5 Lietuvos misijos ir 16 apdovanojimų

Arūnas ABROMAITIS

2012-07-22 11:28

Ateinantį penktadienį Londone bus atidarytos XXX vasaros olimpinės žaidynės. Atgavus Nepriklausomybę, lietuviai į žaidynes vyko penkis kartus ir visada grįždavo su medaliais. Londono misija bus šeštoji. „Sporto žmonių“ skaitytojams siūlome prisiminti mūsų sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją.

Savo pėdsaką olimpiniame judėjime Lietuva paliko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Mūsų šalies atletai startavo 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo žaidynėse, tačiau didelių pergalių ten pasiekti nepavyko. 1932 m. olimpiadą Los Andžele lietuviai praleido dėl didelių kelionės per Atlantą išlaidų. 1936 m. nutarta nevykti į Berlyną dėl politinių priežasčių.

Naujas etapas prasidėjo nuo 1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių. Jose Lietuvos sportininkai atstovavo TSRS komandai. Šis etapas truko iki 1988 m. Seulo žaidynių. Per sovietinį laikotarpį lietuviai iškovojo 23 aukso, 19 sidabro ir 14 bronzos medalių.

1991 m. rudenį Lietuva pagaliau grįžo į olimpinę šeimą kaip nepriklausoma valstybė. Pirmasis savarankiškas bandymas startuoti buvo 1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje. Sportininkų sąlygos buvo prastos, jie turėjo vos kelis mėnesius pasirengti, todėl dideli lūkesčiai nepuoselėti. Kas kita - 1992 m. vasaros žaidynės Barselonoje. Prieš jas tikėtasi medalių ir viltys pasiteisino.

XXV olimpinės žaidynės, Barselona (Ispanija).

Laikas: 1992 m. liepos 25-rugpjūčio 9 d.

Skaičius: 52 Lietuvos sportininkai.

Dar prieš žaidynes Lietuvos krepšininkai pademonstravo, kad Barselonoje galima viltis medalio. Mūsų rinktinė dalyvavo atrankos turnyre Saragosoje ir pasiekė 11 pergalių iš tiek pat galimų. Barselonoje kurį laiką tik krepšininkai ir džiugino. Grupės varžybose jie pasiekė keturias pergales iš penkių galimų ir grupėje užėmė antrąją vietą.

Kitų sporto šakų atstovams sekėsi prasčiau. Pavyzdžiui, prieš žaidynes nemažai tikėtasi iš septynkovininkės Remigijos Nazarovienės, tačiau ji liko 14-a. Plaukikas Raimundas Mažuolis dukart pasitenkino 10-ąja vieta. Latviai ir estai jau turėjo medalius, o Lietuva jų vis laukė. Pagaliau rugpjūčio 5 d. apdovanojimas suspindo ir mums. Disko metikas Romas Ubartas tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu. Finale jis nusviedė įrankį 65,12 m. Už auksą R.Ubartui teko 10 tūkst. dolerių premija.

Neblogai pasirodė Lietuvos boksininkai. Vitalijus Karpačiauskas ir Gytis Juškevičius pralaimėjo ketvirtfinalyje ir pasidalijo 5-8 vietas. Pačiu nemaloniausiu žaidynių akcentu tapo Nijolės Medvedevos istorija. Lengvaatletė užėmė ketvirtąją vietą šuolių į tolį rungtyje, bet tuoj pat buvo diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo.

Krepšininkams atkrintamosiose varžybose teko žengti tris žingsnius. Ketvirtfinalyje pavyko 114:96 nugalėti brazilus, nors mūsiškiai ilgą laiką atsiliko. Pusfinalyje laukė neįveikiama JAV „Svajonių komanda“. Lietuviai pralaimėjo 76:127, bet nepraleido progos jau rungtynių metu nusifotografuoti su NBA žvaigždėmis. Visos viltys buvo atidėtos mačui dėl bronzos. Jame savo jėgą dar kartą parodė mūsų rinktinės lyderiai. Šarūnas Marčiulionis pelnė 29 tšk., Arvydas Sabonis pridėjo 27 tšk. ir 16 atkovotų kamuolių. Lietuviai 82:78 įveikė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandą ir užbaigė žaidynes bronziniu akordu.

