Naujienų vasario 10 d. dienraščiuose apžvalga

Iki šiol politikai buvo įpratę, kad specialiųjų tarnybų vadovų postai yra politiniai. Atėjai valdžion - pakeitei savu. Ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) parodė, kad čia postai - ne politiniai. FNTT direktorius Vitalijus Gailius, vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio spaudžiamas atleisti savo pavaduotoją Vytautą Giržadą, vakar pareiškė pasitikįs pavaldiniu. "FNTT direktoriaus pavaduotojas į šias pareigas yra skiriamas ir atleidžiamas vidaus reikalų ministro, vadovaujantis įstatymais, - sakė tarnybos vadovas V.Gailius. - Jį atleisti galima tik tuo atveju, jeigu yra to pareigūno prašymas arba jis pažeidė statutą. Tai nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas. Aš savo pavaduotoju pasitikiu". Politiniai sluoksniai dar nebuvo regėję, kad tarnybų vadovai turėtų tvirtą stuburą. Vos tik FNTT direktorius vakar per spaudos konferenciją apgynė savo pavaldinį, R. Palaitis pranešė apie savo nepasitikėjimą pačiu V. Gailiumi. Tačiau FNTT direktorių kol kas užstojo pats premjeras Andrius Kubilius.

Kodėl toks spaudimas? Apie R. Palaičio interesą išdraskyti FNTT vadovybę visuomenei paskleista žinia, kad V.Giržado dėka galėjo nutekėti slapta informacija apie rengiamą "Snoro" nacionalizavimą ir todėl banko vadovai pasislėpė užsienyje. Bet tyrimą R. Palaitis nusprendė pradėti ne dėl to. Valstybės saugumo departamentui pavesta išsiaiškinti, ar FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas teisėtai disponuoja leidimu dirbti su slapta informacija. Tačiau dėl ko taip intensyviai atakuojama FNTT? Greičiausiai VRM vadovo dėmesio tarnybai niekas nesusietų su jos pareigūnų neseniai pradėtu tyrimu dėl vienos bendrovės, remiančios Liberalų ir centro sąjungą, veiklos.

V. Giržadas, paklaustas, kodėl juo taip nepasitiki ministras R. Palaitis, atsakė: " Nelabai suprantu, ką reiškia nepasitikėjimas manimi, nes iš ministro neišgirdau, ką aš bloga padariau. Ar neišlaikiau kokio testo, bėgimo normatyvų? Kuo paremtas tas nepasitikėjimas? Turėtų būti tarsi kažkoks įvykis, faktas - V.Giržadas kažkur prisigėrė, padarė nusikaltimą. Turėčiau būti kažką padaręs, bet dabar teisinuosi dėl to, ko nepadariau. Kažkodėl aplinkui tik klausia - ar atsistatydinsiu, ar išeisiu iš tarnybos? O kodėl turėčiau, jei nieko bloga nepadariau? Tuomet reikia aiškintis, kas yra teisingumas, ar Lietuva demokratinė valstybė, ar egzistuoja žmogaus teisės, jeigu viešai pareiškiamas nepasitikėjimas nenurodant jokių motyvų". "FNTT atsilaikė prieš R. Palaitį". RESPUBLIKA

Ministras Raimundas Palaitis nebepasitiki FNTT direktoriumi Vitalijumi Gailiumi, nes šis pasitiki savo pavaduotoju Vytautu Giržadu, kuriuo nepasitiki ministras. Užtat V. Gailiumi pasitiki premjeras Andrius Kubilius. Koks pasitikėjimas svarbesnis? Ką užkliudė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kad abu jos vadovai prarado vidaus reikalų ministro R. Palaičio pasitikėjimą? "Lietuvos ryto" žiniomis, į FNTT tyrėjų akiratį yra patekusi viena Varėnos įmonė, kuri yra svarbi liberacentristų rėmėja. FNTT neseniai atnaujino tyrimą dėl Tauragės bendrovės "Lignesa", kuri taip pat siejama su liberalcentristais. Premjeras Andrius Kubilius, kuris neseniai teigė pasitikįs V. Gailiumi, ketvirtadienį pareiškė, kad padėtį dėl FNTT vadovybės vertinsiąs tik po to, kai gausiąs teisinių tyrimų išvadas. "Vertinu FNTT darbo rezultatus, tikiuosi, kad ir toliau matysime veiksmingą kovą su šešėliu. Informacijos nutekinimo klausimą vertinsiu tik gavęs teisinių tyrimų išvadas", - sakė premjeras. Po griežtų R. Palaičio pareiškimų V. Giržadas iš pareigų trauktis neketina. "Pasitikėjimas tapo keisto karo ginklu". LIETUVOS RYTAS

