Naujienų rugsėjo 3 d. dienraščiuose apžvalga

Lietuva savotiškai nutarė išspręsti gyventojų mažėjimo problemą. Raimundo Palaičio vadovaujama Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina į Maltą siųsti kelis darbuotojus, kad šie išsirinktų iš ten priglaustų krūvos afrikiečių pabėgėlių šešis ir įkalbėtų apsigyventi bei integruotis Lietuvoje. Išlaidos šešeto reikmėms per metus siektų ketvirtį milijono litų. Beje, pageidaujama, kad būsimi Lietuvos gyventojai būtų iš Eritrėjos arba Etiopijos. "Projektu siūloma prisidėti prie solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių principo užtikrinimo", - aiškina vidaus reikalų viceministras Gintaras Steponas Vyšniauskas. Be to, anot projekto autorių, pademonstravusi solidarumą su valstybėmis, kurias kamuoja pabėgėlių gausa, mūsų šalis sustiprintų savo "argumentaciją Lietuvai svarbiais ir solidarumo tarp ES valstybių narių reikalaujančiais klausimais". Mažėja lietuvių? Atsivešime afrikiečių!RESPUBLIKA

"Aš nesuprantu, apie kokį solidarumą čia kalbama, kuo mūsų santykiams su partnerėmis iš ES gali pakenkti tai, kad mes esame savimi. Juk ir kitiems linkime to paties: būti savimi. Lietuva yra viena seniausių Europos valstybių, tad tokia ir turi išlikti - su vienos seniausių valstybių kūrėjais lietuviais ir kitais mūsų šaliai lojaliais piliečiais. Neturi būti jokio dirbtinio maišymo tautų, rasių, o tai dabar itin skatinama. Tai ne tik neteisinga, bet ir žalinga. Ir ne tik ekonomiškai," - sako Rimantas Smetona, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. RESPUBLIKA

Klaipėdos rajono meras Sigitas Karbauskas ir jo pavaduotojas Egidijus Skarbalius dar šį mėnesį gali netekti savo kėdžių. Rajono savivaldybės Tarybos opozicija - 14 Tarybos narių - pareiškė nepasitikėjimą rajono vadovais ir visa dabartine valdančiąja dauguma. Nepasitikėjimą rajono vadovais pareiškę Tarybos nariai taip pat savo pareiškime pabrėžė siekiantys, kad rajono savivaldybėje būtų atstatytas įstatymo viršenybės prieš asmenines arogantiškas ambicijas principas ir aukšti politinės kultūros bei etikos standartai. Klaipėdos rajono meras S.Karbauskas teigė opozicijos pareiškimą apie pareikštą nepasitikėjimą juo ir vicemeru E. Skarbaliumu priėmęs ramiai. VAKARŲ EKSPRESAS

Švietimo įstatymo nuostatoms, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir nuo 2013 metų suvienodinami gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminai, nepritariantys Lietuvos lenkų atstovai surengė piketą prie Prezidentūros. Ar lenkų protestai paveiks Lietuvos politikus? Ar pagrįsti lenkų būgštavimai, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje nuolat bloginama? Apie tai "Lietuvos ryto" televizijos žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje "Lietuva tiesiogiai" kalbėjosi su švietimo ir mokslo viceministru Vaidu Baciu, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininku Miroslavu Šeibaku ir Seimo nariu Jaroslavu Narkevičiumi. - Publikacija "Vietoj pamokų - mitingai". LIETUVOS RYTAS

Vakar prie Prezidentūros Lietuvos lenkų politikai surengė mitingą, į kurį tiesiai iš mokyklų organizuotai buvo vežami nepilnamečiai. Policija suskaičiavo, kad į renginį prie Prezidentūros susirinko apie tūkstantis mitinguotojų, kuriuos filmavo ir fotografavo gausybė Lenkijos žurnalistų. S.Daukanto aikštės prieigose net įsikūrė dviejų šios šalies televizijų kilnojamosios stotys, reportažus iš mitingo transliavusios tiesiogiai. RESPUBLIKA