XXVI olimpinės žaidynės, Atlanta (JAV).

Laikas: 1996 m. liepos 19-rugpjūčio 4 d.

Skaičius: 61 Lietuvos sportininkas.

Valstybei bręstant, augo ir apetitas. Prieš Atlantos žaidynes Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas „Respublikai“ teigė, kad tikimasi medalių iš krepšininkų, dviratininkių, disko metiko Virgilijaus Aleknos, V.Karpačiausko, R.Mažuolio.

Medalius parvežė tik krepšininkai, nors būtent šios sporto šakos padėtis žaidynių išvakarėse kėlė daug nerimo. Buvo abejojama, ar dėl kelio skausmų galės žaisti Š.Marčiulionis. Kilo skandalas, kai treneris Vladas Garastas nutarė olimpiadoje verstis tik su 11 krepšininkų. Darius Maskoliūnas, Virginijus Praškevičius ir Kęstutis Šeštokas buvo išsiųsti namo jau iš JAV. Treneris ir komandos senbuviai teigė, kad naujokai nepakankamai stengėsi.

Pirmosiose rungtynėse krepšininkai tik po dviejų pratęsimų 83:81 įveikė kroatus. Vėlesnis apmaudus pralaimėjimas argentiniečiams nesumaišė kortų. Lietuviai vis tiek užėmė antrąją vietą grupėje, jie garbingai pasipriešino net JAV rinktinei (82:104). Ketvirtfinalyje mūsų komanda 99:66 nušlavė graikus, tačiau pusfinalyje neperžengė Jugoslavijos barjero (58:66). Bus medalis ar nebus - lėmė mačas su australais. A.Sabonis surinko 30 tšk., atkovojo 13 kamuolių ir atvedė lietuvius į pergalę 80:74.

Skaičiuojant tik medalius, mūsų sportininkai Atlantoje pasirodė blogiau nei Barselonoje. Kita vertus, Atlantoje jie dažniau patekdavo į aštuntuką. Olimpinėse žaidynėse aštuntoji vieta oficialiai laikoma prizine. Plento dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė užėmė penktąją ir septintąją pozicijas, jos kolegė treke Rasa Mažeikytė buvo šešta. Į aštuntuką pateko ir trys lengvosios atletikos atstovai. Šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė liko penkta. Disko metikai V.Alekna ir Vaclovas Kidykas užėmė atitinkamai penktąją ir aštuntąją vietas.

XXVII olimpinės žaidynės, Sidnėjus (Australija).

Laikas: 2000 m. rugsėjo 15-spalio 1 d.

Skaičius: 59 Lietuvos sportininkai.

Į Sidnėjų Lietuvos delegacija buvo išlydėta su euforiją sukėlusia Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“. Sportininkai pasistengė, kad euforija nenuslūgtų ir žaidynių metu. Pagal medalių skaičių ir prabą (du aukso, trys bronzos) šios žaidynės Lietuvai buvo pačios sėkmingiausios. Be to, apdovanojimų nereikėjo laukti ilgai.

Pirmieji medaliai buvo tikros staigmenos. Šaulė Daina Gudzinevičiūtė į olimpiadą pateko tik gavusi vardinį kvietimą, bet sukūrė sensaciją. Lietuvė tapo čempione ir pagerino olimpinį rekordą. Netrukus bronzą iškovojo porinę dvivietę valtį irklavusios Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja. Kitą bronzos medalį grupinėse dviratininkių lenktynėse pelnė Diana Žiliūtė.

Krepšinio rinktinė prieš žaidynes buvo vertinama skeptiškai. Joje jau nežaidė A.Sabonis, Š.Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Artūras Karnišovas. Nepaisant to, treneris Jonas Kazlauskas sulipdė komandą ir ši vos nesudrebino pasaulio. Pusfinalyje lietuviai tik paskutinėmis sekundėmis 83:85 nusileido iki tol nenugalimai atrodžiusiai JAV rinktinei. „Istorinės staigmenos nebuvo, bet pasaulis pamatė, ko vertas Lietuvos krepšinis“, - pažymėjo J.Kazlauskas. Iki pusfinalio buvo puikios rungtynės ketvirtfinalyje, kuriose mūsiškiai 76:63 nugalėjo jugoslavus. Mače dėl trečiosios vietos lietuviai 89:71 sudorojo šeimininkus australus. Krepšininkai olimpine bronza pasipuošė trečią kartą iš eilės.

