Naujienų spalio 6 d. dienraščiuose apžvalga
Naujienų spalio 6 d. dienraščiuose apžvalga

Trišalei tarybai nesutarus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, valdančiosios konservatorių partijos atstovas Jurgis Razma trečiadienį pasiūlė atskirti biudžetinį sektorių nuo privataus ir MMA klausimą spręsti diferencijuotai. Pagal J. Razmos siūlymą biudžetinių įstaigų darbuotojams, gaunantiems minimumą, MMA didėtų pagal Vyriausybės siūlomą variantą - 50 litų. Privatus sektorius, politiko siūlymu, MMA galėtų didinti kada nori ir kiek nori, atsižvelgdamas į savo galimybes bei profsąjungų ir darbdavių susitarimus. Pasak J. Razmos, diferencijuota MMA galėtų tapti puikiu kompromisu akligatvyje atsidūrusiai Trišalei tarybai. Esą tai būtų ir socialiai palankiausias sprendimas mažas pajamas gaunantiems žmonėms, ir netrukdytų viešųjų finansų balanso. Tačiau Lietuvos darbo federacijos pirmininkė Eugenija Šniutienė pareiškė kategoriškai nesutinkanti su siūlymu diferencijuoti MMA pagal žmogaus darbo vietą. "Aš kategoriškai prieš - į tokį "kompromisą" mes nesileisim", - dienraščiui sakė E. Šniutienė. "MMA didės ne visiems ir nevienodai". VAKARO ŽINIOS

Seime atstovaujamos partijos žada raštiškai įsipareigoti, kad visos stengsis tinkamai parengti Lietuvą po beveik dvejų metų pirmininkauti Europos Sąjungai (ES). Seimo pirmininkė Irena Degutienė prieš kelias dienas susitiko su visų Lietuvos parlamente atstovaujamų partijų vadovais ir, pasak jos, partijos sutarė, jog šių metų spalio 14 d. Seime pasirašys specialų susitarimą dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES. Dokumentą turėtų pasirašyti visų dabartiniame Seime atstovaujamų partijų vadovai - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Tvarkos ir teisingumo, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos, Krikščionių partijos, taip pat Lenkų rinkimų akcijos ir Valstiečių liaudininkų sąjungos. Seimo nutarimu taip pat numatoma pritarti tam, kad 2012-2013 m. pasirengti pirmininkavimui ir pačiam pirmininkavimui iš biudžeto būtų skirta iš viso 214 mln. litų. Iš jų Seimo vykdomiesiems projektams turėtų atitekti apie 10 mln. litų. "Partijos ruoš Lietuvą pirmininkauti ES". KAUNO DIENA

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmasis oficialus vizitas į Kazachstaną ir pasirinktas kelionės būdas sukėlė abejonių, ar demonstruojant parodomąjį taupymą iš tiesų nešvaistomi pinigai? Nors prezidentę lydi 17 asmenų valstybinė delegacija ir dar beveik 40 verslininkų grupė, Prezidentūra nutarė, kad iš Vilniaus į Kazachstano sostinę Astaną bus keliaujama reisiniais lėktuvais. Užsakomojo skrydžio arba kariuomenės turimo "Spartan" lėktuvo buvo atsisakyta - esą taip būsią pigiau. Ar iš tikrųjų bus sutaupyta, ar atvirkščiai - kelionė pabrangs? Prezidentūra pasirinko vienos brangiausių oro bendrovių - Vokietijos "Lufthansa" paslaugas. Tikslios kelionės kainos Prezidentūra nenurodė. Planuojama, kad skrydis į Kazachstano sostinę ir atgal vienam žmogui gali kainuoti apie 5 tūkst. litų. Taigi vien prezidentės ir ją lydinčios oficialios delegacijos kelionė kainuos apie 85 tūkst. litų.