Net Lietuvą įpratęs užsienyje nuolat skųsti V.Tomaševskis vakar mažiausiai kalbėjo apie švietimo reikalus ir moksleivių ateitį. Lietuvos rinkėjų dėka šiandien daugiau kaip 27 tūkst. atlyginimą gaunantis europarlamentaras atvirai sėjo tautinę nesantaiką. Politikas susirinkusiuosius vakar iš tribūnos gąsdino kalbėdamas, kad lietuviai vietos lenkus galbūt net imsis deportuoti. Paprastiems žmonėms primetamas neva egzistuojančias tautinių mažumų problemas vakar mitinge ypač taikliai sumenkino keli akcijos dalyviai. Diskutuodami vyrai labai gyrė lenką Kšištofą Lavrinovičių, kuris taip šauniai gina Lietuvos krepšinio rinktinės garbę. RESPUBLIKA

Šiaulių miesto šventės "Šiaulių dienos-775" proga meras Justinas Sartauskas penktadienį vakare atskirai surengė priėmimą: Seimo nariams, įmonių direktoriams, rėmėjams ir kitiems, reikalingiems žmonėms. Meras gynėsi šįkart gėrybėmis stalų nenukrovęs - pasiūlęs tik vyno taurę. Kas nusipelnė garbės būti pakviestas į mero priėmimą? Kam reikalingas mero priėmimas, kai miesto biudžete trūks lėšų net biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams? Visos miesto šventės išlaidos sieks apie 300 tūkstančių litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Politiko kostiumą vilkinčio komiko Artūro Orlausko siautėjimai Kaune - vis įžūlesni. Prieš kelias savaites jis bandė įvesti savo tvarką (tiesa, nesėkmingai) Kauno klinikinėje ligoninėje. Užvakar, įsiveržęs į "Respublikos" leidinių grupės biurą, pažadėjo iš darbo atleisti žurnalistus. Rugsėjo 1 d. popietę jis įsiveržė į "Respublikos" leidinių grupės biurą Kaune. Apsiginklavęs popieriais politikas vertė vadybininkę juos pasirašyti, šiai nesutikus, liepė atsisakymą patvirtinti parašu. Po to jis biuro darbuotojams pareiškė, kad jo šantažui nepasidavusi žurnalistė čia jau nebedirbs. "Jūs praradote darbuotoją", - rėžė A.Orlauskas. Šis pasirodymas - ne pirmas A.Orlausko išpuolis prieš žiniasklaidą. Kelias dienas prieš tai jis šantažavo ir "Vakaro žinių" dienraštį leidžiančios UAB "Naujasis aitvaras" direktorių Romą Bubnelį. VAKARO ŽINIOS

Per Klaipėdos uostą bus reguliariai vežami tranzitiniai NATO nekariniai kroviniai. Teigiama, jog tai uostui yra labiau prestižo reikalas nei nauda. Vakar į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava įplaukė "Maersk" kompanijos laivas "Maersk Arkansas". "Tai įrodo, jog Lietuva yra patikimas JAV ir NATO partneris, o Lietuvos transporto ir logistikos sektorius teikia aukštos kokybės paslaugas", - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. JAV laivas Klaipėdoje - dėl prestižo. RESPUBLIKA

Išlydėti Baltijos šalių oro erdvę saugojusių prancūzų junginio vakar į karinių oro pajėgų aviacijos bazę Zokniuose atvyko ne tik Lietuvos krašto apsaugos ministrė, bet ir Prancūzijos karinių oro pajėgų vadas. Buvo pristatyti sudužusio naikintuvo "L-39ZA Albatros" lakūnai, kuriuos ministrė vadino didvyriais. "Aš jais didžiuojuosi. Vyrai padarė daugiau negu gali. Vyrai bus pavyzdžiu. Noriu jiems padėkoti", - žėrė komplimentus sudaužyto naikintuvo lakūnams R. Juknevičienė. Paklausus, gal lakūnai bus ir apdovanoti, R. Juknevičienė ištarė: "Matysim. Viskas paaiškės po tyrimo." Ar po tyrimo, kai paaiškės, kas kaltas, reikės kuriai nors NATO valstybei - Lietuvai ar Prancūzijai - atlyginti nuostolius už sudaužytus lėktuvus? "NATO pajėgų statuso kitose valstybėse susitarime aiškiai apibrėžta, kad atsitikus tokiems įvykiams valstybės viena kitai jokių reikalavimų nekelia, nes tai abiejų šalių susitarimu vykę mokymai. Jokių kompensacijų mes nesiruošiam kelti", - sakė ministrė. Ar "mes nesiruošiam kelti" reiškia, kad kaltas prancūzų naikintuvas? "Tai reiškia, kad ieškinių NATO valstybės tarpusavyje nekelia", - pasitaisė ministrė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šios savaitės žmonėmis "Respublika" skelbia antradienį po naikintuvų susidūrimo iš mirties gniaužtų ištrūkusius Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) lakūnus. Žmonės, galingesni už mirtį - Lietuvos KOP pilotai majoras 36-erių Marius Matulaitis, vyresnysis leitenantas 26-erių Povilas Stučka. "Buvo daroma viskas, kas priklauso nuo mūsų jėgų, ko mes buvome treniruoti ir mokyti visą gyvenimą, - pasakojo M.Matulaitis. - Stengėmės, kad lėktuvas nenukristų ant gyvenamųjų namų". Kariai prisiminė, kad apsispręsti katapultuotis reikėjo labai greitai. Išsigelbėję lakūnai sakė, kad jiems labai pravertė nuolatinės katapultavimosi pratybos ir treniruotės vandenyje. P.Stučka teigė, kad su kolega jaučiasi gerai ir sveikata nesiskundžia. Abu pilotai tikino, kad jų artimieji į įvykusį incidentą reagavo ramiai. RESPUBLIKA

KULTŪRA

Domicelė iš Žemaitės "Trijų mylimų". Reikli vaikiškų spektaklių režisierė, mokiusi vaidinti ne tik Kelmės, bet ir užsienio vaikus. Originalių projektų autorė. Originali išvaizda. Originalios mintys. Maksimaliai užkelta kartelė sau. Tokią šiandien Čikagoje gyvenančią buvusią Kelmės mažojo teatro režisierę ir aktorę Dalią Stirbytę prisimena kelmiškiai. O kaip jai sekasi ten? "Nesijaučiu emigrantė. Manau, jog tai dar vienas mano projektas, kuris ilgai nebuvo pradėtas",- sako D.Stirbytė.- "Išminčiai sako, jog kartais reikia iškišti galvą iš miško. Tada viskas geriau matosi. Iškišau. Ir, atrodo, imu suprasti, kad mūsų mažoje Lietuvoje mums visiems vietos per maža. Tad mušamės dėl kiekvieno duonos kąsnio, dėl keleto litų, kurie nukris į kišenę. Vardan to galim suregzti intrigą, nudažyti žmogų kokia tik norime spalva. Bet ar tampame laimingesni? Ar tikrai nueiname miegoti sąžinės negraužiami? Juk visko bijome. Kritikos, kitos nuomonės. Amžinos kautynės ir įrodinėjimai, kas geresnis." -Visas interviu puslapyje Gyvenimo palvos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Kaip vertinti visiškai vienodus anatominius piešinius - kaip intelektinę vagystę ar nesusipratimą? Tokį klausimą svarsto Lietuvos kūno kultūros akademija. Ginčus lydi nuoskaudos, priekaištai ir ašaros. Žinomos docentės, ketinusios tapti profesore, karjerai koją pakišo studentams skirtos knygos "Anatomija" iliustracijos. Tokį akibrokštą patyrė Lietuvos kineziterapijos draugijos prezidentė, Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytoja Gražina Krutulytė. Žinomai docentei sviesti įtarimai dėl plagiato. KAUNO DIENA

