Naujienų rugsėjo 8 d. dienraščiuose apžvalga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį su Seimo valdyba aptarė, ką parlamentarai turėtų nuveikti rugsėjo 10-ąją prasidėsiančioje rudens sesijoje. Valstybės vadovė Seimui pristatė naujas įstatymų iniciatyvas, akcentuodama šilumos ūkio pertvarkos, partijų finansavimo ir viešųjų pirkimų skaidrinimo, teismų sistemos tobulinimo svarbą. "Šalies gyventojams reikia ne rinkimų pažadų, o konkrečių sprendimų, kaip sumažinti kainas, užtikrinti orų pragyvenimą, gerinti teismų darbą ir užkirsti kelią politinei korupcijai", - sakė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, formuojant kitų metų biudžetą, būtina vengti nepagrįsto valstybės išlaidų didinimo ir įvykdyti duotus įsipareigojimus pensininkams bei mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Neatidėliotinu rudens sesijos darbu prezidentė įvardijo šilumos ūkio pertvarką, o kovojant su korupcija - politinių partijų finansavimo ir viešųjų pirkimų skaidrinimą."Seimui - užuominos apie korupciją". VAKARO ŽINIOS

Seimo rudens sesijoje vėl atgis skandalas dėl Baltarusijos opozicijos veikėjų duomenų perdavimo Minskui ir bus bandoma atstatydinti teisingumo ministrą Remigijų Šimašių. Tai nujaučia ir pats politikas. "Lietuvos ryto" žiniomis, išduodama Baltarusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos "Vesna" lyderio Alesiaus Beliackio banko sąskaitų duomenis Minsko režimui Lietuvos teisingumo ministerija neatsakingai pasielgė ne vieną kartą. Ministerija ėmėsi ne jai, o prokurorams ar specialiosioms tarnyboms privalomų veiksmų, be to, perdavė duomenis asmens, nors jam iki tol nebuvo iškelta byla. To savo pokalbyje su "Lietuvos rytu" nepaneigė ir pats teisingumo ministras R. Šimašius.

Šaltinių teigimu, Baltarusija, persekiodama A. Beliackį, duomenų apie jo sąskaitas Lietuvoje šių metų pradžioje iš pradžių kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Tačiau FNTT buvo daug akylesnė nei Teisingumo ministerija ir profesionaliau įvertino galiojančią Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartį: jei baudžiamoji byla A. Beliackiui neiškelta, vadinasi, duomenų teikti nėra jokios būtinybės. Iš FNTT duomenų negavęs Minskas nenurimo ir kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Ši aklai puolė vykdyti prašymą. Apie tai pokalbis su R. Šimašiumi - "Ministerija pridergė įlipusi ne į savo daržą". LIETUVOS RYTAS

Šalies aukščiausioji valdžia, užuot narpliojusi Ignalinos AE problemas arba jas neigusi, nukrypo į asmeniškumus. Dėl savo noru atsistatydinusio energetikos viceministro Romo Švedo apgailestaujama, o jo bičiuliui Osvaldui Čiukšiui prikišamas pigus politikavimas. Peršasi mintis, kad net ir pirmieji šalies asmenys turi ką slėpti nuo visuomenės. Prezidentei Daliai Grybauskaitei R. Švedo pasitraukimas nebuvo staigmena. Bent jau taip šalies vadovė tikino vakar po susitikimo su Seimo valdyba. "O šiaip vertinu žmones, kurie sugeba bet kokiomis sąlygomis su bet kokiais iššūkiais susitvarkyti ir pradėję darbą jį užbaigia", - aptakiai savo požiūrį į buvusio diplomato R. Švedo sprendimą apibūdino D. Grybauskaitė. Paprašyta įvertinti O. Čiukšio pareiškimus apie chaosą elektrinėje prezidentė nevengė emocijų. "Konkrečiai ponas O. Čiukšys savo karjerą pradėjo ne nuo darbo, o nuo derybų dėl didelio atlyginimo. Tai kaip pradėjo, taip ir užbaigė", - konstatavo D. Grybauskaitė. Anot jos, situacija rodo akivaizdų nesugebėjimą susitvarkyti su iššūkiais. Tačiau energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, stumdantį pavaldinius tarsi domino kauliukus, prezidentė vertina tik teigiamai.