Seimo laikinoji komisija "Snoro" bankrotui tirti žada apklausti apie 20 pareigūnų ir gauti institucijų atsakymus į 30 parengtų klausimų. Ketvirtadienį vyko opozicijos lyderio Valentino Mazuronio vadovaujamos Seimo laikinosios tyrimo komisijos banko "Snoras" bankrotui ištirti uždaras posėdis. Po jo politikai nedetalizavo, apie ką jame kalbėjo, tik aptakiai užsiminė pateikę visą turimą informaciją apie padėtį "Snoro" banke. Nors Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė teigė negalinti pasakyti "nieko konkrečiau", bet, pasak jos, "pateiktoje medžiagoje yra įdomių dalykų". Tiesa, L. Graužinienės teigimu, ne visa gauta informacija yra išsami. "Tikėjausi informatyvesnės ataskaitos", - kalbėdama apie buvusio "Snoro" laikinojo administratoriaus Saimono Fryklio (Simon Freakley) pateiktą medžiagą sakė politikė.

V. Mazuronio teigimu, ketvirtadienį laikinosios komisijos posėdyje ne tik buvo išklausyti Seimo komitetų vadovai, bet ir tartasi dėl tolesnio šios komisijos darbo. Pasak jo, buvo aptartas sąrašas asmenų, kurie turėtų būti pakviesti liudyti komisijai. Preliminariai sutarta dėl maždaug 20 esamų ir buvusių valstybės pareigūnų. Galutinai šis sąrašas dar nepatvirtintas - sutarta tik dėl to, kad į kitą antradienį rengiamą laikinosios komisijos posėdį bus kviečiamas dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, buvęs centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas ir dar 2004 m. Lietuvos banko valdybos nariu paskirtas Audrius Misevičius.V. Mazuronio vadovaujama laikinoji komisija turi iki šių metų birželio 1 d. atsakyti į Seimo suformuluotus 14 klausimų apie "Snoro" bankroto aplinkybes, laikinojo administratoriaus bei bankroto administratoriaus įdarbinimą ir jų atlyginimą. Bankroto byla bankui "Snoras" iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė "Snorą" nacionalizavo lapkričio 16-ąją. "Į apklausas - būrys pareigūnų". KAUNO DIENA