TEISĖTVARKA

Nori tikėk - nori netikėk. Tokia istorija nutiko kretingiškiui Petrui Radzevičiui, kuris tikina, kad Kuršių mariose iškritęs iš valties net pusantros paros blaškėsi vandenyje, kol pagaliau pasiekė sausumą. Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro specialistai bei pasieniečiai, praėjusį šeštadienį išgelbėję Kuršių mariose daugiau kaip parą plūduriavusius P.Radzevičiaus draugus, dingusio kretingiškio net neieškojo. Jie manė, kad beprasmiška sukti galvą dėl žvejo, kurio nėra ir tarsi nebegalėjo būti tarp gyvųjų. "Mįslinga istorija - jis tikrai negalėjo praleisti pusantros paros mariose. Būtų sušalęs be specialios aprangos. Kai toks žmogus staiga atsiranda gyvas ir sveikas, klausimų iškyla daugiau negu atsakymų", - P.Radzevičiaus pasirodymu tarsi stebuklingu Kristaus apsireiškimu kariniame poligone stebėjosi LKJP ryšių karininkas Antanas Brencius. Tačiau niekas vyrui nebūtų padėjęs, jeigu jis vandenyje būtų atsidūręs be patikimos gelbėjimosi liemenės. P.Radzevičiaus klajonės po Kuršių marias nesuglumino kretingiškio žvejo ir buriuotojo Povilo Almino: "Pažįstu Petrą jau daug metų - tokie niekada nenusimena. Kai skenduoliu paskelbtas žmogus po paros išlipa į krantą, nė piršto nepajudinusiems gelbėtojams lieka tik abejoti tuo, kas įvyko." LIETUVOS RYTAS

Pernai Lietuva su Švedija buvo įvertintos kaip didžiausią pažangą mažinant avaringumą padariusios šalys. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atsiimdamas apdovanojimą tuo didžiavosi. Tačiau jau kuris laikas statistika, kurios politikai nenori išgirsti, teigia - mirčių keliuose jau daugiau negu praėjusiais metais. Viena iš mirčių keliuose padidėjimo priežasčių politikas Algirdas Butkevičius įvardija socialinės reklamos sumažėjimą - žmonės spėjo atsipalaiduoti. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Gintaras Aliksandravičius mato dar vieną priežastį, kuri vairuotojams pastaruoju metu leidžia keliuose jaustis kaip ereliams. Tai - panaikinta baudos balų sistema, kai per metus surinkus jų dešimt, tekdavo kuriam laikui atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. "Mes bent kelis kartus siūlėme grįžti prie šios sistemos, tačiau politikai nesutinka", - apgailestauja G.Aliksandravičius. RESPUBLIKA

Šviesiaplaukė septynmetė didelėmis mėlynomis akimis - ne milijonierių duktė. Bet ją, pirmaklasę, lydi apsauga. Sargybiniai, slepiantys ginklus, mergaitę sergi net mokykloje, nes ji - žmonių krauju sulaistytos skandalingos istorijos įkaitė. Visa Lietuva žino šios mergaitės pavardę - Kedytė. Jos vardas ir veidas iki šiol buvo slepiami. Tačiau nuo rugsėjo 1 dienos tai niekam nebebus paslaptis. Kedytė tapo Garliavos vidurinės mokyklos pirmoke. Ar nuo motinos vis dar atskirtam vaikui nekyla naujos nelaimės grėsmė? Kas apsaugos mergaitę nuo galimų patyčių, kurios ne vienoje Lietuvos mokykloje baigiasi tragedija? Kodėl nesistengta išsaugoti daug iškentėjusio vaiko privatumo? Apie tai - "Lietuvos ryto" pokalbis su mergaitės motina 25 metų Laimute Stankūnaite. "Iš valstybės nieko nebesitikiu. Prašiau teismo, kad dukrytei leistų lankyti privačią mokyklą. Prašymą teismas atmetė. Aš N.Venckienei kas mėnesį pervedu po 200 litų vaikui išlaikyti, nors treji metai niekur negaliu dirbti. Moka mano tėvai, jie dėl tų įvykių tapo bedarbiais. Pati N.Venckienė iš valstybės gauna 520 litų už vaiko globą. Gal pakaktų tų 720 litų vaiko saugumui ir gerovei užtikrinti? Tačiau vaiko interesai, apie kuriuos visi trimituoja, visą laiką yra paskutinėje vietoje," - sakė L.Stankūnaitė. LIETUVOS RYTAS