Iš V.Aleknos šįkart buvo laukiama tik aukso ir disko metikas nenuvylė. Numetęs įrankį 69,30 m, jis perėmė estafetę iš R.Ubarto. Pagrindinis konkurentas vokietis Larsas Rydelis (Lars Riedel) atsiliko 80 cm. Į aštuntuką šiose žaidynėse dar pateko penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis (7 vieta), baidarininkas Alvydas Duonėla (7 v.), boksininkas Ivanas Stapovičius (5-8 v.) ir imtynininkas Mindaugas Ežerskis (8 v.). Bendroje šalių įskaitoje Lietuva užėmė aukštą 33-iąją vietą tarp 200 valstybių.

XXVIII olimpinės žaidynės, Atėnai (Graikija).

Laikas: 2004 m. rugpjūčio 13-29 d.

Skaičius: 59 Lietuvos sportininkai.

Olimpinių žaidynių tėvynėje lietuviai vėl pelnė medalius, tarp jų vėl buvo auksas, bet netrūko ir nemalonių staigmenų. Prieš olimpiadą daug tikėtasi iš tituluotų plento dviratininkių. Treneris Valerijus Konovalovas grupinėse lenktynėse neįtraukė į sudėtį olimpinės prizininkės D.Žiliūtės. Tuomet dviratininkė apskritai išvyko iš Atėnų. Geriausiai pasirodžiusi jos kolegė Edita Pučinskaitė liko tik devinta.

Sporto mėgėjai turbūt geriau už šį skandalą atsimena krepšininkų nesėkmę pusfinalyje. Iki šio etapo Lietuvos rinktinė visus šlavė nuo kelio. Grupės varžybose ji 94:90 palaužė amerikiečius. Tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis kartas, kai pavyko nugalėti iš NBA žvaigždžių sudarytą JAV komandą. Kai lietuviai grupėje sutriuškino šeimininkus graikus, kalbėta, kad dabar jau mes turime „Svajonių komandą“. Pusfinalyje svajonės žlugo. Mūsų komanda 91:100 pralaimėjo 18 iš 28 tritaškių pataikiusiems italams. Kovoje dėl trečiosios vietos 96:104 nusileista amerikiečiams.

Atėnuose apskritai buvo daug netikėtumų. Baidarininkams A.Duonėlai ir Egidijui Balčiūnui prognozuoti medaliai, tačiau duetas liko tik septintas. Kita vertus, Vytautas Janušaitis tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos plaukiku, patekusiu į olimpinį finalą. Jis irgi užėmė septintąją vietą. Maloniai nustebino sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas (5 vieta). Nedaug iki medalio trūko treko dviratininkei Simonai Krupeckaitei. 500 m lenktynėse ji užėmė ketvirtąją vietą, o sprinte liko septinta.

Dar vienas skandalas buvo susijęs su V.Alekna. Šįkart skandalas nepakenkė, o atnešė auksą. Lietuvis numetė diską 69,89 m ir pagerino olimpinį rekordą, tačiau jį aplenkė vengras Robertas Fazekašas (Robert Fazekas, 70,93 m). Netrukus paaiškėjo, kad varžovas pažeidė antidopingo taisykles ir aukso medalis buvo perduotas V.Aleknai. Malonia staigmena tapo lengvaatletės Austros Skujytės sidabras septynkovės varžybose.

Paskutinį medalį Lietuvai Atėnuose pelnė A.Zadneprovskis. Tiksliau - apdovanojimą garantavo bendros dviejų penkiakovininkų pastangos. Prieš paskutinę rungtį - bėgimą - Andrejus dalijosi 5-6 vietas, o Edvinas Krungolcas jau neturėjo šansų gauti medalį. Trasoje jis palaukė komandos draugo ir padėjo jam atbėgti antram. Taigi mūsų sportininkai iš Atėnų parsivežė vieną aukso ir du sidabro medalius.

XXIX olimpinės žaidynės, Pekinas (Kinija).

Laikas: 2008 m. rugpjūčio 8-24 d.