Kaunas ūžia nuo kalbų apie mėginimą kurti naują partiją, siejamą su žinomu verslininku Vladimiru Romanovu. Jei toks darinys rastųsi, tai būtų didžiausia šių metų politinę sensacija. LŽ pavyko sužinoti, jog šiuo metu svarbiausia organizacijos iniciatorių misija - bendram darbui sutelkti ne mažiau kaip 1 000 žmonių - tiek jų reikia, norint sušaukti steigiamąjį susirinkimą ir jo rezultatus įregistruoti Teisingumo ministerijoje. Kol kas neaišku, ar V. Romanovas pats inicijavo partijos kūrimą, ar tik pritarė šiai idėjai. Teigiama, kad, pavyzdžiui, įmonėje "Korelita" darbuotojai raginti stoti į "Romanovo partiją". Pats ketvirtadienį apie tai paklaustas V. Romanovas buvo nusiteikęs ironiškai: "Aš nieko neburiu. Nesu koks nors burtininkas". "V. Romanovo pėdsakais partijos link". LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Kultūros organizacijų atstovai ir visuomenininkai kyla į kovą prieš nelogišką Viešųjų pirkimų įstatymą. Norint jo laikytis, tenka pirkti pigiausią ir blogiausią produktą, samdyti prasčiausius solistus, dirigentus, kitus atlikėjus, pildyti krūvas popierių ir gaišti laiką. Meno atstovai prašys Seimo, kad būtų kuriama darbo grupė įstatymui keisti. Menininkų paslaugos pirkimo objektu tapo 2005-aisiais, kai buvo "patobulintas" Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau kultūros organizacijų atstovų priekaištai dėl kvailo teisės akto nebuvo išgirsti. Tik šiemet jie bandys pasinaudoti proga ir inicijuoti įstatymo keitimą, mat to nori ir politikai. Tiesa, tik dėl savęs, nes nuo sausio, uždraudus juridinių asmenų aukas partijoms, jau ir jos tapo Viešųjų pirkimų įstatymo objektu, nes didžiąją partijų pajamų dalį sudarys valstybės biudžeto lėšos. O partijos nenori tapti perkančiosiomis organizacijomis, todėl įsigeidė išimties sau. Kultūros atstovai norėtų, kad išimtis būtų taikoma ir jiems.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė sakė domėjusis, kokia teisinė bazė yra kitose ES valstybėse. Anot jos, tokios tvarkos nėra niekur kitur pasaulyje: niekas autorių ir atlikėjų paslaugų neperka. Pavyzdžiui, švedai nesupranta, kaip galima pirkti vieną iš trijų pasirinktų fortepijonų - ne tą, kurio tau labiausiai reikia, kurio salės kokybei reikia, o pigiausią, pagamintą Kinijoje. Anot R. Prusevičienės, Filharmonija per metus surengia apie 150 koncertų Vilniuje, dar tiek pat - kituose Lietuvos miestuose, apie 50 koncertų užsienyje. Dėl kiekvieno iš pakviestų atlikėjų privaloma pildyti krūvas popierių, nors anksčiau užtekdavo vieno puslapio sutarties su atlikėju, kurioje viskas buvo aptarta ir numatyta. Anot jos, aklai laikantis įstatymo surengti geros kokybės koncertą būtų neįmanoma, nes kiekvienam jų tektų skelbti konkursą ir išrinkti pigiausią atlikėją. "Preke tapo net menininkų paslaugos". RESPUBLIKA

Kryžių kalnui reikia naujo statuso - valstybinis Kryžių kalnas. Prie tokios išvados ketvirtadienį prieita Šiaulių rajono savivaldybėje surengtame pasitarime. Į kultūros ministrą Arūną Gelūną nuspręsta pirmiausia kreiptis, kad būtų keičiamas Kryžių kalno statusas. "Dabar Kryžių kalnas - tik Jurgaičių piliakalnis, archeologijos paminklas. Kaip prižiūrėti piliakalnį, aišku, o kaip Kryžių kalną - ne. Nėra nei jo statuso, nei priežiūros reglamento", - sakė Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas. Pasak mero, kasdieninė Kryžių kalno priežiūra, apšvietimas per metus kainuos 200 tūkst. litų. Jo nuomone, Kryžių kalno priežiūrai lėšų turi skirti ir valstybė. Rajono savivaldybė rengiasi patvirtinti laikinąsias Kryžių kalno priežiūros taisykles, kurios galiotų, kol Kryžių kalnas įgytų valstybinį statusą. Tuo tarpu Kultūros ministerijos klerkų reakcija - nieko nereikia keisti. "Kryžių kalną norima padaryti valstybinį". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Daugiau kaip pusėje iš maždaug 1 000 krašto mokyklų vasario 21-ąją dvi valandas pamokos nevyks. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) požiūriu nusivylę pedagogai taip išreikš savo protestą. Sprendimą surengti įspėjamąjį streiką ketvirtadienį Vilniuje priėmė Neeilinis Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) suvažiavimas. Pedagogus vienijančios organizacijos kantrybė trūko ŠMM atsisakius vesti derybas dėl jos suformuluotų reikalavimų. Vyriausybei ir ŠMM įteiktuose reikalavimuose LŠPS reikalauja nedelsiant inicijuoti mokinio krepšelio metodikos pakeitimus bei nemažinti savivaldybėm skirtos mokinio krepšelio dalies. Profsąjunga taip pat reikalauja atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, koreguoti mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų nustatyta 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vylėsi, kad pedagogai "kapitalą krausis" prie derybų stalo, bet LŠPS lyderis A. Jurgelevičius abejojo, ar tolesnis darbas su G. Steponavičiumi bus produktyvus. "Streikas bus, dialogo viltis lieka". LIETUVOS ŽINIOS