Tuo tarpu Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius mano kitaip. "Mano supratimu, A. Sekmokas yra ministras, kuris bus teisiamas. Juk šiandien iš esmės tik A. Sekmoko dėka Garbaravičiai pardavinėja rusišką elektrą Lietuvai. Tikrai ne be ministro žinios Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė išnuomojama privačiai "Inter RAO", kuri pigiai perka naktinę elektrą, pasaugo Kruonyje, o paskui brangiai parduoda. Kur tie pinigai nueina? Tik 10 proc. iš maždaug 600 mln. litų, gaunamų už vadinamąsias visuomenės interesus atitinkančias paslaugas, už kurias po 6,1 cento įeina į kiekvienos elektros kilovatvalandės kainą, skiriama atsinaujinantiems energetikos ištekliams. Tuo tarpu didžioji dalis nukeliauja finansuoti draugams ir ištikimiesiems, brangiai gaminantiems elektrą Elektrėnuose ir kitur. Kam jiems modernizuotis, stengtis gaminti pigiau, jei geras dėdė A. Sekmokas paims pinigų iš tautos ir kompensuos visus nuostolius?", - sakė R. Sinkevičius. Trumpas interviu su juo - "Už A. Sekmoką valdžia stoja mūru". RESPUBLIKA

Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį pareiškė viešą apgailestavimą dėl R. Švedo pasitraukimo. "R. Švedą vertinu kaip gerą profesionalą ir apgailestauju, kad jis pasirinko tokį sprendimą. Bet, kaip ir krepšinio komandoje, jeigu kas nors prašosi pakeičiamas, tai ir yra pakeičiamas", - sakė A. Kubilius. O. Čiukšio komentarus apie chaosą IAE premjeras pavadino politikavimu. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius trečiadienį patvirtino, kad atliekamas ikiteisiminis tyrimas, kuriame figūruoja ir O. Čiukšys. Anksčiau skelbta, kad ikiteisminis tyrimas dėl sutarties su vienas saugos tarnyba, kurios metinė vertė 130 tūkst. litų, pradėtas birželį. "Premjeras neįtikino likti". KAUNO DIENA

KULTŪRA

Didžioji valstybės gėda - tai Vilkaviškio rajone, Sūduvos vidurinės Alksnėnų skyriaus šaltame it ledas lauko tualete tupintis pradinukas. Po 20-ies Nepriklausomybės metų! Po 11-os įvairių įvairiausių švietimo reformų! Tupintis, nuo šalčio drebantis pradinukas yra didžiausia ir ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus gėda, ir didžiausias priekaištas Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Tai didžiausia gėda Lietuvos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Visa siela pakilęs į mokslo ir švietimo reformos debesis jis nebemato, kas dedasi po nosimi. Lietuvoje 343 mokyklos iš 1 206 dirba neturėdamos higienos pasų. Jos neatitinka visuomenės sveikatos reikalavimų! 153-ose mokyklose vaikai luošinami todėl, kad suolai neatitinka jų ūgio. 25-iose aptiktose mokyklose XXI amžiuje tebeveikia šaltos lauko tupyklos. O dabar, ministre Gintarai Steponavičiau, šaukite spaudos konferenciją ir girkitės apie milžiniškus švietimo sistemos laimėjimus. Turėsime gardaus juoko. "Didžioji valstybės gėda". RESPUBLIKA

"Šiaulių kraštui" paviešinus faktą, kad Kryžių kalne sunaikinta Marijos skulptūra, o jos vietoje atsirado granito plokštės su Dešimčia Dievo įsakymų, kultūros paveldo sargai ėmėsi tirti panevėžiečio Alvydo Veberio poelgį. Aiškinamasi, ar jis nugriovė tikrai savo statytą skulptūrą. Pasak Zenono Stundžios, Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus, bet kokiu atveju A. Veberis pažeidė Kultūros vertybių apsaugos įstatymą. Kultūros paveldo departamento sudaryta komisija įvertins padarytą žalą pinigine išraiška. Skulptūrą sunaikinusiam vyriškiui bus pasiūlyta atkurti objektą, o jei jis nesutiks to padaryti, bus pateiktas civilinis ieškinys žalai atlyginti. A. Veberiui gali būti skirtas įspėjimas ir bauda nuo 500 iki 3 000 litų. "Paveldo sargai siūlys atstatyti Mariją". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TEISĖTVARKA

Kaune sulaikyti ir į areštinę uždaryti Kauno rajono policijos komisariato patruliai - jie gali būti susiję su automobilio vagyste. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) pranešė, kad du Kauno rajone dirbantys patruliai sulaikyti po to, kai antradienį vakare davė kyšį Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro pareigūnams. Kaip trečiadienį sakė Kauno apygardos prokuratūros vyr. specialistė Vaida Kibirkštytė, policijos pareigūnai šiuo metu yra sulaikyti, o dėl kardomosios priemonės bus sprendžiama įstatymo numatyta tvarka - per 2 paras; prokurorai jų dar neapklausė. Neoficialiais duomenimis, patyrusių Kauno rajono policijos patrulių Arijaus J. ir Giedriaus B. buvo paprašyta padėti pervairuoti vogtą automobilį, tačiau neaišku, ar patruliai patys važiavo vogta mašina, ar ją lydėjo tarnybiniu automobiliu. Patruliai bandė išsisukti kolegoms duodami kyšį. "Patruliai įkliuvo vogtame automobilyje?" KAUNO DIENA

