Naujienų rugsėjo 9 d. dienraščiuose apžvalga

Trečiadienį dvi pirmosios šalies vadovės - prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Seimo pirmininkė Irena Degutienė - prabilo kone vienu balsu ir sąmokslo teorijų intonacija. D. Grybauskaitė viešai pareiškė, kad dėl Seime vilkinamų jos pateiktų Šilumos ūkio įstatymo pataisų Prezidentūra patyrė spaudimą "iš kai kurių lobistinių grupių". Laikydamasi lietuviškos politikos tradicijos, šių grupių ar pavienių lobistų šalies vadovė neįvardijo. "Faktas, kad yra suinteresuotų grupių, kurios nori, kad ši pataisa Seime nebūtų priimta. Ko gero, ir Ekonomikos komitete yra Seimo narių, kurie galbūt dirba su kažkuo ar vykdo kažkieno prašymus, kad būtų blokuojamas šis procesas", - kone atvirai korupcija kolegas kaltino I. Degutienė. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio tvirtinimu, metusi tokius įtarimus įstatymų leidėjams Parlamento vadovė gerokai pasikarščiavo. Jo nuomone, prezidentės siūlomos Šilumos ūkio įstatymo pataisos "linksta tik link to, kad gyventojams šiluma ne pigs, o brangs".

"Esu labai supykusi dėl mums mestų kaltinimų, nes pati Prezidentūra į Seimą atnešė ne įstatymo pataisą, o pusgaminį, - sakė Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė. - Jeigu būtume greitai ir pažodžiui priėmę visas pateiktas pataisas, kai kuriose šalies savivaldybėse, o ypač mažose, šiluma tik dar labiau pabrangtų. Prezidentės pasiūlymai tinka tik didiesiems miestams ir Jonavai bei Utenai. Visoms likusioms - ne". Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius Veselka taip pat tvirtino, kad prezidentės pateiktos Šilumos ūkio įstatymo pataisos yra parengtos "nekvalifikuotai, vadovaujantis politiniais lozungais ir deklaracijomis". "Prezidentė Seimui pristatė pusgaminį". RESPUBLIKA

Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis pareiškė esąs nusivylęs Lietuvos politika dėl lenkų tautinės mažumos. Pasak jo, Lenkija per ilgai laukė geros valios iš Vilniaus, ir tai buvo klaida. "Žinau viena: tikėjimasis iš lietuvių, kad "ateis ožka pas vežimą", nepasiteisins. "Lietuviška ožka" pas jokį vežimą neateis", - Mahometo ir kalno aforizmą radijo stotyje TOK FM savaip pateikė Lenkijos prezidentas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijai gerokai anksčiau reikėjo prispausti Lietuvą dėl lenkų tautinės mažumos. Pastaruoju metu lenkų tautinės mažuma kelia nepasitenkinimą dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų.

Rugsėjo 2 d. į mitingą prie Prezidentūros susirinko per 1 000 mitinguotojų prieš permainas tautinių mažumų švietimo srityje, o kitą dieną po mitingo į Lietuvą atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Palangoje susitiko su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi. Pasak A. Kubiliaus, tuomet jis išgirdęs, kad Lietuvos lenkams svarbu gerai mokėti ne tik gimtąją, bet ir valstybinę kalbą, o Lietuvoje to ir siekiama. "Lenkų mažumos švietimo sistemą Lietuvoje net ir pasauliniu mastu galima vadinti pakankamai unikalia, nes Lietuva yra vienintelė valstybė už Lenkijos ribų, kurioje lenkai turi švietimą nuo darželio iki universiteto", sakė A. Kubilius. "Lenkija perėjo į atvirą puolimą". VAKARO ŽINIOS

Didžiosios partijos jau dėlioja programas, kuriomis mėgins pelnyti rinkėjų simpatijas prieš artėjančius Seimo rinkimus. Visos didžiosios politinės jėgos daug dėmesio žada skirti ekonomikai, energetikai, švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai. Politikai pasiryžę skatinti savarankiškos viduriniosios klasės kūrimąsi, išlaisvinti žmonių kūrybines galias, Lietuvą ir jos gyventojus padaryti laimingus. Panašūs pažadai žarstyti ir prieš ankstesnius rinkimus, bet toli gražu ne visus juos pavyko tesėti. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) rinkimų programą visuomenei pristatys iki šių metų pabaigos. Be kita ko, LSDP žada pateikti specialią verslo, mokslo ir politikos bendradarbiavimo viziją.