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė po ketvirtadienio varžybų Prancūzijos ir Izraelio sakė, kad medikai daug darbo neturi. "Pirmoji čempionato diena buvo labai rami. Iškvietimų nepadaugėjo. Pirmenybių metu spėjau aplankyti ir apžiūrėti palapinių miestelį, kuriame yra vienas mūsų postų. Vakar vienas sirgalius autobusų stotyje susipešė su užsieniečiu. Buvo neblaivus, užkalbino ir gavo į galvą." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SPORTAS

Vakar Lietuvos krepšinio rinktinė, po atkaklios kovos 75:68 palaužusi vienus čempionato favoritų - turkus, įrodė, kad yra pajėgi kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų. Kęstutis Kemzūra: "Teko grumtis su labai stipria komanda. Rungtynių pabaigoje kiekviena smulkmena buvo labai svarbi. Džiaugiuosi, kad kovojo visa komanda". Robertas Javtokas: "Manau, kad pergalę lėmė nenoras pasiduoti. Daugiau nei pusę varžybų atsilikome. Ir susikaupimas. pabaigoje sužaidėme geriau nei jie, ir tiek.Visada norisi geria. Manau, mūsų žaidimas gerėja". Rytoj mūsų šalies krepšininkų laukia grėsmingieji ispanai. - Vakarykščių rungtynių statistika ir komentarai priede Sporto žmonės. RESPUBLIKA

Lietuvių ryžtas palaidojo turkų viltis. Tai buvo 40 minučių kieto aukšto lygio žaidimo, kuris turėjo įtikti visiems krepšinio gurmanams. Bet kai labiausiai reikėjo, stipresnį kovotojų charakterį parodė mūsų krepšininkai. Įtampos kupiną vakarą Panevėžyje lietuviai 75:68 įveikė pasaulio vicečempionę Turkijos rinktinę ir išplėšė jau trečiąją pergalę Europos pirmenybėse. Realu, kad abi šios komandos ir Ispanija iš A grupės keliaus į antrąjį etapą Vilniuje, bet jame bent vieną brangų tašką jau turi Lietuva. Prieš mačą Turkijos portalo "Hurriyet Daily News" parašyta užuomina, jog turkams rungtynės su Lietuva bus geras pasirengimas prieš tikrai rimtą dvikovą su Ispanija, pasiekė ir mūsų šalies krepšininkus. Rinktinės trenerio asistentas Donaldas Kairys atsispausdino straipsnį ir prieš pat mačą parodė jį Lietuvos žaidėjams. LIETUVOS RYTAS

NBA žvaigždė Andrejus Kirilenka Europos krepšinio čempionato D grupės varžybose Klaipėdoje pastebima ir daug dėmesio sulaukianti persona: jį nuolat apspinta minios žurnalistų, o prie viešbučio, arenos ir krepšinio aikštelės būrys paprastų krepšinio aistruolių. "Lietuvių tauta visada buvo svetinga. Krepšinis čia yra aukščiausio lygio. Atvykome ne poilsiauti, todėl mums ypatingų sąlygų nereikia. Nuotaika yra puiki, darbinė. Žaidžiame stiprioje grupėje, todėl negalima atsipalaiduoti,"- sakė Andrejus Kirilenka .VAKARŲ EKSPRESAS