"Nėra idealų be žmogaus. Tie idealai, toji kultūra buvo sušaudyta ir nukankinta drauge su pačiais partizanais. Įsivaizduokit tik, partizanas poetas Bronius Krivickas, būdamas miške, kovos sąlygomis į lietuvių kalbą vertė Johaną Volfgangą Gėtę - išvertė apie 200 eilėraščių, pats rašė poeziją, kurioje toli gražu ne vien ideologija, ne vien kova miške - jo poezijoje nuneriama iki būties, iki pačių aukščiausių registrų. Dabar net sunku įsivaizduoti, kaip tai galėjo būti įmanoma? Kas išties ten kovėsi už Lietuvos laisvę? Pernelyg seklu juos pavadinti Lietuvos kariais - tai buvo Lietuvos sąžinė, ambicijos ir kultūra, tai buvo Lietuvos smegenys ir širdis", - sakė Lietuvos partizanų palikuonis - Taujėnų būrio vado Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Striogaitės-Žilienės-Klajūnės anūkas, Dailės akademijos folkloro ansamblio vadovas, roko grupės "Skylė" muzikantas Gediminas Žilys. Pokalbis su juo - "Ar partizanų auka šiandien dar turi prasmę?" RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Vagis, naktį įsėlinęs į kauniečio medžiotojo Vytauto Ramanausko valdą, iš voljero išsivedė Vakarų Sibiro laiką Tiną, vertą 10 tūkst. litų. Ji savaitgalį turėjo atsivesti palikuonių. Viena laika kainuoja apie 2 tūkst. litų, bet šeimininkas priskaičiavo ir nuostolį, patirtą netekus 5-7 mažylių. Dukart Lietuvos čempionė Tina žavėjo dešimtis medžiotojų, stebėjusių ją ir šunų parodose, ir per medžiokles. 6 medžiotojai iš Kauno apskrities atkakliai kaulijo iš V. Ramanausko būsimųjų palikuonių, bet vyras tvirtino šunų prekyba neužsiimantis. Tuomet Tiną nuspręsta pagrobti. Šuns šeimininkas jokio triukšmo neišgirdo, mat Vakarų Sibiro laikos, skirtingai nei dresuoti aviganiai, prisileidžia svetimus žmones. Įtariamųjų šuns vagyste policija kol kas nesučiupo. "Šunį pavogė, nes nesutiko parduoti palikuonių". LIETUVOS RYTAS

Dvi naktis įvairių šalies policijos komisariatų areštinėse praleidę piktnaudžiavimu tarnyba bei sukčiavimu įtariami Klaipėdos policininkai bei buvęs pamario kriminalistų vadas ketvirtadienį grįžo į namus. Teismas neleido jų suimti. Ketvirtadienį ryte Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė atsisakė patenkinti prokurorų prašymą ir neleido suimti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininko Edmundo Tautavičiaus, šio skyriaus tyrėjo Žilvino Ukockio ir buvusio Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko Artūro Rimkaus. Į laisvę teismo salėje paleistai trijulei skirtos švelnesnės kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Taip pat teismo paprašyta abu policininkus nušalinti nuo tarnybos. "Tai psichologinis spaudimas", - sakė naktį Plungės rajono policijos areštinėje praleidęs E. Tautavičius. Savo kaltę kategoriškai neigiantis A. Rimkus pareiškė, kad visa ši istorija yra paprasčiausia provokacija. "Garsiai sulaikė - tyliai paleido". RESPUBLIKA

