Iki šiol ši sritis nebuvo apibrėžta, tad nebuvo galimybių užtikrinti nei žmonių, besinaudojančių tokiomis paslaugomis, saugumo, nei jas teikiančiųjų atsakomybės.
„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne. Įstatymo pataisomis sumažinsime grėsmę atvejų, kai dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui“, – teigė eksministras A. Veryga.
Minėtas įstatymas turėjo įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1-osios, tačiau atidėtas pusmečiui. Tad kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Papildomosios ir alternatyviosios medicinos įstatymas išties labai svarbus, ypač dabar, kai viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, pasirodo įvairių spekuliacijų bei interpretacijų, esą struktūrizuotu vandeniu galima gydyti įvairias ligas.
Kaip žinia, visa medicina skirstoma į tradicinę, vakarietišką, kurią mes praktikuojame, ir yra taip vadinama netradicinė medicina, tai alternatyvioji ir papildomoji medicina, į kurios sudėtį įeina ir Rytų šalių, kinų medicina.
Pastaroji medicina žymiai senesnė. Kinijos civilizacijai virš penkių tūkstančių metų, kur nuo seno medicina remiasi augaliniais preparatais, t. y. fitoterapija. Lietuvoje gydymas žolelėmis taip pat turi gilias šaknis, tai liaudies medicina, priskirtina alternatyviai ir papildomai medicinai.
Žymiausi Lietuvos žolinininkai buvo susipažinę su medicina ir turėjo atitinkamą išsilavinimą. Galėčiau paminėti bent kelis jų. Visų pirma, iškilųjį XIX a. švietėją, pranciškonų kunigą, gydytoją, botaniką, Lietuvos floros tyrinėtoją Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, kurio 250 metų gimimo metinės buvo šiltai paminėtos Klaipėdoje š. m. sausio 15 d. Visiems gerai žinoma Lietuvos žolininkė, vaistininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė (100-osios gimimo metinės buvo minimos pernai).
Dabar keliamas esminis klausimas: tiems žmonės, kurie gydo ne skalpeliu ir ne cheminiais vaistais, bet praktikuoja alternatyvią ir papildomą mediciną, reikia medicininio išsilavinimo ar jie gali būti savamoksliais?
Visame pasaulyje veikia atskiros alternatyviosios medicinos studijos. Taipogi ir Klaipėdos universitete jau nuo 2013 metų dėstoma magistro studijų programa alternatyviosios ir papildomosios medicinos.
KU dėsto ne tik Lietuvos, bet ir žinomi užsienio profesoriai. Pagaliau juk ajurveda, joga ir netgi delfinų terapija – visa tai mokslu pagrįsta alternatyvioji medicina. Pastaruoju metu pasigirstančios kalbos, neva tai nėra pagrįsta mokslu, tik klaidina. Kaip ir teiginiai, jog ligas galima gydyti struktūrizuotu vandeniu, be abejo, tai šarlatanizmas, įnešantis sumaištį ir dezinformaciją.
Apskritai viskas medicinoje turi būti pagrįsta moksliniais įrodymais, kurie gali būti keturių laipsnių. Aukščiausio lygio apibendrinti moksliniai tyrimai – metaanalizės. Žemiausio lygio tyrimai – tai medicinos ekspertų nuomonė.
Kalbant apie tradicinę vakarietišką mediciną, naujosios vakcinos nuo COVID-19 patikimumas bei efektyvumas, žmonėms kelia daugybę klausimų todėl, kad?
Kaip žinia, virusas COVID-19 kinta, mutuoja, atsiranda naujos koronaviruso variacijos, nauji štamai. Tai pastebima Pietų Afrikos Respublikoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose pasaulio šalyse. Galbūt naujoji vakcina nebus efektyvi visiems viruso štamams, todėl reikės ją tobulinti.
Tačiau kai kalbama, neva naujosios vakcinos nuo COVID-19 yra nesaugios (tarkim, firmos „Pfizer“ ar „Moderna“), tai čia visiška nesąmonė, nes jau buvo paskiepyta šimtai tūkstančių žmonių. Aš nekalbu apie Kinijos, Rusijos ar Indijos vakcinas, kadangi jos man mažiau yra žinomos.
Ir vis tiktai, kodėl taip užtikrintai kalbate apie naująsias, skubotai pagamintas vakarietiškas „Pfizer“, „Moderna“ vakcinas nuo koronaviruso, kokiu pagrindu?
Todėl, kad aš pats nuo 2001 metų vadovavau 21 tyrimui naujų vaistų atradimo centrui. Man teko dirbti taip pat ir su vaistų kompanija „Pfizer“. Gerai žinau, kaip naujasis vaistas patenka į pasaulinę rinką, kaip tai sudėtinga padaryti, kokia griežta kontrolė yra taikoma, koks auditavimas. Žodžiu, tai labai sudėtinga sistema, kuri taikoma kiekvienam naujam vaistui.
