įstatymą, ir viliasi, jog jam pavyks. "Atsikratyti skolų - pas kaimynus latvius". LIETUVOS RYTAS

Praskolintų Šiaulių vadovams netrukus beliks pripažinti, kad miestas nebemokus. Nors Šiaulių vadovai iki šiol teigė, jog skolinimosi riba neperžengta, tiesa kitokia: Finansų ministerijos duomenimis, 2011 metų kovo 31-ąją buvo praskolinta 41,6 proc. Šiaulių miesto biudžeto, o galimybė naujomis paskolomis kamšyti senas skolas Šiauliams atsirado tik pergudravus - patvirtinus tikrovės neatitinkantį 2011-ųjų biudžetą. Tai padarė kadenciją baigiantys šiauliečiai politikai, prieš rinkimus norėdami rinkėjams parodyti "pagerintus" skaičius. Tarp didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių Šiaulių biudžetas - labiausiai išpūstas.

Tokią išvadą padarė auditoriai, nustatę, kad šiemet suplanuotos 163 mln. litų įplaukos net 35,9 proc. viršija pagal Metodikos įstatymą sudarytą prognozę. Pagal ją Šiauliai šiemet gali tikėtis raikyti ne didesnį kaip 104,5 mln. litų pyragą, į jį iš valstybės biudžeto skiriamos dotacijos neįskaičiuotos. Auditorių pripažinimu, tikrasis miesto biudžeto pajamų ir skolų santykis jau siekia net 84 proc. - bankroto riba seniai peržengta. Finansininkai įspėjo politikus apie pasekmes. Baiminamasi, kad dėl dirbtinai išpūsto Šiaulių biudžeto sankcijų imsis Finansų ministerija, užsimenama apie grėsmę investiciniams projektams. "Šiauliai - duobėje". LIETUVOS RYTAS

Šiaulietė Ona Baliūnienė ketvirtadienį šventė 102-ąjį gimtadienį. Labiausiai senolei atmintin įstrigo jos 100-asis gimtadienis, kai namuose buvo susirinkę artimiausi kaimynai ir giminės. Su sūnaus Vidmanto šeima gyvenanti senolė, pasak jos sūnaus, yra visiškai savarankiška: pati išsiverda arbatos ar sriubos, tvarkosi namuose, skaito laikraščius, žiūri televizijos laidas. Tik išeiti į lauką sunku, nes gelia kojas. Daugiau senolė beveik niekuo nesiskundžia. Ilgo gyvenimo recepto O. Baliūnienė neturi. Rytais ji geria kavą, valgo viską, kas jai skanu. "Senolės gimtadienis švenčiamas 102 kartą". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

STATYBA

Prieš pusantrų metų iki pamatų sudegusi 200 metų Labanoro bažnyčia tuoj bus po stogu. O rugsėjį, per Labanorinės atlaidus, darbai turi būti baigti ir naująją bažnytėlę ketinama pašventinti. "Bažnyčios sienos jau su stogo gegnėmis, trys eilės maumedžio gontų uždengtos, kryžiai ir bokštai jau sustatyti. Per mėnesį ji bus uždengta, ir rugsėjo 10 dieną kviečiame į bažnyčios šventinimą", - neslepia entuziazmo Labanoro seniūnas Vincas Jusys. Tiesa, į Labanorinės atlaidus susirinkę žmonės dar neišvys viso pirmykščio bažnyčios grožio. Kol kas jie matys tik rąstų sienas, kurios per porą metų turi susigulėti, vėliau bus gražinamos lentelėmis. Per Labanorą keliaujantys žmonės sustoja ir stebisi, kad per metus atlikti tokie dideli darbai, nes statybos pradėtos tik pernai rugpjūčio 15-ąją.