Kaštonų gatvėje Radviliškyje esančiame bendrabutyje, kaip įtariama, padegėjo sukeltas gaisras vos nesibaigė tragiškai. Ugniagesiai į nelaimės vietą iškviesti trečiadienį vakare, apie 19.40 val. Gaisras kilo pirmajame penkiaaukščio namo aukšte esančiame bute. Į bendrabutį atskubėjus ugniagesiams, butas jau degė atvira liepsna, dūmai veržėsi į laiptinę. Ugniagesiai iš bendrabučio evakavo keliolika žmonių. Apie 20.20 val. gaisras jau buvo užgesintas. Medikų pagalbos prireikė trims vaikams, gyvenantiems gretimuose butuose. Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką iš gaisravietės pristatyti du kūdikiai, gimę praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Įtarus, kad patyrė šoką ir apsinuodijo smalkėmis, mažyliai buvo paguldyti į vaikų ligų skyriaus palatą. Į ligoninę dėl įtariamo apsinuodijimo smalkėmis paguldyta ir 15-metė bendrabučio gyventoja. Įtariama, kad ugnis bute įsiplieskė nuo padegėjo rankos. Dėl turto sunaikinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. "Vos nežuvo trys vaikai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Ketvirtadienį ryte į darbą atvykusi Kauno Aleksoto seniūnė išvydo nuniokotas patalpas. Įtarusi, kad tai vagies darbas, iškvietė policiją. Kaip įprasta 8 val. ryto darbo kabinetą atrakinusi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė pamatė sukrečiantį vaizdą. Ant grindų gulėjo šūsnis netvarkingai išmėtytų dokumentų ir knygų, daugybė stiklo šukių, įvairių kitų daiktų. Kabineto žaliuzės buvo sulaužytos, vazos išvartytos, apgadintas vieno iš Aleksoto parkų maketas. Net virdulio dangtis buvo atkeltas. Seniūnės iškviesti pareigūnai apžiūrėjo patalpą ir išsiaiškino, kad įsilaužimo požymių nėra. Netrukus jie aptiko kaltininkę - po lubų plokštėmis pasislėpusią kiaunę. Tačiau ištraukti išsigandusio švelniakailio žvėrelio neįstengė nei policininkai, nei seniūnijos darbuotojai, todėl buvo kreiptasi į gyvūnų globėjus - jie patarė kiaunę sugauti įviliojant į specialią gaudyklę. "Iš gyvūnų globėjų atsivežėme narvą ir ėdalo. Dabar lauksime, kol kiaunė ateis jo paimti. Tačiau, specialistų teigimu, ji greičiausiai išlįs tik vėlai vakare", - sakė Aleksoto seniūnė. "Kabinetą` siaubė kiaunė". LIETUVOS RYTAS

ENERGETIKA

Elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių rinkoje - kovos nuojauta. Mažeikių bendrovė "Eglitana" per teismus stengsis Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) priversti išmokėti ES paramą už pastatytas vėjo jėgaines. Agentūra sutartį su "Eglitana" nutraukė, kai sužinojo, kad prašoma finansuoti dvigubai - iš NMA administruojamų paramos ES kaimui lėšų ir iš Lietuvos gyventojų pinigų - per lengvatinį elektros tarifą. Painioje istorijoje visiškai neaiškus Žemės ūkio ministerijos, kurios vienas padalinių yra ir agentūra, taip pat - Energetikos ministerijos vaidmuo. "Eglitanos" kelias europinių pinigų link iš pradžių atrodė labai lengvas - bendrovė 2011 m. birželį su NMA pasirašė maždaug 1 mln. litų vertės sutartį ir ėmėsi savo lėšomis vykdyti projektą. Pagal dabar galiojančias ES paramos skyrimo taisykles ji išmokama tik tuomet, kai projektas įgyvendintas.

Pasak advokato Mindaugo Vaičiūno, "Eglitana" vėjo jėgainę, dėl kurios buvo suderėta, pastatė praėjusių metų rugsėjį. Pradėjo gaminti ir pardavinėti jos gaminamą elektros energiją. Tada kreipėsi į NMA dėl ES paramos išmokėjimo. Vėjininkų nuostabai, agentūra tai daryti atsisakė. Maža to, 2012 m. sausio 27 d. NMA Mažeikių bendrovei atsiuntė raštą, kuriame informavo nutraukianti sutartį dėl ES paramos. Esą pardavinėdama elektrą lengvatiniu tarifu "Eglitana" pažeidė sutarties sąlygas, kuriose nėra numatytas dvigubas finansavimas. "Bendrovę apkaltino tuo, kad tuo pačiu metu ji norėjo ir gauti ES paramą, ir naudotis energetiką iš atsinaujinančių šaltinių plėtotojams taikoma lengvata", - sakė M. Vaičiūnas. Mažeikių bendrovė jau yra padavusi skundą dėl NMA veiksmų Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Mažeikių bendrovę gina ir Vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys. Jį ypač jaudina klausimas, kad Mažeikių bendrovės pagrindu nebūtų sudarytas vėjininkams nepalankus precedentas. Esą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtotojams per pastaruosius trejus metus buvo skirta daugiau nei 170 mln. litų ES parama. Jei valdininkai sudoros "Eglitaną", S. Pikšrio nuomone, kitos bendrovės irgi gali likti be ES paramos, o kai kurios, jau gavusios europinius pinigus, gali būti priverstos ją grąžinti. "Nacionalinė mokėjimo agentūra neįsivaizduoja, kiek žalos gali pridaryti sutarties su "Eglitana" nutraukimas: žmonės liks įsiskolinę bankams, daugiau nebus investuojama į žaliąją energiją kaime, jame nebus kuriamos darbo vietos", - piktinosi Vėjo elektrinių asociacijos vadovas. Dėl visų bėdų S. Pikšrys kaltino Žemės ūkio ir Energetikos ministerijų vadovybę. "Vėjo energetikos pinigai eina vėjais". RESPUBLIKA