Marcas Gasolis ketina mažiau rašyti, o daugiau žaisti. Nesusipratimą internete sukėlęs Ispanijos rinktinės vidurio puolėjas su pagarba atsiliepė apie Lietuvoje vykstančias Europos krepšinio pirmenybes. Būtų geriau, jei M.Gasolis ir toliau mestų žinutes į "Twitter", o ne kamuolį į Lietuvos rinktinės krepšį. Tačiau 214 cm ūgio Ispanijos rinktinės vidurio puolėjas iš NBA "Memphis Grizzlies" klubo bus tarp Lietuvos rinktinės varžovų rytojaus vakarą Panevėžio arenoje. "Ispanijos ir Lietuvos komandos įvardijamos tarp čempionato favoričių. Ar rungtynės sekmadienį bus lyg ankstyvas finalas?" - M.Gasolio paklausė "Lietuvos rytas".- "Tai bus didžios rungtynės - puikios sirgaliams ir visai čempionato atmosferai. Visi turėtų pasimėgauti tokia dvikova." LIETUVOS RYTAS

Lietuvoje vykstančio 37-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes per dvi dienas aplankė jau beveik 50 tūkst. žiūrovų. Daugiausia jų sulaukiama, aišku, Panevėžyje, antroje vietoje Šiauliai, trečioje Klaipėda, o į tuščias tribūnas Alytuje žmonės jau viliojami nemokamais kvietimais. Vakar "Eurobasket 2011" organizatoriai paskelbė, kad į C grupės rungtynes Alytuje jaunesni nei 12 metų vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės su pensininko pažymėjimu šiandien galės stebėti nemokamai, jiems skirta 500 specialių kvietimų. "Kitur tokių akcijų nedarysime, lankomumo statistika kituose miestuose mus tenkina", - sakė "Eurobasket 2011" organizacinio komiteto vykdantysis direktorius Mindaugas Špokas. VAKARŲ EKSPRESAS

"Ko gero, esame triukšmingiausi sirgaliai", - sakė rungtynes Šiaulių arenoje stebėjusios vokiečių paauglių grupės vadovas Andrėjas Šybelis (Andreas Schiebel). Jie čia atvažiavo Dirko Novickio (Dirk Nowitzki) remiamo "Baskidball" fondo dėka. Aistringai savo krepšininkus palaikantys vokiečiai šiai kelionei pasiruošė iš anksto: įsigijo marškinėlius su užrašu "Baskidball go Lithuania 2011". Paaugliai į Šiaulius atvyko iš įvairių Vokietijos miestų: Niurnbergo, Bambergo, Frankfurto. Šiuos miestus jungia krepšinio projektas. "Vaikams ši kelionė - nepamirštami įspūdžiai", - neabejoja A. Šybelis. Jo lydimoje grupėje yra ir dvylikametis - tikras Lietuvos krepšinio rinktinės ekspertas. Nors jis grupėje jauniausias, bet puikiai žino visus Lietuvos krepšininkus. Ketvirtadienį, Šiaulių arenoje vykstant permainingai kovai tarp Vokietijos ir Italijos rinktinių, jaunasis vokietis stovėjo lauke, kur ekrane iš Panevėžio buvo transliuojamos rungtynės tarp Lietuvos ir Lenkijos. Didelį įspūdį vokiečiui paliko Šiaulių arena: "Ji atrodo labai moderniai. Nustebau sužinojęs, kad ji pastatyta prieš penkerius metus. Maniau - naujutėlė." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Krepšinio varžybų metu vyrai pasipuošia totemais ir išsidažo kūnus karo spalvomis, visu pulku žygiuoja į stadionus it į kovos šventovę giedodami karo giesmes, šlovindami savo gentį bei jos šamanus. Apsikabina mirtini kaimynai, lygūs tampa turtuoliai ir vargšai. Ar tikrai tauta tomis dienomis tampa vieninga ir nedaloma, kieta it uola? Juozas Šikšnelis, rašytojas, Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius: "Tas televizijos reklamų, spaudos vajus jau viršija proto ribas. Mes iš mažumo, iš "biednystės" esam linkę viską nesveikai perdėti, kaip ir meilę Tėvynei. Nesame krepšinio šalis, krepšinio lopšys, mums jis nėra antroji religija." Andrius Varnas, buriuotojas: "Į krepšinio isteriją žiūriu atsainiai. Aišku, džiaugiuosi, jei laimi, bet man kur kas liūdniau, kad užmirštamas moterų krepšinis, kitos sporto šakos, netgi disko metikas Virgilijus Alekna, užėmęs VI vietą pasaulyje būdamas tokio amžiaus, lengvaatletė Austra Skujytė, papuolusi į aštuntuką." Krepšinis - ne visiems religija. VAKARŲ EKSPRESAS

Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos krepšinio žvaigždės ir žurnalistai Panevėžyje ir Šiauliuose pamatė provincijos skurdą, tačiau lietuvių meilė krepšiniui vakarų europiečių nepaliko abejingų. Miestai, kuriuose vyksta Senojo žemyno krepšinio čempionato pirmojo etapo kovos, Europos mastu yra kuklūs miesteliai. Visą pasaulį išmaišę geriausi Europos krepšininkai nei Šiauliuose, nei Panevėžyje nesurado prabangos ir iškart tai pažymėjo savo komentaruose. Bet visi pastebėjo ir tai, kad krepšinis Lietuvoje turi išskirtinį statusą. "Lietuvos ryto" korespondentų pranešimuose - Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir vokiškai kalbančių šalių žiniasklaidos atspindžiai. Dėl krepšinio pamišę lietuviai žavi Europą. LIETUVOS RYTAS

NBA rekordininkas, Denverio "Nuggets" žaidėjas Ty Lawsonas didžiuojasi, kad atstovaus vienai pajėgiausių Eurolygos komandų - Kauno "Žalgiriui". "Žinau, kad Lietuva - krepšinio šalis, taigi čia žaisti tikrai bus įdomu", - sakė T.Lawsonas., vakar atvykęs į Kauną. T.Lawsonas sakė konkurencijos nebijantis ir laukiantis treniruočių stovyklos pradžios. "Mano stipriosios pusės yra greitis, veržlumas. Daug dėmesio skiriu metimui tobulinti. "Žalgirio" sirgalius stengsiuosi nustebinti greitomis atakomis. Esu kovotojas - kausiuosi dėl kiekvieno kamuolio,"- kalbėjo T.Lawsonas. KAUNO DIENA

Įmušti Lichtenšteinui - ne lietuvių jėgoms. Ko verta futbolo rinktinė, kuri per du mačus su Lichtenšteino ekipa nesugeba pelnyti įvarčio? Vakar Kaune po lygiųjų 0:0 lietuvius nušvilpė savi aistruoliai. Lietuvos futbolininkų bandymas sugrąžinti slegiančią nemalonią skolą baigėsi apgailėtinai. 2012 metų Europos čempionato atrankos I grupės rungtynėse Kaune lietuviai vėl nesugebėjo įveikti Lichtenšteino futbolininkų. Nykštukinės, vos 36 tūkst. gyventojų turinčios valstybės atstovai birželio pradžioje savo aikštėje 2:0 pažemino Lietuvos komandą, o vakar po rungtynių vėl glėbesčiavosi. Vakarykštės lygiosios galutinai sužlugdė net teorines Raimondo Žutauto treniruojamos rinktinės galimybes kovoti dėl bilieto į finalinį etapą. Lietuvių sąskaitoje - vos 5 taškai per 6 rungtynes. LIETUVOS RYTAS