Socialinės įmonės
Dirbantys Klaipėdos neįgalieji iš valdžios pasigenda realios pagalbos, kuri, beje, jiems priklauso pagal įstatymus.
Praeitą penktadienį Klaipėdos neįgaliųjų atstovai surengė susitikimą su miesto politikais ir priminė apie dar prieš porą metų priimtą įstatymą, kuris labai palengvintų socialinių įmonių veiklą, bet iki šiol neveikia.
Pasak uostamiesčio socialinės įmonės "Eurotela" vadovo Nerijaus Briedžio, Viešųjų pirkimų įstatyme anksčiau buvo sakoma, kad organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis, ne mažiau 10 procentų visų biudžeto asignavimų, numatytų biudžeto sąmatoje prekėms ir paslaugoms pirkti bei materialiajam turtui įsigyti, gali skirti pirkimams iš socialinių įmonių, kuriose dirba per 50 proc. nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, arba kuriose dirba daugiau nei 50 proc. neįgaliųjų.
Tačiau bent jau Klaipėdos socialinės įmonės tokių užsakymų iš valdžios nesulaukė. Drąsiau socialinių įmonių vadovai pasijuto po šį mėnesį įsigaliojusio įstatymo pakeitimo, kai vietoje žodelio "gali" atsirado žodis "privalo".
N. Briedis: "Prašome valdžios vykdyti įstatymą, kuris daugeliui neįgaliųjų suteiktų galimybę dirbti. Socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms to labai reikia". |
Pasak jo, toks užsakymas jo įmonei reikštų, kad iš karto jis galėtų įdarbinti iki 10 kartų daugiau neįgaliųjų, nei jų dirba šiuo metu. Esą galima būtų atidaryti ir filialus kituose miestuose. Šiuo metu įmonėje, užsiimančioje telemarketingo paslaugomis - rinkos tyrimais, apklausomis, - dirba 10 socialinę atskirtį turinčių žmonių, tarp jų 9 - su fizine negalia.
Klaipėdos socialinės įmonės "Klaipėdos banga", teikiančios spaustuvės paslaugas, vadovė Asta Drungilienė teigė, kad neįgalūs žmonės nuolat teiraujasi darbo šioje įmonėje, bet plėstis neleidžia finansinės galimybės.
"Norėtume plėstis, ir teoriškai galėtume. Bet reikia, kad veiktų minėtas įstatymas. Šiuo metu įmonėje dirba 9 neįgalūs žmonės - kurtieji, tačiau gavus Savivaldybės užsakymą - jie juk kažkur spausdinasi vizitines korteles, įvairius bukletus - kolektyvą per pirmus metus galėtume padidinti iki 5 kartų", - sakė A. Drungilienė.
Anot jos, neįgalieji - ne prastesni darbuotojai nei sveikieji.
"Iš pradžių tam tikrų psichologinių problemų būna. Tiems žmonėms pirmiausia reikia išmokti pasitikėti savimi, netgi - dirbti, nes būna įpratę gyventi iš pašalpų. Bet kai praeina tas adaptacinis periodas, tampa darbuotojais, kuriais atsidžiaugti negalime", - pasakojo A. Drungilienė.
Į susitikimą atėję ilgamečiai socialinės įmonės "Regseda" darbuotojai akcentavo, kad valdžia neteisingai supranta pagalbą neįgaliesiems ir pinigų srautą kreipia esą ne ten, kur reikia.
"Jie nori steigti ugdymo centrus, kad turėtume kur pasilinksminti - pašokti, padainuoti, paplepėti. Nesakau, kad to mums nereikia, bet pirmiausia mums reikia darbo - mes juk nesame kvaili ir galime dirbti ne prasčiau už sveikuosius.
Su žmona "Regsedoje" dirbame nuo 1976 metų. Nors esame akli, visuomet pragyvenimui užsidirbame patys ir niekad neturėjome skolų už butą ar ką kita. Beje, nepurkštaudami mokame už bendrą daugiabučio apšvietimą, nors šviesos koridoriuje ar rūsyje mums tikrai nereikia", - juokėsi vienas vyriškis.
Laima ŠVEDAITĖ
Rašyti komentarą