Rinkimų programą jau tobulina Liberalų sąjūdis (LS), partija "Tvarka ir teisingumas", Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo rinkimų programą visuomenei rengiasi pristatyti bene vėliausiai iš didžiųjų partijų - tik kitų metų rugsėjį, o Darbo partija, pasak jos pirmininko pavaduotojo Vytauto Gapšio, pristatys geriausią rinkimų programą - esą per vieną ar dvi dienas ją bus galima paversti būsimos Vyriausybės programa. "Partijos pradėjo rinkėjų viliotinį". LIETUVOS ŽINIOS

Kauno konservatorių užmojai išversti iš postų administracijos direktoriaus pavaduotojus Ramūną Gatautį ir Andrių Stankevičių ketvirtadienį subliūško - šis klausimas nebuvo įtrauktas į miesto tarybos darbotvarkę. Tiesa, valdantieji, matyt, nebuvo užtikrinti, kad pavyks apginti saviškius, todėl tarsi apsidrausdamas A. Stankevičius ketvirtadienio rytą darbe nepasirodė - kaip teigė kolegos, susirgo. Tuo tarpu R. Gataučio darbą turės tirti speciali darbo grupė, kurią taryba sudarė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nurodymu. Darbo grupės nariai aiškinsis, ar R. Gatautis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Dėl to abejonių kilo eksmerui Andriui Kupčinskui, kuris ir parašė skundą VTEK. "Prieš interpeliaciją pavaduotojas susirgo". KAUNO DIENA

Ministro pirmininko tarnyba pagaliau ėmėsi per visą sunkmetį valstybės tarnyboje klestėjusios valdininkų priedų ir priemokų sistemos. Kirto iš peties - siūloma papildomas atlyginimų dalis naikinti apskritai. Tačiau patys atlyginimai nemažės, tik atrodo, kad dar labiau priklausys nuo vadovų malonės. Ateinantį pirmadienį Ministrų kabineto pasitarime ketinama uždrausti per visus 2012 m. valstybės tarnautojams mokėti premijas. Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis paskelbė, kad egzistuoja valdančiosios koalicijos partnerių pritarimas valstybės tarnybos tobulinimo gairėms.

Jeigu šias gaires palaikys Seimo komitetai, kuriems jos jau perduotos, Parlamentui bus teikiami ir konkretūs įstatymų projektai joms įgyvendinti. Svarbiausia numatyta naujovė - naikinamos valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės, nuo kurių priklausė dalis atlyginimo, taip pat priemokos už stažą, papildomus darbus. "Dabartiniai atlyginimų dydžiai konkrečiam tarnautojui įvedant naują tvarką nemažės, bet ateityje jie bus labiau susieti su darbo rezultatais", - tvirtino D. Matulionis. "Valdininkų priemokos virs atlyginimais". RESPUBLIKA

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 14 narių pareikštas nepasitikėjimas rajono vadovais sukėlė ant kojų likusius 13 ir juos palaikančias partijas. Nujausdami, kad politinis perversmas gali būti neišvengiamas, valdantieji nutarė nepasiduoti - lengvai neatiduoti savo postų buvusiam rajono merui ir jo komandai. Kaip jau anksčiau buvo skelbta, rugpjūčio 31-ąją rajono Tarybos 14 narių, atstovaujančių socialdemokratų, konservatorių ir nepriklausomos tarybos frakcijoms, pareiškė nepasitikėjimą rajono vadovais ir visa valdančiąja dauguma. Per rinkimus vieno balso persvara išrinktas meras S. Karbauskas neslėpė, kad politinė kova dėl valdžios buvo įtempta nuo pradžių, nes iš frakcijos po rinkimų pasitraukė vienas narys, o po to - kitas.