"Lietuvos rytui" pasiaiškinus, kiek būtų kainavusi dviejų dienų kelionė iš Vilniaus į Astaną, paaiškėjo, kad jei būtų pasirinkusi užsakomąjį reisą, Prezidentūra būtų sutaupiusi. Viena privati bendrovė būtų pasiūliusi modernų lėktuvą "Boeing-737" už 40-45 tūkst. eurų (138-155,2 tūkst. litų), kita - už 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų). Nei vienas, nei kitas pasiūlymas nebūtų viršijęs sumos (maždaug 285 tūkst. litų), kurią už bilietus sumokėjo prezidentės delegacija ir ją lydėjusių verslininkų grupė. Dar pigiau būtų atsiėjęs karinis lėktuvas "Spartan". Kaip informavo pati Prezidentūra, skrydis juo kainuoja 90 tūkst. litų. Vizitas vyks spalio 6 ir 7 dienomis, D. Grybauskaitės darbotvarkėje - susitikimai su Kazachstano prezidentu N. Nazarbajevu, premjeru K. Masimovu, kitais pareigūnais. "Prezidentūros pasirinkimas: brangi ir varginama kelionė". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Šį penktadienį sukanka 91 metai Suvalkų sutarčiai, kurią Lenkija pasirašė Tautų Sąjungos komisijos spaudžiama. Buvo susitarta dėl karo veiksmų tarp Lenkijos ir Lietuvos nutraukimo, nustatyta demarkacinė linija, kuria didelė Vilnijos dalis pripažinta Lietuvai. Šį sekmadienį sukanka irgi 91 metai, kai lenkai sulaužė Suvalkų sutartį ir užėmė Vilnių. Apie tai ir ne tik rašoma daktaro Algimanto Liekio naujame dvitomyje "Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai" (I tomas - "Lenkų skriaudų lietuviams istorija iki 1921 m.", II tomas - "Lenkų skriaudų lietuviams istorija 1921-1939 m."). Pasak A. Liekio, tiesa, kad "šiais laikais kišti pirštą į tų santykių istoriją - tas pats, kas anais, raudonaisiais, laikais šnekėti prieš proletarinį internacionalizmą, komunistų partiją. Arba šiandien pasisakyti prieš globalizmą". Tačiau autorius paaiškina dvitomio atsiradimo priežastį: "Aš jokiu būdu savo šiame dvitomyje nedemaskuoju nei šiandienės Lenkijos, nei Lietuvos lenkus kritikuoju. Aš siekiu, kad būtų bendravimas tarp žmonių. Ir Vilniaus krašte, ir visoje Lietuvoje. Kad žmonės vieni kitus geriau pažintų. Ir kad žinotų: KAS? DĖL KO ir KODĖL?" Pokalbis su daktaru A. Liekiu - "J.Pilsudskio dvasia virš Vilnijos". RESPUBLIKA

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis džiaugiasi galėsiantis pasiūlyti lankytojams miesto istoriją pažinti ne tik iš vadovėlių, bet ir iš pirminių šaltinių, nė nepaliestų profesionalių istorikų: uostamiesčiui perduotas senasis memelenderių AdM archyvas, iki šiol kauptas ir saugotas Vokietijoje. Archyvą įkūręs Klaipėdiškių darbo grupės susivienijimas, įsteigtas 1948 m. Vakarų Vokietijoje, vienijo išeivius ir jų palikuonis iš Klaipėdos miesto ir apskrities, Šilutės bei Pagėgių. Kraštiečiai kaupė visą medžiagą, turinčią dokumentinės vertės uostamiesčio ir Klaipėdos krašto atžvilgiu. Šiuo metu bibliotekoje veikia archyvo knygų, rankraščių, dokumentų ir meno kūrinių paroda. Specialistai ketina sutvarkyti archyvą, kuris iki šiol buvo beveik neprieinamas visuomenei. "Klaipėdos istorija grįžo namo". VAKARŲ EKSPRESAS

Restauruojant Kuršėnų dvaro oficiną, archeologai jo teritorijoje aptiko 17-18-ojo amžiaus radinių - židinio koklių, puoštų augaliniais elementais. Taip pat rasta žalvarinė sagė, 17-ojo amžiaus indų, puodų šukių. Pasak čia dirbančio vilniečio archeologo Broniaus Dakanio, kiekvienas radinys bus tyrinėjamas. Dar tikimasi atrasti, kurioje vietoje stūksojo senasis dvaras. Kuršėnų dvaras 15-16-ajame amžiuje priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. "Radiniai veda į amžių glūdumą" ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Trečiadienį sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos bendruomenę sukrėtė staigi devintoko mirtis. Gimnazijos 1c klasę lankęs berniukas mirė nuo oru plintančios meningokokinės infekcijos. Tai trečiadienį mokyklos vadovybei pranešė Visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Šią savaitę blogai pasijutęs gimnazistas slogavo ir kosėjo, todėl pamokų nelankė. Berniukas buvo gydomas ligoninėje. J. Basanavičiaus gimnazijos vadovai, baimindamiesi epidemijos, mokyklą uždarė, nors tam pagrindo, kaip teigia specialistai, nėra. Pasak Sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Giedrės Aleksienės, šia infekcine liga galėjo užsikrėsti tik su ligoniu bendravę klasės draugai ir artimieji - jiems rekomenduota kreiptis į šeimos gydytojus, kad gautų profilaktinę antibiotikų dozę.