EKONOMIKA

Šiaulių pramoninis parkas atitenka Ūkio ministerijai, bet pinigus jam viešinti seikėja savivaldybė: leis leidinį, gamins stendą parodoms, kurs interneto svetainę, pasivažinės po parodas užsienyje. 565 tūkst. litų europinės paramos skiriama į kelias dalis sudalytam pramoninio parko rinkodaros projektui. Miesto "dalelė" - 56 tūkst. litų. Mažesnė (50 tūkst. litų) suma kultūrai papildomai vos išspausta planuojamame šių metų miesto biudžete. Iš kur bus pinigų parkui? "Investicinius projektus galime finansuoti iš skolintų lėšų, kultūros - ne", - sakė savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Pramoniniam parkui įkurti savivaldybė jau ėmė milijonines paskolas. Parkas yra įgijęs laisvosios ekonominės zonos statusą ir atiteks Ūkio ministerijai. Bet savivaldybėje apsispręsta parko rinkodaros projektus vykdyti. Leidiniui "Investuok Šiauliuose" reikės mažiausiai 48 tūkst. litų, interneto svetainei - 35 tūkst. litų, lėšos skiriamos 9 pristatymams užsienio ambasadose bei 4 tarptautinėse parodose.

Iš viso rinkodaros projektams skirta daugiau nei 500 tūkst. litų. Savivaldybė pristabdė tik Pramoninio parko antrojo etapo įgyvendinimo projektą. Paramos lėšų jam numatyta 32,5 mln. litų, o savivaldybei reikia prisidėti 1,6 mln. litų. "Pramoninis parkas ryja miestiečių pinigus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

PASLAUGOS

Kauniečiams gali brangti vanduo - bendrovė "Kauno vandenys" paprašė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyti didesnę šalto vandens kainą miestiečiams.. Tiesa, šis kreipimasis dar nereiškia galutinio nuosprendžio - komisija gali prašymą atmesti kaip nepagrįstą. "Dėl naujų kainų suderinimo bus aišku per 2 mėnesius. Tikimės, kad kovą sulauksime komisijos sprendimo. Jei jis bus teigiamas, vandens kaina keisis nuo gegužės 1 d. Jei VKEKK pritartų, kad Kaune galima branginti vandenį - vartotojams, gyvenantiems butuose šalto vandens kaina padidės 17,1 proc. - už kubinį metrą - nuo 4,61 iki 5,4 litų su PVM. Taip pat planuojama nustatyti skirtingus mėnesio įkainius gyventojams, kurie butuose turi nuosavus arba "Kauno vandenims" priklausančius skaitiklius. "Kauniečiams gali brangti vanduo". KAUNO DIENA

Klaipėdos socialinės apsaugos srities darbuotojai gali kuriam laikui spintose paslėpti protestui prieš mažas algas skirtus juodos spalvos drabužius - jau už sausį daugelis jų gaus vidutiniškai 10 proc., arba apie 100 litų, didesnį atlyginimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad šių specialistų algas savivaldybės galėjo didinti ir praėjusiais metais, tačiau savivaldybės, pasak ministerijos pranešimo spaudai, "nepanaudodavo visų socialinės paramos administravimui skiriamų 4 proc., taip pat iš šių lėšų neskyrė socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams priedų, nors tai 2011 metais irgi galėjo daryti, bei grąžindavo didžiąją dalį lėšų į biudžetą kaip nepanaudotas". Taip buvo ir Klaipėdoje.