Seniūnas prisiminė, kokius kryžiaus kelius teko nueiti, kol "pramušė" visus statybos leidimus, įtikino skeptikus. Žmonių suaukoti, Vyriausybės ir rajono savivaldybės skirti pinigai jau išleisti. Pasak seniūno, "dabar visa viltis - premjeras, statybų pradžioje žadėjęs skirti 1 mln. litų. Pusė tos sumos pernai leido pradėti darbus, dabar laukiama antros milijono pusės". "Mes tikimės, kad premjeras, žadėjęs užbaigimui surasti pusę milijono, pažado nepamirš. Mes už jį melsimės", - klebonas J. Kazlauskas tiki, kad maldos padės. Jo žodžiais, Lietuvos žmonės dėl to milijono neturėtų pykti, juk jie galės pasakyti taip pat prisidėję prie kilnaus tikslo. "Labanoro bažnyčią jau papuošė bokštai". RESPUBLIKA

Klaipėdoje vienas po kito baigiami renovuoti VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo pastatai Bangų gatvėje. Šiuo metu statybos darbai jau atlikti ir Bangų g 6A per 1 000 kv. metrų ploto pastate, kuris nušvito naujomis spalvomis. Pagal parengtus projektus sulaukta finansavimo iš viso trims pagrindiniams filialo pastatams renovuoti. Triaukščio pastato Bangų g. 6A, kuris jau buvo avarinės būklės, rekonstrukcijos darbams buvo paskirtas 1 mln. 653 795 litų finansavimas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Atlikus projekte numatytus ir finansuojamus darbus, kitame etape bus vykdomi darbai ligoninės lėšomis. "Renovuotas dar vienas Psichiatrijos filialo pastatas". VAKARŲ EKSPRESAS

TRANSPORTAS

Ketvirtadienį posėdžiavusi Šiaulių savivaldybės Saugaus eismo komisija sprendė, kur ir kaip Europos vyrų krepšinio čempionato dienomis prie arenos bus galima pastatyti automobilius. Svarstyti įvairūs variantai. Antradienį posėdžiaus Miesto keleivinio kelių transporto komisija, kuri nagrinės, kaip važinės maršrutiniai miesto autobusai čempionato dienomis. Tikslas - sudaryti kuo patogesnes sąlygas važiuoti autobusais. "Busturo" generalinis direktorius Vilius Laužikas pranešė, kad bus išleistas ir platinamas specialus lankstinukas - schema, kad keleiviai žinotų autobusų maršrutus. "Kur dėsis automobiliai čempionato metu?" ŠIAULIŲ KRAŠTAS

VERSLAS

Šiais metais į fantastiškas aukštumas šoktelėjo uogų supirkimo ir pardavimo kainos. Palyginti su praėjusiais metais, uogos pabrango beveik dvigubai turguje, antra tiek išaugo uogų supirkimo kaina rinkoje. Pramoninių uogynų augintojai tvirtina, jog kaina padidėjo ne todėl, kad imta vartoti daugiau uogų, o todėl, kad jų per mažai auginama. "Viena iš priežasčių, dėl ko šiemet taip pakilo juodųjų serbentų kaina ir poreikis, yra ta, kad paprastai rinką užpildantys Lenkijos augintojai šiemet nukentėjo nuo šalčių. Lenkijoje šiemet pabrango visos uogos, ir tai atsiliepia Lietuvai", - įsitikinęs Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius. Be to, pasak jo, uogų augintojų gretos retėja, - daugiau nei 100 hektarų serbentynų turinčių augintojų Lietuvoje yra vos apie 30. Daugumai serbentų augintojų išgyventi padeda ekologiniams ūkiams skiriamos Europos Sąjungos išmokos.

UAB "Vėtrija" - viena pirmųjų prieš 16 metų Lietuvoje uogų šaldymo verslą pradėjusi įmonė. Jos patirtis tenkina reiklius lietuviškų uogų valgytojus Vokietijoje, Belgijoje, Skandinavijoje, Rusijoje. Pasak UAB "Vėtrija" direktoriaus Gedimino Daukšio, apie 80 proc. bendrovės supirktų ir sušaldytų uogų kasmet išvežama į Vakarų Europą ir Rusiją, o apie 20 proc. jų lieka Pabaltijyje. Kiek lieka Lietuvoje, pasakyti sunku. Lietuvos pramonės įmonės jas panaudoja gamindamos savo produktus. O jų ne tiek ir daug. Gali būti, kad didžioji dalis lietuviškų uogų grįžta stiklainiuose ir įvairiose pakuotėse iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, kuri, nors ir kiek uogų augindama, jų mielai įsigyja ir Lietuvoje.