46-erių panevėžiečio Algio Šivoko šeimą praėjusį savaitgalį pasiekė dvi žinios. Vieną pasiuntė jis pats - kad sėkmingai atvyko į Kalė uostą Prancūzijoje, o iš ten vilkiku turėjo vykti į Angliją. Maždaug po dienos namiškius pasiekusi antroji žinia buvo apie staigią šio vairuotojo mirtį. Apie tai pranešė įmonės "Amber Cargo", kurioje vyras dirbo, transporto skyriaus vadovas Eismantas Rapkevičius. "Iš vairuotojų pasakojimo žinau, kad lietuviai Kalė apie 22 va. ruošėsi eiti miegoti, bet netoli lenkai vairuotojai spardė kamuolį, o Algis nuėjo jų sudrausminti - prašė netriukšmauti. Tarp Algio ir vieno lenko kilo konfliktas. Po smūgio į galvą lietuvis parkrito ant žemės ir prarado sąmonę", - pasakojo E. Rapkevičius, tačiau, pasak jo, oficialių žinių apie šį įvykį kol kas nėra. Nuvežtas į ligoninę A. Šivokas netrukus mirė. Prancūzijos teisėsaugininkai buvo sulaikę 31 metų lenką, bet po apklausos jis paleistas. Pasak įvykį tiriančių Prancūzijos teisėsaugininkų, įvykio aplinkybės turėtų paaiškėti po mėnesio. "Toli nuo tėvynės - staigi panevėžiečio mirtis". LIETUVOS RYTAS

Trečiadienį po pietų teko skubiai evakuoti žmones iš Klaipėdos geležinkelio stoties ir stabdyti traukinių eismą. Mat prie stoties žemę ekskavatoriumi kasantys darbininkai aptiko aviacinę bombą. Nuo II pasaulinio karo laikų užsilikęs sprogmuo rastas po vidurdienio. Jį aptiko vandentiekio ir kanalizacijos tinklus tiesiantys darbininkai, kurie iš pradžių pamanė, kad ekskavatoriaus kaušas užkabino nemažą akmenį. Teko palaukti, kol atvykę išminuotojai apie vieno metro ilgio ir apie 50 kilogramų sveriančią aviacinę bombą su trotilo užpildu išsivežė sunaikinti. Specialiosios tarnybos budėjo įvykio vietoje, iš uostamiesčio geležinkelio stoties ir arčiausiai jos esančių pastatų evakavo žmones, uždarė aplinkines gatves. Nuo 12.30 iki 14.30 val. sustabdytas traukinių eismas. "Bomba sutrikdė traukinių eismą". RESPUBLIKA

Varėnos rajono gelbėtojai iš pirtyje įrengtos nuotekų talpyklos iškėlė neaiškiomis aplinkybėmis žuvusios druskininkietės ir jos draugo vokiečio lavonus. Tragiška 44 metų Lijanos Garbštaitės-Borodičienės lemtis paaiškėjo antradienį, kai moteris nepasirodė darbo vietoje "Eglės" sanatorijoje, kur dirbo bendrosios praktikos slaugytoja. Kai su Lijana nepavyko susisiekti telefonu, viena jos bendradarbė paprašė vyro, kad šis nuvažiuotų į Šklėrių kaimą, kur dingusioji slaugytoja turėjo sodybą, pažiūrėti, ar nieko nenutiko, nes žuvusioji visada pareigingai dirbo. Iš pradžių vyras nieko įtartina nepastebėjo, bet vėliau pasukus į pirtį jo laukė šiurpi staigmena: pro betoninėse grindyse esančią kvadratinę skylę buvo matyti sodybos šeimininkės ir 49 metų jos draugo Aleksanderio Brauerio bejausmiai kūnai. Viena pagrindinių versijų - nelaimingas atsitikimas, tačiau tiksli mirties priežastis paaiškės gavus teismo medicinos ekspertų išvadas. Dėl mirties priežasties nustatymo Varėnos rajono policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. "Vienkiemio pirtyje - kraupus radinys". LIETUVOS ŽINIOS