"Nežinia, kokiais būdais nupirkę ar pervilioję du mūsų - laimėtojų - komandos narius, į valdžią vėl nori grįžti 8 metus rajoną valdžiusi socialdemokratų ir konservatorių koalicija", - sakė meras. Pasak vicemero Egidijaus Skarbaliaus, "jokių konkrečių faktų, kuo neįtikome interpeliacijos autoriams, nepateikta - vyksta nešvarus politinis žaidimas". Neeilinis savivaldybės Tarybos posėdis dėl interpeliacijos rajono vadovams bus rengimas ateinantį šeštadienį. "Gargžduose šeštadienį gali pasikeisti valdžia". VAKARŲ EKSPRESAS

KULTŪRA

Rugsėjo 15 d. Vilniuje prasidės XI lenkų kino savaitė. Vienas seniausių filmų festivalių Vilniuje šiemet kino mėgėjus ir profesionalus pakvies iš naujo pažvelgti ne tik į Lenkijos kino meną, bet ir į šios šalies istoriją. Net keletas filmų bus paremti tikrais istoriniais faktais. "Nuolatinė kino kūrėjų dilema - ar kurti taip, kad būtum įdomus pasauliui, ar savo šaliai. Lenkai surado aukso vidurį - jiems pavyko istoriją priartinti prie šiuolaikinio žmogaus ir tapti įdomiems ne tik patiems sau", - per Lenkų kino savaitės spaudos konferenciją sakė kino kritikė Živilė Pipinytė. Kino savaitė bus pradėta režisieriaus Lecho J. Majevskio (Lech J.Majewski) filmu "Malūnas ir kryžius", o iš viso bus parodyta 14 naujausių 2010-2011 m. sukurtų Lenkijos filmų, kurie jau pelnė pripažinimą Lenkijoje ir už jos ribų. Filmai bus rodomi "Skalvijos", "Pasakos" ir "Multikino" kino teatruose."Lenkų kino savaitėje - kitoks žvilgsnis į Lenkijos istoriją". RESPUBLIKA

Lygiai už dviejų savaičių, rugsėjo 23-iąją, Klaipėdos centrinė dalis pasipuoš nauja skulptūra - prie verslo centro "Liepų alėja" (Liepų g. 5) bus atidengtas paminklas filosofijos daktarui, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui, publicistui, poetui Jurgiui Zauerveinui (Georg Sauerwein). Pasak Mažosios Lietuvos tyrinėtojo, rašytojo Bernardo Aleknavičiaus, paminklą statyti ties Liepų gatvės 5-uoju namu nuspręsta, nes čia kadaise buvo pašto karietų ir vadeliotojų apsistojimo vieta, o ilgainiui šis namas, dabar restauruotas ir sutvarkytas, tapo svečių namais - juose, pagal turimus duomenis, apsistodavo J. Zauerveinas. Manoma, kad paminklas labai papuoš uostamiestį. Jo skulptorius - Gintautas Jonkus, mecenatai - Valdemaro ir Irtos Vaičekauskų šeimos fondas. "Klaipėdą papuoš paminklas Zauerveinui". VAKARŲ EKSPRESAS

Nepakankamai įvertintas ir nepažintas - tokią išvadą galima padaryti apžiūrėjus Panevėžio dailės galerijoje atidarytą Stasio Petrausko (1950-2010) tapybos, grafikos ir skulptūros parodą. Nepriklausęs jokioms kūrybinėms sąjungoms, neprašęs ir negaudavęs jokių stipendijų, mėgęs šokiruoti ekscentrišku elgesiu, S. Petrauskas traukė žmones savo asmenybės žavesiu, o jo talentas likdavo šešėlyje. Jis paliko ir nemenką rašytinį palikimą, rašė esė, sentencijas, kūrė eiles. Parodoje eksponuojami originalūs darbai, daugiausia portretai, medžio skulptūra ir jo gerbėjams mažiausiai žinoma grafika. "Kitoks Stasys Petrauskas". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Aiškėja kraupaus keršto Kaune detalės. Merginos paliktas jaunas vyras sumokėjo kelis tūkstančius litų recidyvistui, kad šis sieros rūgštimi sudarkytų buvusiai širdies draugei veidą. Beveik 4 mėnesius nusikaltimo kamuolį painiojusiems tyrėjams antradienį pagaliau pavyko sučiupti žiauraus plano vykdytoją - keturis kartus už vagystes ir plėšimus teistą 24 metų P. B., gyvenantį Kauno rajone. "Lietuvos ryto" žiniomis, įtariamasis prisipažino, kad 33 metų kaunietis Paulius Kairys jį pasamdė neįprastai užduočiai - patykoti grožiu garsėjančios 28 metų Eglės V. ir sudarkyti jai veidą sieros rūgštimi. Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismas abu įtariamuosius suėmė mėnesiui. Mergina sužalota gegužės 19-osios vakarą. Šiuo metu Eglei jau atliktos penkios odos persodinimo operacijos, ir jų prireiks dar. Daug laiko praleidusi ligoninėje mergina neseniai išvyko gydytis į sanatoriją. P. Kairys draugavo su vadybininke dirbančia Egle, bet nenorėjo palikti savo vienmetės sugyventinės ir vaiko motinos Rasos R. Dėl šios priežasties Eglė nutarė nutraukti su juo ryšius. "Atstumtas vyras griebėsi baisaus keršto". LIETUVOS RYTAS