G. Aleksienės teigimu, visuomenėje yra nemažai sergančių lengvomis šios ligos formomis - daugeliui ji pasireiškia tik sloga ar galvos svaigimu, tačiau kai kuriems, kaip mirusiam gimnazistui, liga progresuoja staigiai. Jis susirgo dieną, vakare buvo paguldytas į ligoninę, o jau naktį mirė. Blogiausia, pasak užkrečiamųjų ligų specialistės, kad nėra tikslių požymių, į kuriuos ji galėtų atkreipti visuomenės dėmesį, tad patarė tik vieną dalyką - susirgus būtina kreiptis į gydytoją, o ne bandyti "išvaikščioti" ligą. Praėjusiais metais buvo užregistruoti 35 meningokokinės infekcijos atvejai, iš kurių 4 buvo mirtini. Ši infekcija buvo nustatyta 13 vaikų, kurių amžius buvo iki 17 metų. Tai leidžia teigti, kad ši infekcija reta, nors apie 50 proc. visuomenės yra jos platintojai. "Po gimnazisto mirties - nutrauktos pamokos". VAKARO ŽINIOS




TEISĖTVARKA

Trečiadienį kelyje Vilnius-Kaunas vilkikui taranavus lengvąjį automobilį "Ford Fiesta", jo vairuotoja žuvo, trys mažamečiai vaikai ir trys suaugusieji atsidūrė ligoninėje. Skaudi avarija įvyko Kaišiadorių rajone, kai apie 10.30 val. "Ford Fiestą" pavijo latvio vairuojamas vilkikas, ir dėl neaiškių priežasčių taranavo lengvąjį automobilį, o tuo tarpu į vilkiko užpakalinę dalį rėžėsi lietuvio vairuojamas automobilvežis. Šio vairuotojui taip pat prireikė medikų pagalbos. Sužalojimų išvengė tik vilkiką vairavęs latvis. Apie nukentėjusiųjų būklę informacija kol kas neteikiama. Skaudžios avarijos priežastys taip pat lieka neaiškios. Pasak Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovo Deivido Sabanskio, labiausiai tikėtina nelaimės priežastis - saugaus atstumo nesilaikymas. "Kraupi vienos klaidos atomazga". LIETUVOS ŽINIOS

Trečiadienį laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" darbus sutrikdė teritorijoje rastas sprogmuo. Bendrovės darbų apsaugos vadovas apie 15.20 val. pranešė, kad sprogmuo aptiktas vykdant geležinkelio remonto darbus. Darbai įmonės teritorijoje sustabdyti, į įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos. VAKARŲ EKSPRESAS

Trečiadienio naktį Šalčininkų rajone sulaikyti du šio rajono policininkai, tarnybiniu automobiliu su švyturėliais gabenę kontrabandines cigaretes. Pareigūnus su cigaretėmis pričiupo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) kriminalistai. Vakar 1.20 val. VSAT Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai kelyje Dieveniškės-Šalčininkai sustabdė policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį "Škoda Oktavia". Ją patikrinus paaiškėjo, kad mašina gabenamos 8 dėžės, iš viso 4 tūkst. pakelių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Automobiliu tarnybos metu vyko du uniformuoti Šalčininkų rajono policijos pareigūnai - patrulių būrio vyriausiasis patrulis Valdemaras Janovičius ir patrulis Tadeušas Venclavovičius. Iš abiejų pareigūnų buvo paimti tarnybiniai ginklai. Pasak Vilniaus apskrities VPK viršininko Kęstučio Lančinsko, abu pareigūnai bus atleisti iš darbo net nelaukiant teismo nuosprendžio. RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS

Šiaulių miesto apylinkės teismas leido suimti anksčiau ne kartą už vagystes ir kitus nusikaltimus teistą 34-erių Vitalijų Jurkų. Trijų mėnesių suėmimo terminas šiauliečiui paskirtas po to, kai savaitgalį jis sumušė savo sugyventinę ir supleškino nuomojamą butą. Neblaivaus V. Jurkaus ir jo metais vyresnės gyvenimo draugės konfliktas Šiauliuose, Lyros gatvės bute, įsižiebė sekmadienio naktį. Sumušta moteris kreipėsi į policiją, o būdama komisariate šiaulietė mobiliuoju gavo V. Jurkaus žinutę, kad šis padegęs butą. Per gaisrą sudegė baldai, televizorius, kiti daiktai. Pasak pareigūnų, V. Jurkus gaisrą sukėlė visuotinai pavojingu būdu, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. Jurkus sulaikytas pirmadienio rytą. "Buto padegėjas suimtas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Trečiadienio naktį iš Kauno Jonavos gatvėje esančio prekybos centro "Šilas" buvo pagrobtas SEB banko bankomatas. Vagystė įvykdyta 4 val. 15 min. Į įvykio vietą atvykusios specialiosios tarnybos rado išdaužtą prekybos centro vitriną ir atvira liepsna degantį automobilį "Mercedes Benz 320". Manoma, kad vagys mersedesu taranavo vitriną, kitu automobiliu atvykę bendrininkai prisitvirtino grobį ir išlupo jį iš vietos, kurioje jis buvo pritvirtintas, o vėliau mersedesą padegė, norėdami nuslėpti galimai jame likusius įkalčius. Maždaug po pusdienio ištuštintas bankomatas aptiktas pamiškėje. Kiek bankomate buvo pinigų, neatskleidžiama. Pareigūnai mano, kad šiam išpuoliui buvo rimtai rengtasi. Kol nesulaikyti įtariamieji, neaišku, ar ta pati grupė jau sykį treniravosi pavogti šį bankomatą. "Bankomato vagystė pavyko ir antro karto". KAUNO DIENA

Plungėje, Taikos gatvėje, esančiame gyvenamajame name ankstų antradienio rytą driokstelėjusio ir šeimininkę sužalojusio sprogimo tyrimas apaugo prieštaringomis versijomis - sprogo nutekėjusios dujos ar alkoholio garai? Apie dviejų aukštų mūriniame name nugriaudėjusį sprogimą ir įsiplieskusį gaisrą nelaimės ištiktų žmonių kaimynai Plungės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešė antradienį 7.10 val. Apdegusi 43-ejų namo šeimininkė jau buvo išvežta į Plungės ligoninės reanimacijos skyrių. Nedidelį gaisrą ugniagesiai likvidavo greitai. Tačiau versijos dėl galimos gaisro priežasties išsiskyrė. Namo šeimininkas ugniagesiams teigė, kad greičiausiai sprogo iš dujų baliono nutekėjusios dujos, o ugniagesiai įtaria, kad sprogimą sukėlė alkoholio garai, mat palėpėje ugniagesiai aptiko talpyklą, kurioje buvo košė, primenanti naminei varyti naudojamą raugą. Tačiau įvykio vietą apžiūrėdami policijos pareigūnai jokių naminės degtinės fabrikėliuose naudojamų įrenginių nerado. "Sprogimo tyrimas apaugo versijomis". RESPUBLIKA


ENERGETIKA

Trečiadienį Vilniuje vykusioje energetikos konferencijoje "Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje" dauguma dalyvių - energetikų, šalies savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijų atstovų, žymių mokslininkų - pritarė, kad biokuro plėtra būtų paskelbta nacionaliniu prioritetu. Skaičiuojama, kad, dujas pakeitus biokuru ir atnaujinus namus, kiekviena Lietuvos šeima už šilumą sutaupytų maždaug po 2 000 litų per metus. Tačiau abejojama, ar į konferencijos dalyvių mintis įsiklausys dabartinė Lietuvos valdžia. Konferencijos programoje buvo įrašyta, kad joje kaip pranešėjas turėjo dalyvauti ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tačiau "Reval Hotel" konferencijų salėje jis taip ir nepasirodė - vietoj jo atidarymo kalbą sakęs energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas vardijo dabartinės valdžios nuopelnus, kurie šildymo kainą turėtų numušti jau ateinantį šildymo sezoną. Tačiau vėliau konferencijoje kalbėję savivaldybių atstovai, mokslininkai sumalė į miltus K. Žilėno pagyras.

Vilniaus meras Artūras Zuokas energetikos viceministro kalboje pasigedo strategijos. Pasak jo, "dviračio išradinėti nereikia - strategija išdėstyta jau anksčiau sukurtoje Vyriausybės darbų programoje. O ten juodu ant balto parašyta, kad siekiant atpiginti šildymą būtina rusiškas dujas pakeisti lietuvišku biokuru, tačiau programa kažkodėl nevykdoma". A. Zuokui pritarė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. "Siekiant kuo greičiau stabilizuoti šilumos kainą, biokuro diegimo projektus būtina įtraukti į valstybinę investicinę programą, į šią sritį kreipti ES fondų lėšas. Raginame daugiau nei dukart už gamtines dujas pigesnio biokuro plėtrą paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu", - sakė LŠTA prezidentas. Pasak jo, iš biokuro jau dabar gautas 140 mln. litų vertės ekonominis efektas, o "jeigu iš Rusijos gabenamos dujos, kurių per metus nuperkame už 1 mlrd. litų, būtų pakeistos lietuvišku biokuru, sutaupytume apie 500 mln. litų ir jie būtų panaudoti šilumos kainai mažinti".

Svarbiausia, pasak V. Stasiūno, kad atpigimą gyventojai justų ne vieną sezoną, bet ir ateityje. Anot LŠTA prezidento, paradoksalu, kad nors išlaidoms už šilumą gyventojai priversti plačiausiai atverti pinigines, 2004-2010 metais biokuro rinkos plėtrai iš ES fondų teskirta 150 mln. litų. Palyginimui - vandentvarkos projektai šiuo laikotarpiu sulaukė 2 mlrd. litų paramos. Sostinės meras, be kita ko, teigė turįs piktą įtarimą, kad "Vyriausybė šiandien natūraliai daro viską, kad nesiplėtotų biokuro pramonė, nes reikia finansuoti projektą, kuris vadinamas Suskystintųjų dujų terminalu". Konferencijoje akcentuota, kad užtikrinus paramą biokuro katilinių diegimui, šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų įmanoma padidinti iki 70 proc., 2020 metais - iki 85 proc. "Ministrui A. Sekmokui pigi šiluma nerūpi". RESPUBLIKA

EKONOMIKA

Nors eksporto augimas šiuo metu išlieka didelis, tačiau jau šių metų pabaigoje laukiama sulėtėjimo. Ekspertų teigimu, tai svarbiausias veiksnys, nulemsiantis ir tolesnę visos šalies ekonomikos padėtį. Pirmieji lietuviškos produkcijos eksporto lėtėjimo požymiai matyti jau dabar. Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, perspektyvos nėra labai šviesios. Pagrindinės Lietuvos eksportuotojų rinkos - euro zonos šalys ir Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) - išgyvena ne pačius geriausius laikus, o į euro zonos šalis eksportuojama apie 60 proc. produkcijos, į NVS - apie 27 proc. Vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius taip pat pabrėžė, jog Rusija šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, mat jos ekonomika ir apskritai šalies situacija labai priklauso nuo energijos išteklių kainų, kurios dabar krinta. Dėl to nejaučiamas pagyvėjimas pervežant krovinius iš Europos į Rusiją.

Dalius Trumpa, "Rokiškio sūrio valdybos pirmininkas, taip pat mano, kad numatomos tendencijos skatina sunerimti. Pasak A. Izgorodino, 2012 m. ar šiek tiek vėliau Rusijoje įmanoma rublio devalvacija, o tai vėliau gali neigiamai paveikti Lietuvos eksportą. "Įmonės, gaminančios aukštos vertės produkciją, kuri yra labai konkurencinga užsienio rinkose, nuo pasaulio ekonomikos lėtėjimo nukentės mažiau negu kitos įmonės, o galbūt ir apskritai nenukentės, o tas, kurios orientuojasi į tradicinį pirkėją ir į tradicinius produktus, pasaulio ekonomikos lėtėjimas tikrai paveiks neigiamai", - sakė A. Izgorodinas. "Eksportas augs lėčiau". KAUNO DIENA




