Miesto planai
Vakar trečiąkart posėdžiavę piliavietės atgaivinimo koncepcijai parengti suburtos darbo grupės nariai išskirstė taip nieko konkretaus ir nenusprendę.
Prieš porą savaičių vykusiame posėdyje buvo akcentuota, kad, norint pajudėti iš mirties taško, iš pradžių būtina atsakyti į esminį klausimą - kas šiandien buvusios Klaipėdos pilies teritorijoje laikytina didžiausia vertybe? Tik tuomet esą bus galima modeliuoti tolesnius veiksmus: apsispręsti, ką šioje vietoje norima matyti, vėliau - parengti konkrečių pasiūlymų paketą ir, vadovaujantis jame išdėstytais teiginiais, skelbti architektūrinį konkursą bendromis pastangomis išrutuliotai piliavietės ateities vizijai įgyvendinti.
Bediskutuodami, kam - istorinio paveldo eksponavimui ar naujų piliavietės pritaikymo galimybių paieškai - derėtų teikti prioritetą, įvairių sričių specialistai galiausiai priėjo prie išvados, kad kokiems nors sprendimams priimti jiems paprasčiausiai trūkstą duomenų. Išsamią informaciją apie Klaipėdos pilies pirmines erdves ir tūrius per kitą pasitarimą pažadėjo pateikti jos teritoriją ne vieną dešimtmetį tyrinėjęs archeologas Vladas Žulkus. Tada, darbo grupės narių teigimu, būsią kur kas lengviau apsispręsti ir dėl šios teritorijos ateities.
Komisijos nariai vakar darkart patvirtino pritarią bendrovės "Eika" specialistų išsakytai pasiūlymui buvusius pilies bastionus apjuosti vandeniu ir tokiu būdu išryškinti jos kontūrą. Taip pat neatmestina idėja atkurti ir pačius bastionus. Tik, Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko teigimu, einant šiuo keliu nereikėtų kartoti Jono kalnelį tvarkant padarytos klaidos. Ten jie buvę atkurti paprasčiausiai sustumdžius žemę, užuot paieškojus originalesnio sprendimo būdo bei atsisakius minties po jais įrengti kokias nors miesto reikmėms naudotinas patalpas.
K. Macijausko nuomone, verta dėmesio ir prieš keletą metų parengtuose projektuose siūlyta idėja atstatyti bent vieną iš buvusių pilies bokštų. Minčiai, kad piliavietei būtinas vertikalus akcentas, pritarė ir jo kolega Edmundas Andrijauskas.
Darbo grupės nariai sutarė ir dėl to, kad siekiant piliavietę padaryti vienu iš miesto traukos centrų, būtina rasti tokį jos pritaikymo būdą, kad čia nuolat virtų gyvenimas, vyktų kokie nors renginiai. Antra vertus, nereikėtų pernelyg akcentuoti komercinės funkcijos ir viską matuoti vien ekonomine nauda. Piliavietė, darbo grupės narių nuomone, turėtų labiau panėšėti į miesto dvasinį centrą, o komercinei veiklai plėtoti esama pakankamai teritorijų greta jos.
Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą