Klaikus radinys miške prie Plungės pašiurpino
Klaikus radinys miške prie Plungės pašiurpino

Plungės rajone būrį šinšilų pražūčiai pasmerkę asmenys dar nesučiupti, bet žmonės neabejoja: anksčiau ar vėliau yla vis dėlto išlįs iš maišo. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Liepos pradžioje Juodeikių miške (Plungės r.) grybavęs Modestas Stupelis išvydo klaikų vaizdą: paparčių krūmuose ir žolėse bejėgiškai spurdėjo apie šimtą mielų gyvūnėlių – šinšilų. Kai kurios jau buvo negyvos.

Šalia mėtėsi aplaužytas narvas, sklaidėsi pūkai. Plungiškis mėgino skambinti rajono gyvūnų apsaugos tarnybai, bet tokia Plungėje jau panaikinta. Tada susisiekė su Maisto ir veterinarijos tarnyba, giminaičiais.

Suburta gelbėjimo komanda puolė rankioti karštą dieną neišvengiamai žūčiai dėl troškulio ir bado pasmerktus gyvūnus.

Spėjo išgelbėti nuo žūties

„Pavyko išgelbėti apie 80 leisgyvių šinšilų, o dešimt nugaišo.

Dar kelios dienos, ir visi gyvūnėliai būtų žuvę nuo alkio arba patekę į nasrus lapėms, usūriniams šunims“, – sakė M.Stupelis.

Kitą dieną vėl nuvykę į mišką Plungės valstybinės teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai surado dar dešimt gyvų šinšilų, o nugaišusias palaidojo medžiotojų iškastose duobėse. „Išgelbėtos šinšilos buvo sveikos, neapsikrėtusios infekcinėmis ligomis. Norėčiau pažvelgti į akis tam žmogui, kuris jas čia atvežė ir paliko“, – stebėjosi šios tarnybos vadovas Virginijus Gailius.

Juodeikių miške aptikti gyvūnėliai perduoti auginti žmonėms. Plungės rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Įtarimų šešėlis pirmiausia krito ant savo ūkiuose šinšilas legaliai auginančių Plungės rajono gyventojų.

Veterinarai mano, kad plungiškiai niekuo dėti. Patikrinus dviejų šinšilų augintojų valdas, dokumentus suskaičiuota, kiek jie gyvūnų laiko, koks prieauglis, ir jokių pažeidimų neaptikta.

Sunku suvokti žiaurumą

„Būrys šinšilų – ne adata, neatsikratysi jų, kad joks šuva nesulotų. Žmonės žino, kas ir kokius gyvūnus augina, prasitars. Tik laiko klausimas, kada yla išlįs iš maišo“, – įsitikinęs V.Gailius.

Tyrėjai įtarė, kad miške atsidūrė iš veislyno nugvelbtos šinšilos, kurių vagišiams nepavyko parduoti, bet tokia versija nepasitvirtino – jokie žvėrelių augintojai policijai apie vagystes nepranešė. Internete buvo pasirodę skelbimų apie parduodamus šinšilų jauniklius. Gal augintojai neatrado pirkėjų, o paskui, nenorėdami šerti ir prižiūrėti lepių gyvūnėlių, nusprendė jų atsikratyti?

Bet ši versija irgi klibanti – kam gyvūnus pasmerkti pražūčiai miške, jeigu galima juos už dyką atiduoti šinšilas, sidabrines lapes, nutrijas legaliai veisiantiems žmonėms. Veterinarai savo tyrimų medžiagą perdavė kriminalistams, atsakė į visus jų klausimus ir neabejoja, kad gyvūnėlius į mišką paleidę nedorėliai anksčiau ar vėliau bus surasti ir nubausti.

Verslas neša nuostolius?

Greičiausiai šinšilų atsikratė koks nors šešėlinis, nedeklaruojantis savo verslo ir pajamų kailinių žvėrelių augintojas. Našta tapusius gyvūnus jis galėjo atvežti į Juodeikius iš kito rajono.

Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams tokia versija labiausiai tikėtina. Pasak jų, šiuo metu rinka perpildyta fermose auginamų šinšilų kailiukų, jų niekas neperka. T

Šinšilos – mieli gyvūnėliai, mėgsta švarą, negali gyventi nevalomuose narvuose. Joms reikia išskirtinio pašaro, vitaminų turinčių ėdesio papildų, nuolatinės priežiūros.

„Godulio apakinti verslininkai gali padaryti bet ką, kai jiems galai nesueina. Dabar šinšilų kailiuko kaina – 2 eurai, o už geresnės veislės patelę prašoma 80 eurų“, – aiškino V.Gailius.

Sidebar placeholder