PASLAUGOS

Kėdainiuose baigtas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Po mėnesį truksiančių bandomųjų deginimų jame bus pradėti kremuoti mirusieji. Teigiama, jog pirmasis ir kol kas vienintelis krašto krematoriumas bus rekordininkas tarp jau veikiančių kaimyninėse valstybėse. Pasak krematoriumo statytojo Vytenio Labanausko, mirusysis jame pelenais pavirs per 45 minutes - dvigubai greičiau nei Lenkijos ir Latvijos krematoriumuose, į kuriuos paprastai dabar kremuoti gabenami mūsų krašto mirusieji. Kaip patraukli naujovė pateikiama ir tai, kad Kėdainių krematoriume artimo žmogaus palaikų deginimą dujomis bus galima stebėti per specialų langą. V. Labanausko teigimu, krematoriumo įranga bus bandoma net 1 200 laipsnių temperatūra, nors paprastai mirusiųjų kūnams kremuoti pakanka 850 laipsnių. Pradėjus reguliariai teikti paslaugą, žadama jos kaina bus apie 1 500 litų, o per mėnesį pelenais paversti bus galima per 4 tūkst. mirusiųjų kūnų. Pasak V. Labanausko, į krematoriumo statybą investuota 8 mln. litų, o norinčiųjų dirbti čia - apstu. "Jau dairomasi krematoriumo klientų". LIETUVOS ŽINIOS

RŪPYBA

Trišalei tarybai nesutarus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, tarp pačių valdančiųjų pasigirdo siūlymas MMA diferencijuoti priklausomai nuo to, kur žmogus dirba - biudžetinėje įstaigoje ar privačiame sektoriuje. Pagal valdančiosios konservatorių partijos atstovo Jurgos Razmos vakar pateiktą pasiūlymą biudžetinių įstaigų darbuotojams, gaunantiems minimumą, MMA didėtų pagal Vyriausybės siūlomą variantą - 50 litų, o privatus sektorius politiko siūlymu MMA galėtų didinti kada nori ir kiek nori, atsižvelgdamas į savo galimybes bei profsąjungų ir darbdavių susitarimus. "Norisi kiek įmanoma pagelbėti tiems žmonėms, kurie šiandien gauna tą labai nedidelę MMA, bet kartu turime atsižvelgti, kad kitų metų biudžeto situacija yra labai įtempta", - sakė J. Razma. Jo teigimu, MMA kėlimas biudžetininkams daugiau kaip 50 litų valstybei kainuotų nuo 130 mln. iki 200 mln. litų, o tai gali padidinti biudžeto deficitą ir užkirsti kelią tolesnėms skolinimosi galimybėms. Tuo tarpu Lietuvos darbo federacijos pirmininkė Eugenija Šniutienė pareiškė kategoriškai nesutinkanti su siūlymu diferencijuoti MMA pagal žmogaus darbo vietą. "MMA didės ne visiems ir nevienodai". VAKARO ŽINIOS

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pagyros, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvą perkėlė iš autsaiderių į vidutiniokes, ir toliau patiria fiasko. Nors, pasak jo, Lietuvos aukštasis mokslas dėl reformos finansuojamas daug geriau nei kitose šalyse, rekordinis šių metų paraiškų skaičius socialinėms stipendijoms gauti rodo, kad ministro kalbos - tik blefas. Kreiptis dėl socialinių stipendijų galima dar visą savaitę, bet jau dabar užfiksuotas rekordinis paraiškų skaičius. Daugiau kaip 10 tūkst. Lietuvos studentų nepajėgūs pragyventi be socialinės pagalbos. Tokių skurdo rodiklių šalies aukštosiose mokyklose dar nebuvo nė vienais metais.

Pasak Valstybinio studijų fondo atstovės Mildos Papinigienės, palyginti su pavasario semestru, paraiškų socialinei stipendijai gauta net keliais tūkstančiais daugiau. Jos teigimu, gerokai šoktelėjusius skaičius galėjo lemti pablogėjusi žmonių socialinė padėtis. Atrodo, kad studentai, kurių tėvai gauna kad ir minimalius atlyginimus, priskiriami pasiturinčiųjų grupei, mat jei studentas arba jo šeimos narys gali būti socialinės pašalpos gavėjas, reiškia, kad šeimos pajamos negali viršyti... 350 litų. "Gyvenimo universitetai studentams neįveikiami". VAKARO ŽINIOS