Prieš Šiaulių apygardos teismą stojo keturi radviliškiečiai, kaltinami apgaule įgiję daugiau nei pusę milijono litų pridėtinės vertės mokesčio ir padėję Latvijos aferistams legalizuoti daugiau kaip 30 mln. litų. Teisminės medžiagos duomenimis, sukčiavimu stambiu mastu kaltinami Andrius Ananjevas, Gediminas Inda, Vytautas Masiulis ir Janas Oskaras Baltrukonis aferoms pasitelkė dvi jokios finansinės veiklos nevykdančias įmones. Pinigai buvo plaunami ir tarptautiniu mastu. Už sukčiavimą stambiu mastu gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metrų. Ant kaltinamųjų krenta šešėlis apgaule įgijus daugiau nei pusę milijono litų pridėtinės vertės mokesčio. "Radviliškyje galėjo būti "plaunami" milijonai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Pajūryje veikusių sekso prekių parduotuvių "Amsterdamas", kuriose buvo galima legaliai įsigyti kvaišalų, savininkui klaipėdiečiui Kęstučiui Gudauskui gresia belangė. Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais. Įtarimai dėl šio nusikaltimo, už kurį gresia nuo 10 iki 15 metų nelaisvės, pateikti 1964 metais gimusiam uostamiesčio verslininkui K. Gudauskui. Klaipėdoje ir Kretingoje esančių sekso prekių parduotuvių "Amsterdamas" savininkas K. Gudauskas buvo sulaikytas namuose praėjusios naujametės nakties išvakarėse. Nuo tada, kai įsigaliojo įstatymo pataisa, draudžianti įvežti ir pardavinėti ne tik uždraustas medžiagas, bet ir jų pakaitalus, šiai operacijai ruoštasi ne vieną mėnesį.

Pasak teisėsaugininkų, "Amsterdamo" parduotuvių darbuotojai narkotikų analogais vadinamas medžiagas reklamuodavo ir parduodavo kaip kvaišalų (kokaino, MDMA, kanapių ir panašių) pakaitalus, neva neturinčius uždraustų ir sveikatai žalingų komponentų. Tačiau ekspertizės, kurios atliktos pasitelkus ir užsienio specialistus, parodė, kad milteliuose, supakuotuose į reklamines pakuotes "Twist", "Storm", "Love Powder" ir kitas, yra naujos psichoaktyvios medžiagos. Jas įsigiję ir vartoję asmenys nuodijosi mefedronu bei kitomis psichotropinėmis medžiagomis ir jų dariniais. Vienas tokių miltelių gramas "Amsterdame" kainavo 250-300 litų. Per kratą Klaipėdos centre esančiuose K. Gudausko namuose rasti apie 225 gramai mefedrono, apie 1 kg kitos psichotropinės medžiagos ir jos darinių. Taip pat tiriama ir šio verslininko turto kilmė, ar jis neįgytas nusikalstamu būdu ir ar nebandyta jo paslėpti. Sulaikytą K. Gudauską teismas buvo leidęs suimti trims mėnesiams, bet po mėnesio jis išleistas į laisvę. "Sekso prekės tebuvo priedanga". RESPUBLIKA

FINANSAI

Penktadienį finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui seks pasaką apie tai, kaip puikiai renkamos valstybės biudžeto pajamos ir iš šešėlinės ekonomikos traukiami milijardai. Opozicija iš anksto pažadėjo tokiomis pasakomis netikėti. Parlamentinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę vykdantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas rytoj renkasi į posėdį, kuriame svarstys, ar gerai renkamos biudžeto pajamos ir ar žadėti milijardai iš šešėlinės ekonomikos bei valstybės įmonių veiklos po truputį traukiami. Pasak Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorės Raimondos Žutautienės, "biudžeto surinkimas vyksta pagal planą, kai kurių mokesčių surinkta net daugiau, nei planuota, pinigų traukimas iš šešėlio vyksta - vien pirmą ketvirtį ištraukta apie 100 mln. litų". Tačiau, nors Finansų ministerijos atstovė tvirtina, jog kai kurių mokesčių pirmą pusmetį surinkta daugiau, nei planuota, bendros biudžeto pajamos yra mažesnės, nei tikėtasi.

Nacionalinio biudžeto (valstybės kartu su savivaldybėmis) pajamos kartu su ES parama pirmą pusmetį tesiekė 45,2 proc. metinio plano: valstybės - 44,3 proc., savivaldybių - 52,8 proc. Kai kurių mokesčių surinkta jau net daugiau, nei planuota surinkti per metus, tačiau vargu ar dėl to verta džiaugtis, mat planas 129,7 proc. įvykdytas renkant mokesčius už aplinkos teršimą, o 116,3 proc. - už gamtos išteklių parceliavimą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius netiki, kad valdantieji įvykdys pažadą iš šešėlio ištraukti milijardą litų. Pasak jo, "tai tėra politikavimas". Be to, akcizų mokesčio į valstybės biudžetą per pusmetį surinkta vos 43,7 proc. metinio plano, gyventojų pajamų mokesčio - 48,5 proc., o tai, pasak A. Butkevičiaus, "reiškia, kad vokeliai nėra dingę, o kontrabanda klesti". "Ekonomikos šešėlis šešėliu ir liko". VAKARO ŽINIOS

