Oro tarša padidėjo nusistovėjus sausiems orams, o ne dėl ugnikalnio pelenų, tikina specialistai

Didžiojoje Lietuvos dalyje yra fiksuojama padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis. Taip atsitiko nusistovėjus ramiems, sausiems orams, bet ne dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje, kurio pelenai
slenka dideliame aukštyje, yra akimi nematomi ir žmonių sveikatai jokios įtakos neturi, tikina ekspertai.

"Nusistovėjus ramiems ir sausiems orams stebime padidėjusią oro taršą kietosiomis dalelėmis. Tam įtakos turi įvairūs taršos šaltiniai - pramonė, energetikos įmonės, transportas, nuo gatvių keliamos dulkės, individualių namų šildymai, žolės deginimai. O vulkaninių pelenų prie žemės paviršiaus tikrai nepastebime. Dar daugiau - vakar dieną vakariniuose, šiaurės vakariniuose rajonais kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo ir neviršijo normų Klaipėdoje, Naujoje Akmenėje , Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Tarša išliko didelė tik centriniuose, rytiniuose rajonuose - Vilniuje, Kaune, Jonavoje. Šįryt - panaši situacija", - Eltai teigė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė.

Aviacinės meteorologijos centro viršininkė Regina Čepaitytė ragino žmones nesigąsdinti pamačius tamsesnį debesį - tai tikrai ne ugnikalnio pelenai. Šie yra didžiuliame aukštyje, vėjų nešamos dalelės yra labai smulkios, ir jų plika akimi neįmanoma pamatyti.

"Vulkaninius pelenus "pamato" dirbtiniai žemės palydovai tam tikrais bangų ilgiais. Po to yra kuriami modeliai, prognozės. Tai daro tarptautinė meteorologinė organizacija Londone. Iš jos informaciją gauname ir mes", - sakė R. Čepaitytė.

9 val. ryto duomenimis, ugnikalnis Islandijoje dar vis spjaudė į atmosferą pelenus, kurių vėjo išnešioti debesys buvo stebimi ir virš Latvijos, Lenkijos, Danijos, Estijos, Švedijos, ir virš pietinės, šiaurės rytinės, vakarinės Lietuvos dalies.

"Dalelės yra pavojingos nebent lėktuvams, kadangi jos patenka į variklius. Todėl kol kas skrydžiai neatnaujinami", - aiškino R. Čepaitytė.

Apie tai, kad ugnikalnio pelenų debesys šiuo metu nekelia pavojaus žmonių sveikatai, pranešė ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Ugnikalnio pelenai - tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama "pelenais", ugnikalnių pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Ugnikalnių pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore ugnikalnių pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 9 kilometrų aukštį. Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo ugnikalnio formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio ugnikalnio, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius kilometrų, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Ugnikalnių pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.

Eltos inf.