...

Neringa - ne tik išrinktiesiems

Šiemet pradėjus tvarkyti dokumentus, po trejų metų per Kuršių marias jau būtų nutiestas tiltas

Šiais metais baigtas pradinis tilto per Kuršių marias finansinis ir ekonominis vertinimas.
Specialistams buvo iškeltas uždavinys atrinkti ir išanalizuoti galimas vietas tilto statybai, kuriose statybos ir eksploatacijos metu poveikis aplinkai būtų minimalus, statybos kaina būtų palyginti] nedidelė, tiltas įsikomponuotų į Klaipėdos ir Kuršių nerijos landšaftą, netrukdytų laivybai bei uosto plėtrai.
Atlikus tyrimus, buvo pasiūlytos keturios galimos tilto statybos vietos (žr. lentelę). Įvertinus visų keturių variantų privalumus ir trūkumus, specialistų nuomone, perspektyviausias būtų žemo, pakeliamo tilto projektas būsimojo pietinio privažiavimo prie Klaipėdos jūrų uosto tęsinyje.
Jeigu privalomieji dokumentai būtų pradėti rengti jau šiemet, tilto statybą būtų galima pradėti 2005 metais, o užbaigti - 2006-ųjų pabaigoje.
Ieškant lėšų tilto statybai, reikėtų įvertinti galimybes panaudoti ir Europos Sąjungos fondų lėšas arba pritraukti privačius investuotojus.

Ruošiasi visuomeninėms akcijoms

Žinia, nedrąsių kalbų apie tilto per Kuršių marias statybą jau būta, tačiau jos taip ir likdavo tik kalbomis.
Pasak Neringos verslininkų asociacijos pirmininko Gedimino Vaidilos, visi be išimties Neringos gyventojai - už tilto statybą. Ruošiamasi net visuomeninėms akcijoms, kad šis klausimas būtų greičiau sprendžiamas.
Verslininkų nuomone, pagrindinės problemos kyla dėl nepastovių pajūrio orų. Neringiškiai akylai seka oro prognozes, nes staiga sugedus orams ir nutrūkus perkėlos darbui, jie lieka be maisto produktų atsargų, be medikamentų, be automobilių kuro.
Savaitgaliais dėl didelio keltų apkrovimo neįmanoma prognozuoti ekskursijų laiko, dėl eilių prie keltų kyla konfliktų, poilsiautojai, ypač užsieniečiai, išsiveža ne kokį įspūdį apie Lietuvos turizmą.
Kita problema - eismo saugumas. Skubėjimas vingiuotais Neringos keliais, norint suspėti į keltą, sukelia avarinių situacijų, kurios kartais baigiasi labai skaudžiai.
Poilsiautojai dažnai turi aukoti sekmadienį, nes, užuot dar pusdienį pabuvę prie jūros, skuba į perkėlą, kad išlaukę eilėje persikeltų per Kuršių marias dar neatėjus vakarui.
Daugumos Neringos gyventojų norai sutampa. Tiltas išspręstų daug problemų ir verslininkams, ir gyventojams, ir poilsiautojams.
Atlikus minėtą pradinį tilto per Kuršių marias finansinį ir ekonominį vertinimą, analizė parodė, kad 5 keltai per parą atlieka iki 113 reisų. Per 3 savaitgalio paras maksimaliai buvo perkeliama iki 90 tūkst. keleivių ir 9 tūkst. transporto priemonių.
Tačiau keltai nedirba esant sudėtingoms oro sąlygoms: blogam matomumui (mažiau kaip 100 m), dideliam bangavimui (iki 1,2 m aukščio), ledonešiui, trumpalaikiams vandens lygio svyravimams (iki 0,5 m).
Ir tai ne vienintelė priežastis, dėl kurios galbūt išties reikėtų ryžtis statyti tiltą, nes galbūt būtent šis sprendimas bus geriausias ir ateityje žmonėms mažiausiai kainuosiantis.