Kodėl lietuviai nesugeba patys perdirbti savo užaugintas uogas, duoti žmonėms darbo, sudaryti sąlygas jų pigiau įsigyti? "Todėl, kad esame nevieningi. Prieš penkerius šešerius metus asociacija stengėsi prastumti uogų perdirbimo gamyklos projektą. Ji būtų statoma Vidurio Lietuvoje, kad visiems būtų patogu atvežti uogas. Buvo ir projektas. Įmonė būtų atsiėjusi 20 mln. litų. Uogininkai, sodininkai būtų investavę iš savo ateities pelno. Buvome apsitarę, bet paskui vieni atsisakė, kiti. Pasitaikė geresni metai, pasisekė parduoti, o apie ateitį niekas galvoti nelinkęs", - sakė Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas A. Jasinevičius. "Uogų augintojus gelbėja Lenkija". RESPUBLIKA

Poilsio namus "Auska" ant jūros kranto Palangoje, kažkada specialiai statytus buvusiam sovietų imperijos vadovui Leonidui Brežnevui, vėl kontroliuoja rusai. Tiesa, prisidengę Lietuvos bendrove. Po ilgų dejonių, kad valstybinė "Auska", kurioje kažkada galėjo ilsėtis tik išrinktieji, nuostolinga, šį pavasarį ji buvo išnuomota Vilniuje įregistruotai bendrovei "Ambra investicijos". Ūkio ministerijai ir jai pavaldžiai viešajai įstaigai "Baltijos" poilsio namams priklausanti "Auskos" poilsinė "Ambra investicijoms" šių metų kovo 29 dieną buvo išnuomota dešimčiai metų. Vien už nuomą naujieji "Auskos" šeimininkai kasmet įsipareigojo sumokėti 400 tūkst. litų, neskaitant visų kitų papildomų mokesčių. Su jais suma gali siekti daugiau kaip pusę milijono litų.

Bet pastaruoju metu Vyriausybės rūmų koridoriuose kalbama, kad šiuos nemenkus pinigus mokės ne "Ambra investicijos", o už jos stovintys turtingi maskviečiai. "Lietuvos rytui" pavyko sužinoti, kad dabartinis bendrovės "Ambra investicijos" vadovas ir steigėjas Gintaras Pociūnas nėra šios įmonės savininkas. Bendrovės akcijas yra pasidaliję Rusijos piliečiai, gyvenantys Maskvoje, - Stanislavas Tichonovas, Jelena Tichonova ir Dmitrijus Kuzminas. Kas yra jo vadovaujamos bendrovės savininkai ir kuo jie užsiima, G. Pociūnas neatskleidė. "Pagarsėjusi poilsinė - turtingų rusų glėbyje". LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Ketvirtadienį buvo tikslinami trečiadienio pavakarę siautėjusio viesulo nuostoliai. Iki šio dar skaičiuojami nuo gamtos stichijos nukentėję pastatai, miškų plotai. Šiaulių rajone nuo viesulo nukentėjusios ŽŪ bendrovės Ginkūnų agrofirmos direktoriaus Arūno Grubliausko teigimu, įmonei padaryti nuostoliai dar skaičiuojami, jie gali siekti nuo 100 iki 200 tūkst. litų. Sugriautos kelios daržinės, administracinio pastato stogas, išdaužti šio ir kitų pastatų langai, apgadinti kombainai. Apdrausta buvo tik žemės ūkio technika. "Po šios nelaimės manome, kad ir pastatus reikia apdrausti", - sakė vadovas. Ginkūnų gyvenvietėje nuplėšti 2-jų daugiabučių ir 7-ių privačių namų stogai. Apgadintų namų stogų yra ir daugiau. Duomenų apie sužeistus žmones negauta. LESTO duomenimis, trečiadienį Šiaulių rajone be elektros buvo apie 11 tūkst. vartotojų. Audra niokojo ir Joniškio rajoną. "Viesulas nušlavė šimtus tūkstančių litų". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir toliau intensyviai pluša treniruotėse besirengdama Europos vyrų krepšinio čempionatui. Krepšininkai, be kita ko, sulaukė ir kvietimo išmėginti jėgas draugiškose jachtų lenktynėse, bet prasidėjusi smarki liūtis sugriovė šiuos planus. Pliaupiant lietui Lietuvos rinktinės nariai turėjo pasitenkinti naujųjų jachtų apžiūra. Ta proga jie tapo simboliniais jachtų krikštatėviais. Ketvirtadienį krepšininkai paskutinį kartą treniravosi Klaipėdos lengvosios atletikos manieže. Skatinami rinktinės fizinio rengimo trenerio Evaldo Kandratavičiaus, kandidatai į Lietuvos rinktinę atliko specialių ištvermės ir greičio savybes lavinančių pratimų programą. Nuo pirmadienio treniruočių stovykloje plušantis Šarūnas Jasikevičius teigė, kad pirmos dienos buvo gana sunkios. "Kad ir kaip būtum prieš tai ruošęsis individualiai, bet su komanda darbas visai kitoks. Sunku, bet svarbiausia, kad šiuo metu galiu dirbti su visais. Mano sportinė forma nėra pati geriausia, bet šiuo metu tai nėra svarbu nei man, nei treneriams. Svarbiausia, kad dirbu visa jėga, o ta forma kada nors ateis", - sakė Š. Jasikevičius.