Prieš porą metų į veikos šešėlį pasitraukę verslininkai ir gyventojai vangiai legalizuoja savo veiklą. Skaičiuojama, kad juodoji rinka tebeužima trečdalį Lietuvos ekonomikos. Tai, kad kontrabanda pro pasienį sėkmingai prasprūsta, patvirtino ir nedidelė portalo diena.lt skaitytojų apklausa. Jų buvo klausiama, kaip jie susiduria su šešėline ekonomika. Paaiškėjo, kad kontrabandinės cigaretės, alkoholis ir degalai šešėlinėje ekonomikoje užima didžiausią dalį. Su tuo susidūrė kas trečias (34 proc.) apklausoje dalyvavęs portalo lankytojas. Kas penktas (20 proc.) nurodė, kad yra susidūręs su nelegaliu darbu ir atlyginimais vokeliuose, šeštadalis (15 proc.) - su prekių ir paslaugų pirkimu be mokesčių. Ir tik trečdalis (32 proc.) apklaustųjų nurodė, kad su šešėline ekonomika jie nėra susidūrę.

Šio rugpjūčio paskutinę savaitę atliktos apklausos rezultatai niekuo nesiskiria nuo pavasarį atliktų sociologinių tyrimų rezultatų. Tuomet jau 28-ą Lietuvos ekonomikos tyrimą atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad pernai suvešėjusi šešėlinė ekonomika Lietuvoje nemažėja ir šiemet jos dalis siekia 29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, šiemet dar labiau išaugo gyventojų pakantumas kontrabandai. "Šešėlinio milijardo gaudynės". KAUNO DIENA

RYŠIAI

Nors pastaruoju metu dvi garsios telekomunikacijų bendrovės "Bitė Lietuva" ir "Omnitel" taškosi skambiais pareiškimais dėl atsisakymo ar ketinimo atsisakyti bendradarbiauti su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), tik labai mažai daliai viešųjų pirkimų procedūras išmanančių piliečių iki galo aišku, ko iš tikrųjų bendrovės nori. Trečiasis mobiliojo ryšio operatorius "Tele 2" svarsto, kad konkurentės savo tikslams pasiekti galbūt pasitelkė banaliausią šantažą. "Omnitel" viceprezidentas Rytis Ambrazevičius atskleidė, į ką nutaikytas šios bendrovės ir "Bitė Lietuva" puolimas, - pirmiausia įmonės siekia pakeisti viešųjų pirkimų taisykles. Puolamos operatorės "Tele 2" atstovo Andriaus Baranausko teigimu, dar neseniai Lietuvoje buvo atliekami tik vadinamieji popieriniai pirkimai, kai prieš kelis mėnesius paskelbtas konkursas baigdavosi vokų atplėšimu ir pasiūlymų įvertinimu, o atsiradus CPVA viskas vyksta elektroninėje erdvėje - procedūra yra daug skaidresnė. Atliekant pirkimą urmu įmanoma smarkiai numušti kainą, todėl ir telefoninių paslaugų įkainiai dalyje sutarčių viešajam sektoriui pernai nukrito net iki nulinės padalos.