Moka visi

Pastaruoju metu jau aprimo aistros dėl nemokamo kėlimo per Kuršių marias. Paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną pavyko pakeisti įstatymą taip, kad jis maksimaliai tenkintų tiek Neringos, tiek Klaipėdos miesto gyventojų interesus.
Įstatymo projektas buvo ruošiamas ir derinamas daugiau kaip pusę metų, siekiant, kad už perkėlimą per Kuršių marias susimokėtų užsieniečiai bei vykstantieji pramogauti ar poilsiauti, ir tai mažiausiai paliestų Kuršių nerijoje gyvenančius ar dirbančius žmones.
Įstatymo oponentai tikina, jog neringiškių keliones keltu apmoka visi Lietuvos gyventojai, net tie, kurie keltais visiškai nesinaudoja.
Tai tiesa. Kaip tiesa yra ir tai, jog visi Lietuvos gyventojai per tą patį Kelių fondą sumoka už kelių remontą bei tiesimą kur nors Varėnos ar Švenčionių rajone, nors tais keliais, pavyzdžiui, Klaipėdos ar Neringos gyventojas, gali nevažiuoti nė karto gyvenime (vien praėjusiais metais Lietuvos kelių statyboms ir eksploatavimui iš Kelių fondo buvo skirta daugiau kaip milijardas litų).
Taip pat ir su tiltais. Negi prie kiekvieno tilto, kuriuo nevažinėja visi Lietuvos gyventojai, reikia statyti užtvaras ir rinkti mokesčius? Tiltų statyba ir priežiūra taip pat kainuoja didžiulius pinigus. Keltas į Kuršių neriją - tai tas pats tiltas, be kurio niekaip ten nepateksi.

Pinigai niekur nedingo

Garsiai kalbama, kad už nemokamą kėlimą per Kuršių marias valstybė išleido 10-11 mln. Lt.
Iš tikrųjų Kelių fondui išlaikyti AB "Smiltynės perkėla" 2002 m. kainavo 9,8 mln. litų. Iš jų - apie 3 mln. litų buvo išleisti daug metų neremontuotiems keltams sutvarkyti. Ne vienas pastebėjo, kaip modernizuotos ir atnaujintos perkėlos teritorija ir patalpos. Tad tik dalis minėtos sumos buvo išleista keleivių ir transporto kėlimui.
Be to, praeitais metais Neringos miesto savivaldybė iš rinkliavų už įvažiavimą į jos teritoriją surinko 3 mln. litų daugiau negu ankstesniais metais, Klaipėdos miesto savivaldybė iš rinkliavų surinko apie 1,5 mln. litų, kuriuos planuoja panaudoti Smiltynei sutvarkyti. Iš biudžeto tų pinigų miestas niekada nebūtų gavęs.
Dar daugiau: apie 0,7 mln. litų kiekvienais metais valstybė kompensuodavo už nemokamą Neringos gyventojų kėlimą, o pernai to daryti nereikėjo. Taip pat niekas nepaskaičiavo, kiek poilsiautojai, kurių srautas išaugo, paliko pinigų Neringos gyventojams.
Tad kur gi tie prarasti milijonai? Jų negavo ministerijos, tačiau jie suplaukė savivaldybėms ir vietos gyventojams. Ar nuo to blogiau Klaipėdos bei Neringos žmonėms?

Keltų nebeužteks

Pritilo oponentų priekaištai, kad dėl nemokamo kėlimo keleivių ir transporto srautai keltais padvigubėjo.
Reikia pažymėti, kad patekimas į Kuršių neriją automobiliais sezono metu niekada nebuvo nemokamas. Nereikėjo mokėti už keltą, bet reikėjo mokėti rinkliavą Klaipėdos miesto savivaldybei, kurios anksčiau nebuvo.
Šią vasarą keltai buvo mokami, bet automobilių ir pėsčiųjų, besikeliančių keltais, beveik nesumažėjo. Esant geram orui, eilėse prie kelto tekdavo prastovėti po kelias valandas, nors keltai dirbo visu pajėgumu.
Lygiai taip pat - prieš 6-7 metus mūsų teatrų salės būdavo pustuštės, o šiandien sunku gauti bilietą į spektaklį. Tad panašu, kad ne nemokamas kėlimas išaugino automobilių srautą, o vis didėjančios gyventojų galimybės ir poreikiai turiningai leisti laisvalaikį.
Žinoma, galima didinti keltų paslaugų kainas, kol eiliniam piliečiui praeis noras juo keltis, ir taip sumažinti srautus. Tačiau valstybės politika turėtų būti nukreipta į tai, kad būtų sudarytos sąlygos patekti į Neringą ir pasigrožėti šiuo nuostabiu kraštu nedarant žalos gamtai kiekvienam Lietuvos gyventojui, o ne tik išrinktiesiems.