Turbūt didžiausią nuostabą žmonėms kelia tai, kad naujosios vakcinos nuo COVID-19 atveju viskas labai greitai buvo padaryta. Man žinomi atvejai, kai naujieji antibiotikai būdavo kuriami apie dešimt metų.
Be abejo, naujosioms vakcinoms nuo COVID-19 tiek daug laiko moksliniams tyrimams nebuvo skirta, tačiau... Kokia galima alternatyva? Visų pirma, to aš norėčiau paklausti „antivakserių“, ką jie dabar siūlo?
Gerti stebuklingų galių turintį struktūrizuotą mineralinį vandenį, kurį reklamuoja Darbo partijos lyderis, europarlamentaras V. Uspaskich?!..: „Mums tai pavyko. Mes sukūrėme aparatą ir programa, kuri struktūrizuoja vandenį. Toks vanduo paruošia organizmą kovai su COVID-19“.
Betgi tai visiškas šarlatanizmas tokius „gydymo metodus“ priskirti alternatyviai medicinai. Juolab, kad EP narys V. Uspaskich apskritai nėra joks sveikatos priežiūros specialistas, o tik politikas, apsukrus verslininkas, bandantis remtis tariamais „mokslininkais“, japonu Masaru Emoto, kuriam vadovaujant atlikti tyrimai kelia pagrįstų abejonių.
Bet jeigu naujosios vakcinos nuo COVID-19 gamintojas atsiriboja nuo atsakomybės, tai reiškia, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl vaisto patikimumo?
Ne, taip tikrai nėra. Apskritai joks vaistų gamintojas negali atsiriboti nuo atsakomybės. Be abejo, gali atsirasti šalutinis poveikis. Tarkim, yra toks cheminis vaistas „Ranitidinas“ opaligei gydyti, kuris mažina skrandžio sekrecijos išsiskyrimą.
Šis vaistas buvo naudojamas beveik 20 metų, o prieš metus laiko buvo išimtas iš prekybos visame pasaulyje, nes atsirado svarių įrodymų, kad „Ranitidinas“ sukelia rimtus pašalinius poveikius.
Taigi, gamintojo atsakomybė visada išlieka. Jeigu teismas įrodys, kad nuo vakcinos COVID-19 galėjo kilti neigiami šalutiniai poveikiai žmogaus organizmui, tai vaistų gamintojas (tame tarpe ir „Pfizer“) turės mokėti tam žmogui invalidumo kompensaciją visą gyvenimą.
Bet gal grįžkime prie mūsų aptariamos temos - alternatyvios ir papildomosios medicinos?
Kalbant apie alternatyviąją mediciną, kartais pasigendama mokslinių įrodymų. Tuo naudojasi tokie „sveikatintojai“, kaip V. Uspaskich. Imkime, pvz., homeopatiją. Juk homeopatiniame vaiste veikliosios medžiagos tėra tik mikrodalelės, o visa kita yra vanduo. Neretai tokiais atvejais suveikia placebo efektas, nes žmogus patiki, jog homeopatinis vaistas padeda jam įveikti ligą ir nebesirgti.
Tiesą sakant, aš, kaip medikas, placebo efektui skiriu didelę duoklę vakcinos nuo COVID-19 atveju, ypač psichinės sveikatos požiūriu. Todėl manau, jog vienintelė išeitis siekiant įveikti pandemiją Lietuvoje – naujosios vakcinos efektyvumas plius placebo efektas. Jei pasiskiepiję žmonės patikės, kad jie nebesirgs, taip ir bus, skiepas pasitarnaus jų psichinei sveikatai.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais nuolat žiniasklaidoje įkyriai pateikinėjant užsikrėtusiųjų ir mirčių nuo COVID-19 statistiką, visuomenėje dirbtinai keliama didelė įtampa ir baimė, traumuojama psichinė žmonių sveikata?!
Aš jau ne kartą esu sakęs, jog viešojoje erdvėje keliama įtampa ir baimė užsikrėsti COVID-19 veikia labai neigiamai žmogaus psichinę sveikatą, silpnina imunitetą. Daug kas bijo važiuoti į ligonines, žmonės miršta savo namuose nuo kitų ligų, taip ir nepasiekę ligoninės.
Juk vėžys ir kitos sunkios ligos niekur neišnyko, mes tik nebematote tokių ligų skaičių statistikos. Sustabdytos kitų ligų gydymo programos, tarkim, storosios žarnos vėžio, širdies, kraujagyslių ligų, insulto, diabeto prevencijos, tai išties rimta problema sveikatos sistemoje.
Bet jei mes ir toliau kalbėsime žmonėms, gąsdinsime, kad tik jie nesivakcinuotų, tokiu būdu bus sėjama dar ir kitokia panika. Aš manau, ne mažesnę bėdą visuomenei daro „antivakseriai“, nei šalyje sukelta įtampa ir baimė dėl pandemijos. Gąsdinti žmones, kad jūs mirsite, kai jus paskiepys ir sučipuos, tai dar didesnė bėda nei sukelta panika dėl COVID-19 pandemijos.