"Tele 2" laimėjo keletą tokių pirkimų, kur visos trys bendrovės už ryšio paslaugas siūlė nulinį tarifą, o pirkėjams reikia mokėti tik valstybės nustatytą minimalų 15 litų abonentinį mokestį. "Mes nugalėjome todėl, kad 2010 m. su CPVA anksčiau nei konkurentai sudarėme preliminariąją sutartį, kuria įgaliojome agentūrą parduoti mūsų produktus. Būtent sutarties sudarymo laikas tapo pagrindiniu kriterijumi nugalėtojui išaiškinti. Dabar konkurentai dėl to niršta. Tačiau argi mes kalti, kad pasirodėme esą vikresni už juos?" - stebėjosi A. Baranauskas. Pasak jo, sutarties nutraukimas su CPVA reikštų, kad vėl grįžtama prie "popierinių" pirkimų, o tuomet atsiranda galimybė papirkinėti atsakingus perkančiosios organizacijos darbuotojus. A. Baranausko tikinimu, iki atsirandant CPO tokia praktika buvo labai paplitusi, o vykdant "popierinius" pirkimus greičiausiai ji nėra reta ir dabar. Todėl, "Tele 2" atstovo nuomone, pirkimų elektroninėje erdvėje atsiradimas buvo nemažas smūgis konkurentams. "Ryšininkai ataką sustiprino šantažu". RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Pastangos didinti konkurenciją degalų rinkoje kol kas neduoda jokių vaisių - Lietuvoje degalai atskaičius mokesčius lieka brangesni nei kitose Baltijos šalyse ir kaimyninėje Lenkijoje. Tai dar kartą konstatavo Finansų ministerija, remdamasi Europos Komisijos duomenimis. Pavyzdžiui, Estijoje litras 95 markės benzino rugpjūčio 29-ąją neatskaičius mokesčių kainavo 17 centų mažiau nei Lietuvoje, Latvijoje - 5 centais mažiau. Mūsų šalies degalinėse benzinas parduodamas brangiausiai visame regione, dyzelino kainos neatskaičius mokesčių taip pat yra didžiausios. Žadėtų importuotojų mūsų šalyje irgi nematyti. Net ir "Lukoil Baltija" tanklaiviai su degalais daugiau nebeatplaukia. "Nėra jokio degalų importo kelio į Lietuvą. Viską perkame iš vieno tiekėjo - "Orlen Lietuva". Akivaizdu, jog nėra jokios konkurencijos didmeninėje rinkoje", - apibendrino banko "Finasta" Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas. "Brangiausių degalų valstybė". LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Klaipėdos savivaldybės būstuose gyvenančių klaipėdiečių laukia pokyčiai: visoje šalyje suvienodinus nuomos mokesčio skaičiavimo mechanizmą, daliai nuomininkų jis sumažės, o daliai gali išaugti. Pakeitus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, nuo šių metų rugsėjo 1-osios, skirtingai nei anksčiau, šalies valstybinėms įmonėms, organizacijoms bei savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis skaičiuojamas vienodai. Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, pokyčių diegimui nebuvo numatyta pereinamojo laikotarpio, tačiau klaipėdiečiai jį numatė patys: nuomos mokestis pagal naująją tvarką bus perskaičiuojamas nuo kitų metų sausio 1-osios. Iki tol savivaldybės būstuose gyvenantieji klaipėdiečiai gaus sąskaitas pagal senąją tvarką. "Savivaldybės būstas: kainos kis,o kaip - dar neaišku". VAKARŲ EKSPRESAS

TRANSPORTAS

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai konkursų metu pavyko sutaupyti 58 mln. litų. Rugpjūtis Uosto direkcijai buvo labai aktyvus vykdytų viešųjų pirkimų atžvilgiu - organizuoti keturi dideli konkursai. Visų keturių konkursų darbų skaičiuojamųjų kainų suma buvo 278 mln. litų, tačiau darbai bus atlikti už 220 mln. litų. Konkursą dėl mažųjų laivų prieplaukos statybos laimėjo "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft". Skaičiuojamoji šio objekto kaina - 53 mln. litų, darbai bus atlikti už 38 mln. litų. Uosto kanalo platinimo ir tobulinimo konkurse vietoj 26 mln. litų skaičiuojamosios kainos Danijos kompanija "Rhode Nielsen" pasiūlė atlikti darbus už 20,7 mln. litų.

Kairių gatvės platinimo ir rekonstrukcijos darbai bus atlikti už 32,8 mln. litų vietoj planuotų 42 mln. litų. Šį konkursą laimėjo UAB "Hidrostatyba" kartu su partneriais UAB "Lemminkainen Lietuva" ir UAB"Žemaitijos keliai". Didįjį kanalo gilinimo konkursą laimėjo Nyderlandų kompanija "Van Oord". Skaičiuojamoji šio objekto kaina buvo 157 mln. litų, po konkurso sumažėjo iki 129,7 mln. litų. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasidžiaugė, kad nė vienas iš minėtų keturių svarbiausių konkursų nebuvo apskųstas. Uosto direkcija šiuo metu yra pasirašiusi beveik 100 rangos sutarčių, bendra šiuo metu galiojančių sutarčių darbų kaina siekia 520 mln. litų. "Didįjį konkursą Klaipėdos uoste laimėjo Nyderlandų kompanija". VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Vasarą kavinėje Palangos paplūdimyje šeimininkavęs buvęs Seimo narys Linas Karalius virtuvės nuotekas leido į smėlyje užkastą kiaurą statinę. L. Karaliui su kompanija išsikrausčius iš paplūdimio, nuo žmonių akių paslėptą talpyklą vakar aptiko netoliese gyvenantis palangiškis. Į vietą atvykusi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė įsitikino, kad smėlyje įkastos statinės dugnas yra kiauras. Už aplinkos teršimą nuotekomis įmonių vadovams yra numatyta nuo 600 iki 4 000 litų bauda. Be to, skaičiuojama ir gamtai padaryta žala. Šias baudas tektų mokėti už kelis tūkstančius litų vietą paplūdimio kavinei laimėjusios asociacijos "Sveikatos ugdymo klubas" vadovei L. Karaliaus draugei Gintarei Gurevičiūtei. LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Seimo pirmininkei, o kartu ir ūkininkei Irenai Degutienei neteks kvaršinti galvos, kuo užsiimti pasibaigus politikės karjerai. Molėtų pašonėje, Malkėsto ežero pakrantėje, jos vyras ūkininkas, šiuo metu Santariškių klinikų Centro filialo vadovas Gediminas Degutis ketina plėtoti kaimo turizmo verslą, o šalimais taip pat sodybą turintis jų svainis plastikos chirurgas Kęstutis Vitkus - maždaug 102 hektarų ežerą paversti veik privačiu. Tik laukiama Aplinkos ministerijos leidimo čia organizuoti licencinę žūklę. Šalia profesoriaus valdų, kurios anksčiau priklausė jo žmonos seneliams, pušų šešėlyje nutupdyta svainių Degučių neseniai išdygusi sodyba su maždaug 20 metrų ilgio lieptu į Malkėstą. 14 hektarų paežerės Degučiai įsigijo 2002 metais. Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjos teigimu, sklypas, kuriame pūpso Degučių sodyba, registre įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties. Iš viso - 3,9 hektaro žemės ūkio naudmenų, iš kurių 3,47 hektaro užima miškas, 37 arai - kitos paskirties žemė, kurioje ir pastatyti pastatai. Kaip gali būti, kad žemės ūkio naudmenos - tai ir miškas, ir namų valda?