Bandymu papirkti kolegas įtariamą Kauno rajono patrulį Arijų Janušį teismas leido suimti dviem mėnesiams. Suimtojo porininkas Giedrius Barauskas išleistas į laisvę. Kauno rajone patruliais dirbantys A. Janušis ir G. Barauskas buvo sulaikyti antradienį, kai bandė papirkti kolegas iš Kriminalinės policijos biuro. Kol kas policija nekomentuoja, kodėl įtariamieji galėjo duoti kyšį, bet kalbama, jog tai gali būti susiję su prabangių BMW automobilių vagystėmis. Greičiausiai šio įvykio centre yra A. Janušis, o G. Barauskas įkliuvo atsitiktinai, todėl jam buvo leista be antrankių išeiti iš teismo salės. "Rajono patrulis lieka už grotų". KAUNO DIENA

Ketvirtadienį Joniškio rajono apylinkės teismui pagaliau pavyko atversti buvusio šalies generalinio prokuroro Algimanto Valantino sesers Stasės Jokšienės baudžiamąją bylą, kurios nagrinėjimą daugiau nei pusmetį stabdė kaltinamųjų negalavimai. Į bylos posėdį ketvirtadienį atvyko abu kaltinamieji - UAB "Samanėlė" direktorius Algirdas Šilinas bei tos pačios bendrovės direktorė ekonomikai S. Jokšienė - civiliniai ieškovai, kiti proceso dalyviai. Posėdyje pagarsinus kaltinamąjį aktą teisiamieji išreiškė pageidavimą duoti parodymus, tik kai teismas apklaus liudytojus. Pasak Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjo Vytauto Jončo, tolimesni bylos posėdžiai bus išvažiuojamieji ir vyks Telšių rajono apylinkės teisme. Bendrovės "Samanėlė" vadovai kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu. "Samanėlės" vadovus į teismą atvedė įtarimai, kad 2006-aisiais bendrovėje buvo neteisėtai išmokėta daugiau nei 341 tūkst. litų darbo užmokesčio. "Joniškio teisme pagaliau įvyko stebuklas". RESPUBLIKA

Iš Dublino namo skridęs alkoholinių gėrimų padauginęs kaunietis suplėšė stiuardesės uniformą ir atsisakė vykdyti įgulos nurodymus. Tokį pranešimą trečiadienį gavo Kauno oro uoste dirbantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Nors smarkuolio prie trapo jau laukė pasieniečiai, 38-erių kaunietis nenurimo - į laikiną sulaikymo kamerą jį pavyko įgrūsti tik jėga. Šiam piliečiui Kauno apskrities priklausomybės ligų centre buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pasak Kauno oro uosto generalinio direktoriaus Arijando Šliupo, už panašius išsišokimus žmonės gali būti įtraukti į vadinamuosius juoduosius oro bendrovių sąrašus, į kuriuos patekę asmenys į lėktuvus nebeįleidžiami. Ar kaunietis užsitarnavo tokios "garbės", A. Šliupas pasakyti negalėjo. "Kaunietis šėlo ir ore, ir ant žemės". KAUNO DIENA

ENERGETIKA

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė slepia ją dėl šilumos kainų spaudžiančius lobistus, o Seimo pirmininkė Irena Degutienė kolegas įtaria korupcija. "Faktas, kad yra suinteresuotų grupių, kurios nori, kad ši pataisa Seime nebūtų priimta. Ko gero, ir Ekonomikos komitete yra Seimo narių, kurie galbūt dirba su kažkuo ar vykdo kažkieno prašymus, kad būtų blokuojamas šis procesas", - kone atvirai korupcija kolegas kaltino parlamento vadovė. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio nuomone, "I. Degutienė taip pareiškė galbūt todėl, kad buvo dezinformuota arba ką nors supainiojo paveikta prezidentės", o prezidentės siūlomos Šilumos ūkio įstatymo pataisos "linksta tik link to, kad gyventojams šiluma ne pigs, o brangs". Pasak Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko Juliaus Veselkos, "jeigu žiūrėtume ilgalaikės perspektyvos požiūriu, šios pataisos gali sugriauti visą mūsų šildymo sistemą. Tokių pataisų kategoriškai negalima priimti".