TRANSPORTAS

Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Lygnugario manymu, laikinas ekonomikos vystymosi sulėtėjimas pasaulyje vis dėlto bus, tai rodo jau ir pirmosios apraiškos kai kuriuose laivybos segmentuose. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava skaičius nuolat mažėja (šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra 122 laivai), tačiau valstybiniu lygiu tai mažai kam rūpi. Tiesa, Klaipėdos uostininkai džiaugiasi gerais rezultatais - krova nuolatos auga, tad jie antros ekonominės krizės bangos artėjimo neįžvelgia. V. Lygnugario manymu, geri Klaipėdos uosto krovos rezultatai šiuo metu yra daugiau džiugi išimtis nei taisyklė. Juos lėmė praeito laikotarpio įdirbis, geras pasiruošimas konkurencijai, ir, žinoma, tai, kad Lietuvos uoste daugėja baltarusiškų krovinių. Pasak jo, tai teisingos kaimyninės politikos rezultatas. Bet V. Lygnugaris neneigia antros ekonominės krizės bangos pojūčio - mažėja jūrinių pervežimų frachtai, t. y. krovinių gabenimo kaina. Šių metų pavasarį nuotaikos buvo optimistiškos: jūriniai frachtai ženkliai šoktelėjo į viršų, o maždaug prieš porą mėnesių prasidėjo atvirkščias procesas - ėmė mažėti, ir tokia tendencija, tikėtina, laikysis bent jau iki žiemos pradžios.

Paklaustas, kodėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, nuolatos mažėja, V. Lygnugaris atsakė: "Mažėjimo tendencija aiški ir ji tęsiasi jau daugelį metų. Lietuva kaip valstybė nesugeba savęs "marketinguoti". Ar šiandien, be Lietuvos laivų savininkų, kas nors bando padidinti laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, skaičių? Ar yra nors viena valstybės programa, kuri siūlytų registruoti laivus Lietuvoje? Ar apie tai kalba Lietuvos atstovai parodose, tarptautinėse konferencijose, kuriose dalyvauja valstybės institucijų atstovai? Aš pasigendu kalbų valstybės lygiu apie Lietuvos vėliavos patrauklumą. Užsienio kapitalo bendrovės mūsų šalyje investuoja į fabrikus, atidaro naujas gamybos linijas, tačiau investicijų į laivus praktiškai nėra. Kodėl to nepropaguoja valstybinės institucijos, ar tai ne jų prievolė?" Pokalbis su V. Lygnugariu - "Lietuvos laivybos kompanijų godos ir lūkesčiai". VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

"Šiaulių krašto" skaitytojų teigimu, miškuose ir laukymėse prasidėjo nevaldomas medžiotojų bokštelių statymo bumas. Prie bokštelių šeriami ir šaudomi žvėrys. Tačiau Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadas Rimvydas Stankevičius aiškina nematąs nieko bloga, kad medžiotojai masiškai stato bokštelius, pila pašarus, o po to šaudo žvėris. Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko, Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjo Algirdo Baikausko pripažinimu, bokštelių skaičius auga, nes, pasak jo, "keičiasi medžioklės būdai", o pačių medžiotojų esą nedaugėja. Pasak A. Baikausko, "jeigu medžiotojas prie bokštelio pasipylė pusmaišį ar maišą kviečių, tai ne šėrimas, o masinimas - žvėris pasirenka - užeiti į tą vietą ar ne".

Tai - ne medžioklė, o skerdynės, piktinasi žalieji. Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario Andrėjaus Gaidamavičiaus, "medžioklės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, bet daugiau kaip 10 metų neįmanoma jo pakeisti, nes Seime taip pat yra daug medžiotojų, tai - privilegijuotųjų užsiėmimas". 33 medžiotojų būreliai ir klubai jungia apie 1,5 tūkst. medžiotojų vien tik Šiaulių rajone. "Mada nušauti priviliojus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS


SPORTAS

Vilniaus "Sakalų" klubas grįžo į sostinę, o Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) tikisi grįžti į stipriausiųjų aštuntuką. Praėjusiame sezone "Sakalai" buvo priversti namų rungtynes žaisti Šakiuose. Jie užėmė tik 11-ąją vietą ir į LKL atkrintamąsias varžybas nepateko. "Šiemet uždavinys labai paprastas - patekti į atkrintamąsias varžybas. Tai yra minimalus tikslas. Didelių vilčių kovoti dėl medalių šiemet turbūt nelabai galime turėti. Bet rodyti gerą žaidimą ir leisti jaunimui užaugti mes tikrai sudarysime sąlygas", - tikino klubo sporto direktorius Linas Kvedaravičius. "Sakalų" kolektyvas yra išskirtinis. Komandoje žais du vyriausi LKL krepšininkai - Virginijus Sirvydis ir Rolandas Matulis. Jiems yra po 38 metus. Kita vertus, dauguma krepšininkų yra labai jauni. 17-mečiam Jokūbui Gintvainiui veteranai tiktų į tėvus.