Utenos urėdas Stasys Kvedaras, kurio valdomi miškai tęsiasi ir Molėtų rajone, "Respublikai" atsiuntė 2010 metais darytą miškotvarkos žemėlapį, kuriame išties pažymėta, kad Degučių sodyba pastatyta ne miško paskirties žemėje - ji tik įsiterpia į mišką. Paprašytas patikslinti, kaip miškotvarkos žemėlapis atrodė 2000 metais - miškų matavimai atliekami kas 10 metų, - S. Kvedaras tikino, kad prieš dešimtį metų dabartinės Degučių sodybos vietoje buvo registruotas miškas. "Tai privati valda. Gal Molėtų gamtosauga leido iškirsti?" - S. Kvedaras sakė negalintis pasakyti, kaip per dešimtį metų iš dokumentų dingo dalis miško masyvo. G. Degutis teigė, kad leidimą statyboms gavo 2006 metais. Taigi ta teritorija valstybiniuose dokumentuose buvo įvardyta kaip miško paskirties žemė.

Šių metų pradžioje Seime buvo nesėkmingai bandoma priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios būtų atvėrusios kelius miškuose statyti sodybas. Laimei, dauguma politikų tokiam siūlymui pasipriešino. Seimo pirmininkė I. Degutienė tąkart neslėpė nesutinkanti su tokiomis pataisomis. Visgi politikė atskleidė, kad galimi trys atvejai, kai miškuose būtų galima statyti būstą. "Pirma, buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje tik tada, kai prieš okupaciją, konfiskavimą ten ir buvo namų valda. Antras atvejis galimas - natūraliai neapaugę miško plotai - pievelės, kur irgi galima būtų suformuoti namų valdą. Ir dar vienas - gyvenamasis namas su statiniais, statytas iki 1995 metų, iki Miškų įstatymo priėmimo. Tuomet būtų aišku, kokios tos išimtys", - teigė ji. Antrasis atvejis - būtent tas, kuris buvo pritaikytas statant Degučių sodybą prie Malkėsto ežero. Matininkai miško pievelę pavertė namų valda. Tik klausimas - kiek teisėtai buvęs miškas tapo kitos paskirties žeme? "Kaip I. Degutienė tapo ūkininke". RESPUBLIKA

SPORTAS

Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo vieną svarbiausių pergalių Europos vyrų krepšinio čempionate. Pirmosiose antrojo etapo E grupės rungtynėse Vilniuje trečiadienį vėlai vakare Kęstučio Kemzūros auklėtiniai 100:90 palaužė Serbijos komandą ir žengė žingsnį ketvirtfinalio link. Abi rinktinės į Vilnių persikėlė turėdamos po 1 pergalę iš 2 galimų, todėl vakarykščių rungtynių svarba buvo didžiulė. Serbai neslėpė troškimo atsirevanšuoti lietuviams už nesėkmę praėjusiame pasaulio čempionate - prieš metus Turkijoje Lietuvos rinktinė 99:88 laimėjo prieš Serbiją kovoje dėl planetos pirmenybių bronzos medalių. Tačiau lietuviai ir šįsyk buvo stipresni. "Esu labai laimingas, nes nugalėjome labai pajėgius varžovus su puikiu treneriu priešakyje. Žaidėme gerai. Manau, kad po pralaimėjimo Ispanijos rinktinei mes stipriai patobulėjome, komandos žaidime atsirado daugiau koncentracijos", - po rungtynių sakė mūsiškių treneris Kęstutis Kemzūra. LIETUVOS ŽINIOS, RESPUBLIKA