Parlamentaro Valdemaro Valkiūno nuomone, valstybė, nesiimdama ryžtingai perimti viso šilumos ūkio, rizikuoja net sulaukti tautos revoliucijos. J. Veselka tiesiai pareiškė, kad šiemet šildymo kainos gyventojams išaugs tik dėl energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir jį ginančios prezidentės D. Grybauskaitės kaltės. "Tą A. Sekmoką reikėtų atleisti, o prezidentė užtaria. A. Sekmokas daro viską, kad Lietuvos gyventojai už šilumą mokėtų brangiau, - teigė J. Veselka. - Šis ministras jau atvirai kenkia Lietuvai. Jis ne tik nesidera su "Gazprom" dėl mažesnių dujų kainų, bet būdamas visiškai skystas šiam koncernui net diktuoja savo sąlygas. Tik dėl A. Sekmoko idiotizmo šiemet lietuviai už dviejų kambarių buto šildymą kas mėnesį mokės po 60-80 litų brangiau". Pasak Seimo Ekonomikos komiteto narės Birutės Vėsaitės, "šilumos kaina iš esmės priklauso tik nuo kuro dedamosios, o kol mažesnės dujų kainos nerūpi energetikos ministrui A. Sekmokui, situacija nepasikeis. Beje, šiuo klausimu derantis su Rusija aukščiausiu lygiu, galėjo padirbėti ir pati prezidentė". "Prezidentė Seimui pristatė pusgaminį". RESPUBLIKA

RINKOS

JAV farmacijos įmonės pasiekė tikslą: Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys išleido įsakymą, kuriuo ES neregistruotiems vaistams atkelti vartai į Lietuvos rinką. Iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tokių vaistų bus perkama maždaug trejus metus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusilenkė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai Lietuvoje. Pastaruosius keletą metų ambasada ragino SAM apeiti kai kuriuos teisės aktus ir atspariajai tuberkuliozei gydyti nupirkti Europoje neregistruotų amerikinių vaistų.

Atkreipti dėmesį į PSO "Green Light" programą ministerijos ne kartą prašė ir ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse. Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys pagaliau tai padarė. Praėjusį mėnesį jis brūkštelėjo įsakymą, kad šių vaistų laikinai - iki 2014-ųjų pabaigos - būtų tiekiama Lietuvos rinkai. Keturi JAV gaminami preparatai, kurių patento apsaugos laikas jau yra pasibaigęs, bus perkami iš Pasaulio sveikatos organizacijos. Pasak ministro R. Šukio, Lietuvą PSO yra įrašiusi tarp 18 pasaulio šalių, kuriose grėsmingiausia vaistams atsparios tuberkuliozės epidemiologinė padėtis. Pagal PSO "Green Light" programą, vaistais prekiauja Tarptautinė vaistų asociacija IDA, paprastai besidarbuojanti tik besivystančiose šalyse. "Ministro tūpsnis JAV". LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Nekilnojamojo turto vystytojai baugina, kad nuo lapkričio 1-osios, kai pradės galioti Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, su bankais jie nebesusitars. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų. "Natūralu, kad sumažės būstą galinčių įpirkti žmonių skaičius, todėl kris naujos statybos būstų paklausa. Vystytojai į tai reaguos nevystydami naujų projektų, pradės dominuoti senos statybos būstas, o tai reiškia, kad naujo būsto plėtra sulėtės", - prognozavo R. Dargis.Tačiau kitų nekilnojamojo turto (NT) rinkos žinovų nuomone, vienodomis Lietuvos banko nustatytomis sąlygomis visi bankai neskolins ir ras būdų, kaip išjudinti NT rinką. "Baugina ne visus". KAUNO DIENA