Lietuvos rinktinės veteranui pritarė ir Dariušas Lavrinovičius. "Dar tik pradedame įsivažiuoti, tad tą sportinę formą sunku vertinti. Baigiame fizinio rengimo etapą, dabar daugiau dėmesio skirsime žaidimui. Sveikata gera, bet kol kas maksimumo dar nepasiekėme", - teigė vienas Lietuvos rinktinės aukštaūgių. Pasibaigus fizinio rengimo etapui rinktinės treniruotės vyks tik krepšinio aikštelėje. Rinktinės treneris K. Kemzūra sakė, kad pasiruošimo procesas vyksta teigiama linkme, tačiau nuotaikas šiek tiek apkartino Marijono Petravičiaus ir Manto Kalniečio patirtos smulkios traumos. "Apskritai visą iki šiol atliktą darbą vertinu teigiamai. Manau, kad dirbame sunkiai, bet ir teisingai, tinkama kryptimi. Jaučiasi, kad vyrai stiprėja, tobulėja fizinės savybės, nors tai dar nėra momentas, kai visi labai gerai jaučiasi. Dar paskauda raumenis ir jaučiasi nuovargis, tačiau to mes ir tikėjomės", - sakė rinktinės treneris K. Kemzūra. RESPUBLIKA

Pasak vyriausiojo trenerio K. Kemzūros, kandidatų į pagrindinę sudėtį gali sumažėti iki kontrolinių rungtynių su slovėnais ir čekais, bet neatmetama galimybė, kad su 2-3 krepšininkais teks išsiskirti ir po šių mačų. "Panaši padėtis buvo pernai, kai treniruočių stovykloje dirbo 16 vyrų. Tąkart pradėjome atsisveikinti su kai kuriais kandidatais tik po pirmųjų kontrolinių rungtynių. Didžiausia konkurencija - tarp aukštaūgių, bus sunku išsirinkti. Tą patį galiu pasakyti ir apie gynėjus", - sakė K. Kemzūra. KAUNO DIENA

Rimantas Kaukėnas po ketvirtadienį vykusios paskutinės Lietuvos vyrų rinktinės fizinio pasirengimo treniruotės kelius šaldė ledais ir lengvai šlubčiojo. Pastarąjį sezoną Italijos lygos čempionu su Sienos "Montepaschi" klubu tapęs gynėjas prie rinktinės prisidėjo kiek pavėlavęs - pirmąją stovyklos dieną vyko jo jauniausios dukters krikštynos. Nors apie atakų lyderius dar nekalbama, patyrusiam R. Kaukėnui tikriausiai numatytas svarbus vaidmuo. Paklaustas, ar yra ramus dėl vietos rinktinėje, R. Kaukėnas atsakė kukliai: "Rinktinės treneriai spręs, ar tinka žaidėjas komandai, ar ne". LIETUVOS RYTAS