Ministerija paskelbė, kad savivaldybės šiemet turi galimybę socialiniams darbuotojams darbo užmokestį padidinti net 10 proc. Tam iš valstybės biudžeto bus skirta 19 mln. litų. Pasak Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovės Dianos Stankaitienės, situacija Klaipėdoje yra pasiekusi tokį lygį, kad nemaža dalis socialinių darbuotojų gauna ir socialines pašalpas, todėl ministerijos sprendimas bent kiek padidinti atlyginimus juos labai nudžiugino. "Socialiniams darbuotojams pagaliau padidėjo atlyginimai". VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose apdovanojimus atsiėmė verslo darbdaviai, pernai valdžios institucijų įvertinti kaip sukūrę daugiausia darbo vietų, labiausiai besirūpinę socialiai pažeidžiamų asmenų ir jaunimo įdarbinimu. Tarp pagerbtųjų pasirodė besą ir chroniškų "Sodros" skolininkų, ir ištikimų politinių partijų rėmėjų. Nuo 2010 m. rengiamuose darbdavių apdovanojimuose favoritus rinkosi Lietuvos darbo birža ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kai kurie darbdavių ir savivaldybių atstovai, pakviesti pasveikinti nominantų, gūžčiojo pečiais, nesuvokdami, kokiais kriterijais remiantis jie buvo pasirinkti. Mat tarp geriausiai įvertintų įmonių atsidūrė pernai ne kartą tarp didžiausių "Sodros" skolininkių vanota bendrovė "Mantinga". Tiesa, ši įmonė 2011 m. buvo viena dosniausių valdančiajai koalicijai priklausančio Lietuvos liberalų sąjūdžio rėmėjų - paaukojo 40 tūkst. litų.

Nugalėtojų sąraše puikuojasi ir dvi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rėmėjos: antrą kartą apdovanoti nominuota Šilalės rajono UAB "Kvėdarsta" šiai partijai pernai skyrė 14 tūkst. litų. Klaipėdos UAB "Gridins Enterprise LT", pernai gruodį TS-LKD paaukojusi 10 tūkst. litų, užėmė trečią vietą tarp jaunimo įdarbinimo rėmėjų, suteikusi darbo vietas 16 jaunuolių. Tarp pagerbtų verslo atstovų - ir tokia įmonė, kuri galėtų pretenduoti ne į didžiausio darbo vietų kūrėjo, bet į geriausio bedarbių skaičiaus gausintojo nominaciją. Tai šalies statybų milžinė UAB "Vėtrūna", pelniusi antrą vietą už tai, kad pernai Visagine nuolatinį darbą suteikė 72 socialiai pažeidžiamiems asmenims. Per apdovanojimų ceremoniją skelbta, kad "Vėtrūnoje" 2011 m. trečią ketvirtį dirbo 724 darbuotojai, o šių metų vasario 9-osios "Sodros" duomenimis, ten dirba vos 423 apdraustieji. 301 darbuotojas išgaravo.... "Apdovanojama už darbo vietų mažinimą". RESPUBLIKA

SPORTAS

Eurolygos antrojo etapo 4-ojo turo rungtynėse be dviejų rezultatyviausių krepšininkų - kroato Marko Popovičiaus ir amerikiečio Sonio Vymso (Sonny Weems) - žaidęs Kauno "Žalgiris" tris kėlinius priešinosi Barselonos "FC Regal Barcelona" ekipai, bet ketvirtame kėlinyje išsikvėpė. Prieš savaitę Barselonoje "Žalgiris" be traumuoto M. Popovičiaus Ispanijos čempionams nusileido 80:94. Prieš atsakomąsias rungtynes paaiškėjo, kad dėl traumos Kauno komandai nepadės ir S. Vymsas. Vidutiniškai po 16 taškų Eurolygos rungtynėse pelnantis amerikietis šio mačo išvakarėse JAV žiniasklaidoje užsiminė, kad jei "Žalgiris" nepateks į Eurolygos ketvirtfinalį, jis norėtų palikti Lietuvos čempionų komandą. Pergalė prieš "Barcelona" būtų atgaivinusi kauniečių viltis, bet be S. Vymso likę šeimininkai 58:67 buvo priversti pripažinti svečių pranašumą. RESPUBLIKA