"Puolimo prasme tai buvo geriausios mūsų rungtynės šiame čempionate. Tačiau gynybą privalome tobulinti. Negalima per rungtynes praleisti 90 taškų", - po pergalės kalbėjo Rimantas Kaukėnas. LIETUVOS ŽINIOS

Dvylika geriausių Europos rinktinių šešioms dienoms Vilnių pavertė žemyno krepšinio sostine. Bet lietuviams aistruoliams už visas žvaigždes ryškesnė buvo mūsų rinktinės pergalė 100:90 prieš serbus. Europos vyrų krepšinio čempionato antrojo etapo kovos "Siemen" arenoje Vilniuje prasidėjo žūtbūtiniais susirėmimais, kurių kaina - bilietas į ketvirtfinalį Kaune. Brolių Gasolių vedama Ispanija 77:68 sudorojo D. Nowitzki tempiamą Vokietiją, o taiklūs T. Parkerio baudų metimai paskutinėmis sekundėmis neleido turkams sustabdyti pergalingai žaidžiančios Prancūzijos, kuriai pergalė 68:64 jau garantuoja vietą tarp 8 geriausių. Paskutinėse dienos rungtynėse lyg ant sparnų žaidę lietuviai neleido serbams atsirevanšuoti už pernai Stambule pagrobtą pasaulio čempionato bronzą. Bet kova - nebaigta. Krepšinio dievai Vilniuje karaliaus dar penkias dienas. Rytoj lietuvių laukia dvikova su Prancūzija - šiame čempionate ji žengia nenugalėta. LIETUVOS RYTAS

"Tai bus karas", - antrąjį Europos krepšinio čempionato etapą Vilniuje pavadino Rimantas Kaukėnas. Kelyje į ketvirtfinalį dar liko Prancūzija ir Vokietija, tad Lietuvos komandai reikės taiklų R. Kaukėno metimų. R. Kaukėnas išėjo į karą. Palikęs keturias savo moteris - žmoną ir tris dukteris - jis po trejų metų pertraukos grįžo į Lietuvos rinktinę ir tapo jos taikliausiu snaiperiu. Per pirmąsias penkerias Europos pirmenybių rungtynes jis rinko po 12,4 taško - daugiausia iš visų mūsų šalies krepšininkų. "Neįsivaizdavau, kaip bus, tik žinojau, kad bus labai sunku ir kad kelias nebus rožėmis klotas", - apie sugrįžimą į rinktinę kalbėjo R. Kaukėnas. 34 metų gynėjas tvirtai atlaikė varžybų maratoną Panevėžyje - 5 mačus per 6 dienas. Dabar jis pasiryžęs įveikti ir rungtynių triatloną Vilniuje. LIETUVOS RYTAS

Lietuvos futbolo rinktinė rungtynėse Glazge kovojo iki susitikimo pabaigos, bet turėjo pripažinti varžovų pranašumą 0:1. Taip lietuviai prarado paskutinę galimybę užimti antrąją vietą 2012 m. Europos futbolo čempionato (Euro 2012) atrankos I grupėje. Po pralaimėjimo Lietuvos rinktinės treneris Raimondas Žutautas sakė, jog mūsų komanda parodė charakterį ir padarė viską, ką galėjo, o dabar reikia mokytis iš klaidų: "Turime mokytis iš klaidų, galbūt įlieti į komandą jaunų žaidėjų. Visgi esame stipri komanda, tačiau trūksta technikos... Nors nebeturime šansų užimti aukštesnę vietą, bet paskutinėse rungtynėse su Čekija stengsimės šimtu procentų". Paskutinės EURO 2012 rungtynės bus žaidžiamos spalio 11-ąją Kaune. "Į čempionatą tikrai nevažiuosime". VAKARO ŽINIOS

Nors prieš dvikovą su Lichtenšteinu ir Škotija R. Žutautas svaičiojo apie pergales, 6 taškus ir istorinius šansus, kaip jau tapo įprasta, viskas baigėsi taip, kaip dažniausiai baigiasi - lietuviai prarado net ir menkiausias teorines viltis užimti antrąją vietą grupėje ir prasibrauti į Europos čempionato finalo turnyrą. Vis dėlto atrankos ciklo pradžioje apie istorinį šansą kalbėjęs, tačiau vos tašką per dvejas rungtynes su Europos futbolo užribyje esančiu Lichtenšteinu sukrapštęs R. Žutautas ir po dvikovos Glazge liko išdidus. Futbolo visuomenei vis dažniau kalbant apie būtinas permainas trenerių štabe, R. Žutautas kol kas savo klaidų neįžvelgia. "Iš Glazgo - su riestainio skyle". KAUNO DIENA