RŪPYBA

Į užsienį emigravę tėvai Šiauliuose yra palikę apie 150 vaikų - daugiausia senelių globai. Kiek jų likę su vienu iš tėvų, kai kitas duoną uždirba užsieniuose, niekas neskaičiuoja. Emigruoja, kad vaikus aprūpintų, pastatytų ant kojų - deja, ne vieni tėvai taip praranda vaikus - nutrūksta dvasinis, emocinis ryšys. Pasak Donato Žakario, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo, nuo 2009-ųjų vaiko teisių gynėjai kartu su mokyklomis ir lopšeliais-darželiais "sugaudė" net 50 vaikų, kurių tėvai emigravo jais visai nepasirūpinę. Šiauliuose dabar yra 137 vaikai, kurių laikina globa dėl tėvų išvykimo nėra pasibaigusi. 2008 metais emigravę tėvai laikinos globos prašė 41 vaikui, 2009-aisiais - 23. Praėjusiais metais tokių vaikų trigubai daugėjo - 60, šiemet jau yra 33 nauji atvejai. 95 proc. vaikų yra paliekami su seneliais, tetomis, dėdėmis. "Emigrantų kartos vaikai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TRANSPORTAS

Didžiausia šalies bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" mini sukaktį, kai prieš 20 metų iš valstybinės įmonės buvo reorganizuota į akcinę bendrovę. Per tą laiką kol kas dar visiems mokesčių mokėtojams priklausanti įmonė pasiekė gerų rezultatų - šiandien jos turtas vertinamas net 4,48 mlrd. litų, bendrovė vien šiemet planuoja gauti daugiau kaip 100 mln. litų pelno. Praėjus dvidešimtmečiui nuo "Lietuvos geležinkelių" reorganizavimo galima paminėti daugybę šios įmonės laimėjimų: pernai bendrovės apyvarta siekė 1,4 mlrd. litų, o šiemet ji išaugs iki 1,6 mlrd. litų. "Lietuvos geležinkeliai" šiandien sukuria net 1,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Įmonė netgi 2009-aisiais, kai buvo patys juodžiausi krizės metai, uždirbo 13 mln. litų grynojo pelno, o praėjusiais metais šis rodiklis ūgtelėjo net iki 65,4 mln. litų. Įmonė yra viena iš nedaugelio Europoje geležinkelio įmonių, kurios gauna pelno iš savo komercinės veiklos."Lietuvos geležinkeliuose" dirba 10,3 tūkst. darbuotojų, o tai sudaro net vieną procentą visų darbingų šalies gyventojų.

Paradoksas, tačiau dvidešimtaisiais akcinės bendrovės gyvavimo metais jos laimėjimai kelia ir didžiausią nerimą. Lietuviško verslumo stebuklus rodantiems "Lietuvos geležinkeliams" dabartinė valdančioji dauguma nuolat prikaišioja efektyvumo stoką - taip gali būti slepiamas vietos ar užsienio korporacijų noras prisidengus privatizacija priglobti lietuvišką įmonę. Tiesiogiai bendrovė nėra kritikuojama, tačiau užuominos labai aiškios. Pavyzdžiui, neseniai Vyriausybė pripažino, kad 2010-aisiais valstybės valdomos įmonės uždirbo 150 mln. litų pelno - net 112 mln. litų daugiau nei 2009 metais. Vis dėlto tokie rezultatai buvo įvertinti kaip nepatenkinami - esą bendrovės pernai galėjo uždirbti apie milijardą. Paklaustas, ar tikrai politikų priekaištai nereiškia slapto siekio kuo greičiau privatizuoti neva neefektyvius "Lietuvos geležinkelius", tiksliau - parduoti šiuo metu visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams priklausančią pelningą bendrovę saviems, jos vadovas Stasys Dailydka kalbėjo labai atsargiai, tačiau neslėpė, jog "tai juntama". "Šventė tvyrant privatizavimo grėsmei". RESPUBLIKA

Klaipėdos jūrų uoste numatomo statyti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto rengėjai susidūrė su netikėta kliūtimi - privačia nuosavybe. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Susisiekimo ministerijos siūlymui kone 270 hektarų išplėsti vidinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) akvatoriją pietinėje dalyje ties Kiaulės Nugaros sekluma. Šis plotas įvardytas kaip prioritetinė SGD terminalo statybos vieta. Tačiau teritorijų planavimo procedūras ir būsimas statybas gali pristabdyti išaiškėjusi netikėta kliūtis - jūrų uosto akvatorijoje šalia laivakelio kiurksantis betono stulpas. Nugriauti šio nebenaudojamo įrenginio negalima, nes tai - privati nuosavybė. Vandenyje paliktas stulpas kliudytų statyboms, į SGD terminalą plaukiantiems dujovežiams. Ši kliūtis sukėlė nerimo ir premjerui Andriui Kubiliui. Jis išreiškė viltį, kad kliūtys SGD terminalo statybai bus pašalintos. Kas ir kokiu tikslu įsigijo Jūrų uoste šalia judraus laivakelio išdygusį tik žuvėdrų lankomą stulpą?.. "Dėl seno stulpo - naujos aistros". LIETUVOS RYTAS

VERSLAS

Keturiems Lietuvos miestams Europos vyrų krepšinio čempionatas jau baigėsi. Išlydėjus sportininkus, beliko susitvarkyti ir skaičiuoti pelną, kurį paliko svečių šalių sirgaliai. Deja, skaičiuoti nelabai bus ką. Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių miestų atstovai vienu klausimu buvo vieningi: krepšinio čempionato pirmasis etapas verslininkams ir miestams turtų nesukrovė. Pavyzdžiui, pasak Alytaus turizmo informacijos centro direktorės Lenos Valentaitės-Gudzinevičienės, į Alytų, manoma, atvyko apie 600 sirgalių, - jie labai taupė, o kurie atvykdavo iš anksto neužsisakę nakvynės vietos, už ją norėdavo mokėti tik po 10-15 eurų. Viešbučiai Klaipėdoje buvo užimti maždaug 80-90 proc., tačiau, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, nors svečių regione buvo nemažai, verslas tikėjosi didesnio užimtumo. Šiaulių turizmo informacijos centro projektų vadybininkė Auksė Visminaitė taip pat apgailestavo, kad įvyko nesusipratimų dėl verslininkų sukeltų kainų: už nakvynę turistai nenorėjo mokėti daugiau nei 20 eurų. "Alus liko neišgertas, lovos negulėtos". VAKARO ŽINIOS

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas verslininkas Petras Račkauskas gali džiaugtis. Duobėtas kelias, vedantis į jam priklausančią poilsiavietę Kelmės rajone, pagaliau turėtų būti suremontuotas už Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšas. Negana to, pinigų gaus ir remonto darbus atliks pačiam Kelmės verslininkui priklausanti bendrovė. Visi šie laimingi sutapimai - partijos vedlio Eligijaus Masiulio dėka, jis asmeniškai palaimino šiam projektui skirtus milijonus. Nauda - ir pačiam ministrui: ne taip dėvėsis politiko automobilis važinėjant į šią poilsiavietę, kurioje vyksta tradiciniai Liberalų sąjūdžio vasaros sąskrydžiai. Liberalas P. Račkauskas - įtakingas ir sėkmingai savo verslą plėtojantis Kelmės rajono veikėjas. P. Račkauskui priklauso ir poilsiavietė "Sedula", esanti prie Skogalio kaimo. Tytuvėnų apylinkėse, ant Bridvaišio ežero kranto, įsikūrusiame turizmo ir pramogų komplekse vyksta ir Liberalų sąjūdžio sąskrydžiai. Tačiau šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto... "Ministras pamalonino liberalų pramogų salą". LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Specialus dienraščio "Respublika" priedas "Sporto žmonės" rašo, kad Lietuvos imtynininkai kitą savaitę išvyksta į Turkiją, kur prasidės pasaulio imtynių čempionatas. 10 mūsų šalies atletų, tarp kurių ir viena mergina, turnyre kausis dėl kelialapių į 2012 metų Londono olimpines žaidynes. Rugsėjo 12-ąją prasidėsiančiame pasaulio čempionate Lietuvos sportininkai kausis graikų-romėnų imtynių ir laisvųjų imtynių varžybose, o Indrė Bubelytė kovos moterų (svorio kategorija iki 55 kg) turnyre.