Lenkijoje vykstančiame Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionate antrąją nesėkmę iš eilės patyrė Lietuvos rinktinė. Mūsų šalies komanda paskutinėse, trečiosiose, antrojo etapo rungtynėse F grupėje 75:84 nusileido Ispanijos ekipai, bet pateko į ketvirtfinalį. Ketvirtfinalyje lietuviai susitiks su turkais. VAKARO ŽINIOS

"Pirmasis etapas mums buvo beveik idealus, - sakė jaunųjų krepšininkų treneris Darius Dikčius. - Antrą pradėjome pergale prieš latvius ir tik du iš eilės pralaimėjimai prancūzams ir ispanams šiek tiek sugadino nuotaiką, tačiau mūsų nepalaužė. Akivaizdu, kad aštuntfinalio varžovai - gerokai stipresni. Be to, tausodami pagrindinius žaidėjus, leidome rungtyniauti rečiau į aikštę išeinantiems krepšininkams. Jie - šaunuoliai, su ispanais kovėsi iki paskutiniųjų. Buvo kilęs pavojus, kad galime pralaimėti triuškinamu rezultatu, tačiau atsilaikėme ir net buvome sumažinę atsilikimą iki 2 taškų". Paklaustas, ar dvi nesėkmės iš eilės prieš ketvirtfinalį nepalauš jaunos rinktinės psichologiškai, D. Dikčius sakė: "Tikrai taip nemanau, mūsų vaikinai turi kovotojų charakterį ir į kiekvienas rungtynes eina tarsi į karą". KAUNO DIENA

Ketvirtadienį Vilniuje įvyko visuotinis Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) narių susirinkimas. Jo metu buvo pateiktos visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinių pasirodymų ataskaitos, vertinami pasiekti rezultatai. Susirinkime buvo renkamas ir LLRF prezidentas. Šiame poste be didesnių sunkumų išsilaikė konkurentų neturėjęs dabartinis vadovas Petras Nausėda. Pasak vienintelio atvykti negalėjusio nacionalinės vyrų ledo ritulio rinktinės trenerio Sergejaus Borisovo, "LLRF nariai beveik vienbalsiai patvirtino visų amžiaus grupių ataskaitas, teigiamai įvertino tiek jaunimo, tiek vyrų rinktinės pasiektus rezultatus". Balandžio mėnesį Ukrainos sostinėje Kijeve vykusiame pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyre dalyvavusi nacionalinė vyrų ledo ritulio rinktinė užėmė penktą vietą ir išsilaikė divizione. S. Borisovo vadovaujama Lietuvos komanda iškovojo tik vieną pergalę - rezultatu 5:2 nugalėjo Estijos ledo ritulininkus, šie liko paskutinėje, šeštoje vietoje.

Pasak LLRF generalinio sekretoriaus, rinktinės treneris įsitikinęs, kad šie rezultatai yra dėsningi. "Treneris teigė, kad, atsižvelgiant į mūsų komandos pajėgumą ir priešininkų galimybes, užimti aukštesnę nei penktąją vietą pasaulio čempionate nebuvo įmanoma. Divizionas buvo tikrai stiprus. Federacija su tokiais trenerio teiginiais sutiko. Nepaisant rezultatų, S. Borisovas buvo patenkintas rinktinės finansavimu ir technine baze. Mums malonu, nes tai sako žmogus, atvykęs iš svečios šalies, kurioje ledo ritulys yra populiarus sportas", - sakė generalinis sekretorius V. Škadauskas. Prieš metus LLRF prezidentu tapęs P. Nausėda savo darbus galės tęsti dar metus. Artimiausi P. Nausėdos planai - pasirašyti naują sutartį su Lietuvos nacionalinės rinktinės treneriu S. Borisovu. Pasak prezidento, komandoje trenerį norima matyti ilgiau nei vieną turnyrą, todėl bus siūloma mažiausiai dvejų metų sutartis. RESPUBLIKA