Labai jaunas ir naujasis ekipos strategas Kazys Maksvytis. 34 metų krepšinio specialistas šiemet vadovavo Lietuvos jaunimo rinktinei, laimėjusiai pasaulio čempionato auksą. "Sakalų" vairą K. Maksvytis perėmė iš Rūtenio Paulausko. "Tikimės iš trenerio tokio pat šaunaus darbo kaip ir Lietuvos jaunimo rinktinėje. Keli mūsų krepšininkai toje rinktinėje žaidė. Manau, jaunimo ir patirties lydinys duos vaisių", - vylėsi L. Kvedaravičius. RESPUBLIKA

Ar Lietuvos krepšininkai spės pasirengti 2012 metų Londono olimpinių žaidynių atrankos turnyrui, jeigu užsitęs LKL finalo serija? Toks klausimas jau dabar kyla rinktinės treneriui Kęstučiui Kemzūrai. Mat tuo metu, kai geriausios šalies krepšinio komandos kausis dėl LKL aukso žiedų, Lietuvos rinktinei ateis metas rengtis Londono olimpinių žaidynių atrankos turnyrui. Europos čempinate penktąją vietą užėmę lietuviai kitų metų liepos 2-8 dienomis 12 komandų turnyre taikysis laimėti vieną iš trijų bilietų į olimpiadą. Šiemet K. Kemzūros komanda pasirengti Europos pirmenybėms skyrė 6 savaites. Jei panašiai tiek laiko norėtų ruoštis ir kitąmet, LKL klubuose žaidžiantiems krepšininkams į stovyklą gali tekti lėkti nespėjus nusivilkti šventinių švarkų po LKL uždarymo šventės. "Ne mano galioje prastumti finalų datas, bet, žinoma, aš norėčiau, kad žaidėjai gautų daugiau poilsio", - sakė K. Kemzūra.

"Tikriausiai reikės tilpti į 4-5 savaites. Dar nesu to kruopščiai apgalvojęs, bet nesinorėtų, kad žaidėjai iškart po čempionatų pultų į treniruočių stovyklą - bent porą savaičių pailsėti yra būtina", - svarstė K. Kemzūra. "Rinktinės treneris jau pradeda nuogąstauti". LIETUVOS RYTAS

Lietuvos kiokušin karatė rinktinė pradėjo paskutinį pasiruošimo pasaulio čempionatui etapą. Nors čempionatas Japonijos sostinėje Tokijuje vyks spalio 22-23 d., mūsų karatistai į Tekančios saulės šalį išvyks kitą savaitę. Pasak vieno rinktinės trenerių Pauliaus Klapatausko, Japonijoje bus surengta dar viena dešimties dienų treniruočių stovykla. "Visi sportininkai dabar turi savo užduotis ir jas vykdo. Pasiruošimas vyksta sklandžiai, todėl tikiuosi, kad varžyboms susikaupsime pakankamai jėgų, o stovykla Japonijoje padės atsikratyti psichologinės įtampos" - sakė P. Klapatauskas.

Dukart pasaulio vicečempiono Donato Imbro teigimu, dabar vienintelis pavojus - traumos. "Kartais būna, kad stengiesi per treniruotes, saugaisi, bet, žiūrėk, raumuo įplyšta... Senstame, todėl jaudinamės, kaip pavyks aklimatizuotis. Jeigu čempionatas vyktų Europoje, būtume ramūs, tačiau dabar pateksime į svetimą komforto zoną. Man pasiruošimas nekėlė rūpesčių, treniravausi Tailande, Šveicarijoje. Dabar dažniau konsultavausi tik su psichologais ir gydytojais", - sakė D. Imbras. Pasak jo, "Lietuvos rinktinė turi vieną tikslą - užlipti kuo aukščiau ant prizininkų pakylos, o tai realu". "Aukšti tikslai nustelbia skausmą". KAUNO DIENA

Sidebar placeholder