Žalgiriečiai pristabdė "Barcelona" atakų mašiną, bet neturėjo pakankamai galios palaužti vienus Eurolygos favoritų. Du kėlinius "Žalgiris" prilygo galingiems varžovams, bet paskui atsiliepė tai, kad kauniečiai rungtyniavo be dviejų rezultatyviausių savo krepšininkų. Sonis Vymsas (Sonny Weems) Eurolygoje renka po 16 taškų, o Marko Popovičius - 12,6 tšk. "Norėčiau vertinti žaidimą, o ne teisintis Dėl S. Vymso ir M. Popovičiaus nebuvimo ar svarstyti, kiek taškų jie mums būtų pridėję. Turėjome tikslą neleisti įsibėgėti E. Lorbekui, bet jis puikiai pataikė ir darė, ką norėjo. Vis dėlto pirmoje mačo pusėje žaidėme neblogai, o keistenybės prasidėjo po pertraukos. Mano žaidėjai nebuvo susikaupę, gindamiesi per du kėlinius prasižengė tik 7 kartus. Pražangos būtų leidusios mums atsipūsti ir pristabdžiusios greitas "Barcelona" atakas", - sakė A. Trifunovičius. LIETUVOS RYTAS

Kauno "Žalgirio" lyderis Sonis Vymsas (Sonny Weems) paneigė pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, kad gali netrukus palikti laikinėją sostinę, jei kauniečiams nepavyktų prasibrauti į Eurolygos "Top 8". Dvikovą prieš "Barselona Regal" legionierius stebėjo nuo atsarginių žaidėjų suolelio, kadangi gydosi skaudantį petį. "Nenorėjau rizikuoti, nes skauda petį, noriu pasijusti geriau. Dabar negaliu pasakyti kiek ilgai negalėsiu rungtyniauti. Tai paaiškės po to, kai atliksiu reabilitaciją su komandos gydytoju. Girdėjau gandus apie savo išvykimą, tačiau mano planas yra pasilikti "Žalgiryje" iki tol, kol galioja mano kontraktas, tai yra - sezono pabaigos", - sakė legionierius. Apie tai praneša kaunodiena.lt

Kauno rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos krepšinio federacija ir vykdys bendrą projektą "Krepšinio diena mano mokykloje". Moksleiviai apie krepšinio ypatybes sužinos per biologijos, matematikos, istorijos, fizikos, dailės, kūno kultūros pamokas. Už tai Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis padėkojo Kauno rajono savivaldybei. Pasak krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, integruotos pamokos padės vaikus labiau sudominti krepšiniu ir apskritai kūno kultūra. Tokios pamokos Kauno rajono mokyklose vyks du kartus per mėnesį. Projektas "Krepšinio diena mano mokykloje" prasidės vasario 22-ąją Lapių pagrindinėje mokykloje ir iki mokslo metų pabaigos apkeliaus dar 11 rajono ugdymo įstaigų. KAUNO DIENA

Klaipėdos "Neptūno" krepšininkams pastarosios dienos itin karštos: sekmadienį namuose jie priėmė Kauno "Žalgirį", trečiadienį - Vilniaus "Sakalus", o šiandien jų laukia akistata su Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempionais - Vilniaus "Lietuvos ryto" komanda. "Lietuvos rytas" šiuo metu demonstruoja puikią sportinę formą - antradienį išvykoje 79:62 palaužė ALBA ekipos pasipriešinimą ir iškovojo trečiąją pergalę Europos taurės turnyro "Last 16" etape. "Neptūno" krepšininkai turėtų būti taip pat pakilesnės nuotaikos, kadangi išsikapstė iš nesėkmių serijos - trečiadienį "Švyturio" arenoje atkrentamosiose Baltijos krepšinio lygos (BBL) Iššūkio taurės turnyro pirmosiose rungtynėse 79:75 įveikė Vilniaus "Sakalus". "Galiu pasakyti - dvikovoje su Vilniaus "Lietuvos rytu" pergalės tikrai lengvai neatiduosime, kovosime iki galo", - žadėjo "Neptūno strategas Paulius Juodis. VAKARŲ EKSPRESAS