Skaičius: 71 Lietuvos sportininkas.

Pekino žaidynėse dalyvavo rekordinis Lietuvos atstovų skaičius. Be to, mūsų sportininkai pakartojo rekordą ir pagal medalių skaičių. Jų pavyko iškovoti penkis. Deja, pirmą kartą nuo 1996 m. lietuviai grįžo namo be aukso. Pekine buvo pelnyti du sidabro ir vienas bronzos apdovanojimas.

Du medalius parsivežė penkiakovininkai. Šįkart niekam nereikėjo aukotis. Sportininkams reikėjo tiesiog greitai bėgti. Prieš paskutinę rungtį E.Krungolcas buvo trečias, o A.Zadneprovskis - šeštas. Edvinas finišavo antras, o Andrejus - trečias. Kitas sidabro medalis buvo netikėtas, nes tikrai ne visi Lietuvos sporto gerbėjai žinojo bent buriuotojos Gintarės Volungevičiūtės pavardę. Tą pačią dieną, kai buriuotoja pasipuošė sidabru, V.Alekna iškovojo bronzą. Disko metikas praleido į priekį estą Gerdą Kanterį ir lenką Piotrą Malachovskį ir iš pradžių tokiu laimikiu nebuvo labai patenkintas. Visgi po iškilmingų sutiktuvių Vilniuje jo nuotaika pasitaisė.

Dar vieną bronzos medalį Lietuvai pelnė imtynininkas Mindaugas Mizgaitis. Beje, jis pralaimėjo pirmąją kovą. Laimei, lietuvio varžovas pateko į finalą ir atvėrė kelią į paguodos varžybas. M.Mizgaitis tuo pasinaudojo. Šis medalis Lietuvos imtynininkams tapo atgaiva po nesėkmingų kitų sportininkų startų. Mindaugas Ežerskis svajojo apie apdovanojimą, bet pralaimėjo ketvirtfinalyje ir liko septintas.

Bene apmaudžiausią nesėkmę Pekine patyrė A.Skujytė. Olimpinė vicečempionė šuoliuose į tolį triskart peržengė liniją ir tuo jos pasirodymas baigėsi. Prie favoričių priskirta S.Krupeckaitė tenkinosi aštuntąja vieta. Nedaug vilčių šįkart sieta su D.Gudzinevičiūte, tačiau šaulė kovojo dėl medalio ir tik po papildomo šaudymo liko penkta.

Krepšinio rinktinė pratęsė tradiciją ir vėl pateko į pusfinalį. Deja, tradicija iškovoti medalį nebuvo sugrąžinta. Lietuviai pusfinalyje po labai atkaklios kovos 86:91 nusileido pasaulio čempionams ispanams, o mače dėl bronzos 75:87 pralaimėjo argentiniečiams.

Lietuvos medaliai olimpinėse žaidynėse (atkūrus Nepriklausomybę)

1992 m.

Auksas - Romas Ubartas (lengvoji atletika).

Bronza - vyrų krepšinio rinktinė (Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Gintaras Krapikas, Alvydas Pazdrazdis, Artūras Karnišovas, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius, Romanas Brazdauskis, Gintaras Einikis, Arvydas Sabonis, vyr. treneris - Vladas Garastas).

1996 m.

Bronza - vyrų krepšinio rinktinė (A.Sabonis, Š.Marčiulionis, R.Kurtinaitis, Rytis Vaišvila, Darius Lukminas, Tomas Pačėsas, A.Karnišovas, Saulius Štombergas, Mindaugas Žukauskas, G.Einikis, Eurelijus Žukauskas, vyr. treneris - V.Garastas).

2000 m.

Auksas - Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas), Virgilijus Alekna (lengvoji atletika).

Bronza - Diana Žiliūtė (dviračių sportas); irklavimo dvivietė (Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja); vyrų krepšinio rinktinė (Šarūnas Jasikevičius, Darius Maskoliūnas, Kęstutis Marčiulionis, Andrius Giedraitis, Ramūnas Šiškauskas, Dainius Adomaitis, Mindaugas Timinskas, S.Štombergas, Darius Songaila, Tomas Masiulis, E.Žukauskas, G.Einikis, vyr. treneris - Jonas Kazlauskas).