"Klasikų" imtynėse rungsis Edgaras Venckaitis, Aleksandras Kazakevičius, Laimutis Adomaitis, Aldas Lukošaitis ir Mindaugas Mizgaitis. Laisvo stiliaus imtynėse dėl olimpinių kelialapių grumsis Šarūnas Jurčys, Vytas Čiumakiovas, Edgaras Voitechovskis ir Simas Asačiovas. Į čempionatą turėtų vykti ir Mindaugas Ežerskis. Tiesa, sportininką kamuoja trauma, todėl ant imtynių kilimėlio jis greičiausiai nežengs. Užsitikrinti vietą olimpinėse žaidynėse lietuviai galės ne tik pasaulio čempionato metu - nesėkmės atveju dėl paskutinių kelialapių dar kovos 2012 metų balandžio 18-22 dienomis Bulgarijoje vyksiančiame Europos kvalifikaciniame turnyre. RESPUBLIKA

Pelnyti 100 taškų per Europos čempionato rungtynes mažai kam pavyksta. Lietuvos rinktinė tai padarė per ypač svarbų antrojo etapo E grupės pirmojo turo mačą. Pagerinusi čempionato rezultatyvumo rekordą, ji nugalėjo serbus 100:90. Tąsyk Vilniaus arenoje susibūrę sirgaliai pavertė ją žalia jūra ir taip pat prisidėjo prie pergalės. Oficialus protokolas skelbia, kad susirinko 11 tūkst. žmonių. Šiandien 21 val. Lietuvos krepšininkai Vilniuje žais Europos čempionato antrojo etapo E grupės antrojo turo rungtynes su prancūzais. Nors dabar mūsiškiams ketvirtfinalis jau atrodo ranka pasiekiamas, jų laukia galingi varžovai - prancūzų komanda tradiciškai apibūdinama kaip puikiai kovojanti po krepšiu, prastai metanti iš toli ir besiremianti NBA žaidėjais. "Vakaro žinios" patikrino, kurie iš šių teiginių yra teisingi - "Prancūzijos rinktinės tikrovė ir mitai". VAKARO ŽINIOS

Mantas Kalnietis trečiadienį Vilniaus "Siemens" arenoje nustelbė geriausią 2010-ųjų Europos krepšininką Milošą Teodosičių. Ar šiandien kitose Europos pirmenybių rungtynėse su Prancūzija jam pavyks pranokti ir NBA žvaigždę Tony Parkerį? Kai Vincent'as Collet dar pats žaidė krepšinį, prancūzo mėgstamiausi Lietuvos krepšininkai buvo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis. Vėliau jis daug metų žavėjosi Šarūnu Jasikevičiumi. Prancūzijos rinktinės treneriui šis lietuvis - tiesiog neįtikėtinas krepšininkas. Tačiau paklaustas, kuris žaidėjas jam atrodo svarbiausias šių metų Lietuvos nacionalinėje komandoje, kelias sekundes pamąstęs V. Collet ištarė kito įžaidėjo pavardę.

"Mantas Kalnietis, - "Lietuvos rytui" sakė Prancūzijos rinktinės treneris. - Jis labai svarbus Lietuvos rinktinei, nes yra išskirtinis įžaidėjas. Labai aukštas. Nėra toks greitas, kaip kai kurie įžaidėjai. Tačiau žaidžia iš visos širdies ir diktuoja ritmą. Kai jis žaidžia gerai, Lietuva yra gerokai stipresnė". 19 taškų (5 iš 7 tritaškių) ir 7 rezultatyvūs perdavimai - tokie svarbiausi M. Kalniečio rodikliai rungtynėse su Serbija. M. Kalniečio išskirtinis pasirodymas įvyko praėjus dienai po jo 25-ojo gimtadienio. "Kad jo gimtadieniai būtų kiekvieną dieną", - šyptelėjo Rimantas Kaukėnas po pergalės prieš Serbiją. LIETUVOS RYTAS

Dukart Lietuvos rankinio lygos (LRL) ir LRT didžiosios taurės laimėtojams "Žemaitijos dragūno" rankininkams ieškoma didesnio finansavimo - Klaipėdos savivaldybės Sporto skyrius siūlo su šia komanda pasirašyti trejų metų sutartį, pagal kurią kasmet būtų skiriama po 200 tūkst. litų. Pasak Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialisto Igno Pociaus, "Artūro Juškėno treniruojamas "Žemaitijos dragūnas" per pastaruosius metus rodo itin aukštus rezultatus ir bene labiausiai iš komandinių sporto šakų atstovų savo pasiekimais aukština miesto vardą, komanda dalyvauja Europos taurės varžybose". Jei aukščiausioji miesto grietinėlė taip pat tars "taip", tuomet "Žemaitijos dragūno" komandos vadovai galės labiau atsikvėpti bei drąsiau komplektuoti ekipą ateinančiam sezonui. Pernai "Žemaitijos dragūnui" miesto parama buvo vos 65 tūkst. litų. VAKARŲ EKSPRESAS