
V. Adamkus Jungtinėse Tautose: daugelis šalių šiandien turi daugiau rūpesčių nei prieš dešimtmetį
Šiandien jaučiamės nesaugesni: atrodo, kad netenkame tarptautinės teisės ir tarptautinių institucijų teikiamos apsaugos. Rytų Europoje ir rytinėse Europos Sąjungos (ES) kaimynėse tai dar akivaizdžiau nei kur kitur, akcentavo Lietuvos vadovas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.
Niujorke su vizitu viešintis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį pasakė kalbą JT Generalinės Asamblėjos 63-iojoje sesijoje.
Prezidentas priminė, kad kai ant šios pakylos stovėjo prieš dešimt metų, neatidėliotinai spręstinų klausimų buvo maždaug tiek pat, kiek ir dabar. Tačiau, pasak šalies vadovo, nuotaika buvo kita: ką tik pasirašytas Kioto protokolas, rengiamasi valstybių vadovų Tūkstantmečio susitikimui, formuluojami Tūkstantmečio plėtros tikslai. V. Adamkaus teigimu, tarptautinė bendruomenė, vedama Jungtinių Tautų ir laikydamasi jos principų, tuomet parodė valią ir ryžtą spręsti globalius klausimus.
"Turiu pripažinti, kad daugelis tautų - mažų ir didelių - šiandien turi kur kas daugiau rūpesčių nei prieš dešimtmetį. Šiandien jaučiamės nesaugesni. Atrodo, kad trūkinėja pats tarptautinės sistemos pamatas ir dėl to netenkame tarptautinės teisės ir tarptautinių institucijų teikiamos apsaugos", - cituojamas V. Adamkus Prezidento spaudos tarnybos pranešime.
Lietuvos Prezidento teigimu, Rytų Europoje ir rytinėse ES kaimynėse tai dar akivaizdžiau nei kur kitur. Valstybės vadovas iškėlė energetikos saugumo klausimą, pabrėždamas, kad naftos tiekimas Lietuvai buvo nutrauktas be jokio įspėjimo, o vesti normalų civilizuotą dialogą, kaip išspręsti šią problemą, nėra jokių galimybių.
Pasak V. Adamkaus, atsižvelgus ir į tai, kad netrukus bus uždaryta vienintelė nepriklausoma elektros energijos jėgainė Lietuvoje, yra labai rimta priežastis nerimauti dėl galimo pavojaus ekonomikos ateičiai. Prezidento įsitikinimu, dėl tokios padėties kyla grėsmė viso regiono stabilumui.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad JT negali būti tik pasyvus stebėtojas, primindamas Gruzijos atvejį, kai organizacija nesureagavo į agresiją prieš šią mažą šalį, kuri yra JT narė nuo 1992 metų.
Prezidentas kėlė klausimą, kad galbūt nebuvo sureaguota todėl, jog susilpnėjo mūsų tikėjimas Jungtinėmis Tautomis. Pasak šalies vadovo, šios organizacijos esmė - ginti žmogaus gyvybę ir žmogaus teises, tačiau dažnai, Jungtinėse Tautose balsuojant dėl žmogaus teisių, sulaukiama vis mažiau ir mažiau valstybių narių paramos.
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad šiandien pasaulyje - Sudane, Somalyje, Gruzijos bei Azerbaidžano teritorijose Pietų Kaukaze ir kitose šalyse - vis dar yra apie 26 milijonus dėl ginkluotų konfliktų perkeltųjų asmenų. Vien tik praėjusiais metais įvairiuose planetos kampeliuose, įskaitant Mianmarą, Sudaną ir Zimbabvę, kilo rimtų krizių. Prezidento teigimu, pasauliui reikėjo JT lyderystės, tačiau organizacija nesureagavo taip, kaip turėjo tai padaryti, matyt, todėl, kad kai kurios šalys teisinasi techniniais formalumais ar nacionaliniu suverenumu, o tai paralyžiuoja organizaciją.
Lietuvos vadovas pabrėžė, jog akivaizdu, kad Jungtinių Tautų Organizacija nebegali likti tokia, kokia yra dabar. V. Adamkaus manymu, ją reikia reformuoti ir skirti didesnį vaidmenį srityse, lemsiančiose mūsų ateitį XXI amžiuje, tai yra energetikos, informacijos saugumo, kovos prieš terorizmą bei fundamentalizmą.
"Kiek dar laikysimės šaltojo karo eros saugumo sampratų ir nematysime ne tokių akivaizdžių, bet ne mažesnių XXI amžiaus pavojų?" - klausė Lietuvos Prezidentas.
Remdamasis Europos patirtimi, įgyta po Antrojo pasaulinio ir po Šaltojo karo, valstybės vadovas pabrėžė, kad norėdami gero valdymo ir atsakingo vadovavimo turime stiprinti demokratiją namie.
V. Adamkaus teigimu, tikrą nedalomą saugumą galima pasiekti tik per integraciją. Pasak šalies vadovo, nedalomas saugumas mažoms tautoms turi ypatingą prasmę ir svarbą, nes būtent jos ne kartą nukentėjo perbraižius žemėlapius.
Lietuvos vadovas išsakė įsitikinimą, kad įvairių organizacijų, tokių kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, ES, NATO ir Europos Taryba, tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimas buvo ir turi likti saugumo ir stabilumo Europoje pamatu.
"Toks bendradarbiavimas turi savų sunkumų ir trūkumų. Tačiau alternatyvų bendradarbiavimui nėra ir jų nereikia. Todėl man ypač kelia nerimą nauji raginimai peržiūrėti Europos saugumo institucinę sandarą, o ne vykdyti visai tarptautinei bendruomenei prisiimtus įsipareigojimus", - pabrėžė V. Adamkus.
Prezidento manymu, nors ir koks pasaulis būtų - vienpolis, dvipolis ar daugiapolis, žmogaus gyvybė ir žmogaus teisės yra jo šerdis. Anot V. Adamkaus, tik tokiame pasaulyje gali būti kuriami tikrai tvarūs valstybių tarpusavio santykiai, paremti pasitikėjimu, atvirumu ir pagarba žmogaus teisėms.
"Tačiau ar Gruzijos ir Rusijos konflikto metu matėme pastangų kurti tokius santykius? Greičiau jau matėme naujų mėginimų padalyti pasaulį į įtakos ar "privilegijuotų interesų" zonas. XXI amžiaus tarptautinei bendruomenei tokie mėginimai turėtų būti nepriimtini. Pasidalijimas ir atskirtis nepadeda spręsti konfliktų. Todėl konfliktus Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir kitur turėtų spręsti tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės institucijos, o ne kuri nors viena konflikto šalis, kuri vargu ar gali likti nešališka", - sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė tikįs, jog privalu gerai išmokti pamokas, kad dar po dešimties metų galima būtų pasidžiaugti ne tik įgyvendinus Tūkstantmečio plėtros tikslus, bet ir įvykdžius pažadą ilgam užtikrinti taiką ir sudaryti sąlygas pažangai, klestėjimui bei žmogaus orumui.
"Jungtinės Tautos - visų pirma ne tam tikras balsų skaičius, o visuotiniai principai, todėl jie mums turėtų išlikti kelrodžiu", - sakė V. Adamkus, pabrėždamas, kad vis dar tiki, jog tai yra pagrindinė šios organizacijos misija.
"Vakarų ekspreso" inf.
Rašyti komentarą