Dauguma žmonių jau ir taip pasimetę, nebežino, ką daryti, o jeigu brukama nuomonė, kad jie gali numirti nuo vakcinos, tai iššaukia dar gilesnę baimę ir depresiją. Todėl kito kelio aš nematau ir kaip medikas palaikau racionalią poziciją vakcinos COVID-19 atžvilgiu.
Bet argi naujosios Vyriausybės taikoma sugriežtinto karantino taktika, draudimai žmonėms vykti į kitas savivaldybes, priverstinis kaukių dėvėjimas lauke, sporto klubų, baseinų uždarymas ir kt., išties pasiteisino susirgimų nuo COVID-19 prevencijai?
Kol kas mes matome, jog norimų rezultatų nėra pasiekta, kaip buvo tikėtasi. Sunku įtikinti mūsų žmones elgtis socialiai atsakingai pandemijos metu. Matyt, todėl ir buvo įvesti visi tie suvaržymai.
Kol žmogus pats nesuserga, tai galvoja, kad viskas čia gerai. Bet mes, medikai, matome, kokia reali situacija ligoninėse. Šiuo metu sergančių COVID‘u yra žymiai daugiau, nei kad buvo anksčiau.
Dauguma ligoninių jau persitvarkė, tad gali priimti kovidinius ligonius. Pacientams lovų netrūks ir jokių arenų tikrai nereikės. Tiesa, kurį laiką buvo juntamas medikų stygius, bet pradėjus juos skiepyti, tai ir ši problema, esu tikras, susitvarkys.
Manyčiau, iki pavasario, dar kokius du mėnesius, bus sudėtinga situacija Lietuvoje, o pavasarį pradės laisvėti. Vasarą jau tikrai gyvensime laisviau. O kad rudenį kils nauja pandemijos banga, tuo aš neabejoju, tik ji nebus tokia stipri, kokia buvo.
Sakote, rudenį gali kilti naujoji pandemijos banga Lietuvoje, net ir įgijus vadinamąjį kolektyvinį imunitetą?!..
Jeigu mums pavyktų paskiepyti daugiau nei 70 procentų gyventojų, tada suveiks kolektyvinis imunitetas. Bet ar gaus Lietuva reikiamą kiekį skiepų?.. Ir net pasiskiepijus, specifinis imunitetas laikosi tris-keturis mėnesius, tai reiškia, jog rudenį vėl iš naujo reikėtų skiepyti visus, kad imtų veikti kolektyvinis imunitetas. O dar jeigu atsiras nauja koronaviruso atmaina?.. Manau, koronavirusas taps sezoniniu virusu kaip gripas.
Kodėl pandemijos metu akivaizdžiai pasigendama rimtesnių diskusijų sveikos gyvensenos, natūralaus žmogaus imuniteto stiprinimo klausimais?
Aš nemenkinu sveikos gyvensenos bei natūralaus imuniteto svarbos, tačiau, be abejo, farmacijos verslas turi savo interesų. Šia prasme, žmonių sveikatinimas farmacijos pramonei yra nenaudingas, nes gaminami įvairūs cheminiai vaistai, medikamentai, kuriuos reikia parduoti. Tad suprantama, kodėl farmacijos verslo ir žmonių sveikatinimo interesai yra skirtingi.
Galiu užtikrinti, Klaipėdos universitetas tikrai neatstovauja farmacininkų interesų, bet stengiasi šviesti visuomenę sveikatinimo klausimais. Tačiau atkreipkime dėmesį į didžiulę disproporciją, kiek yra skiriama lėšų žmonių sveikatinimui, o kiek technologijoms bei vaistams? Tik 0,1 procento PSDF biudžeto lėšų skiriama visuomenės sveikatinimui?
Didelio noro, kad žmonės būtų sveiki, pasaulinė farmacijos pramonė tikrai nerodo. Jei pažiūrėtume bet kurią TV laidą apie sveikatą, tai ten daugiausia kalbama apie cheminius vaistus.
Todėl aš ir sakau: žmonių sveikatinimo ir sveikos gyvensenos propaguotojais turi būti universitetai, tame tarpe ir KU, glaudžiai bendradarbiaujantys su Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijomis.
Aš gerbiu sveikos gyvensenos klausimais bei apie natūralų žmogaus imuniteto stiprinimą viešai ir drąsiai pasisakantį Seimo narį Dainių Kepenį, tačiau esu kategoriškai prieš jo kalbas apie vakcinas, nes tai yra kenkimas žmogaus sveikatai. Mano nuomone, Seimo nariui šaukti drauge su antivakseriais tikrai nederėtų.
Visai nebūtina propaguojant sveiką gyvenseną, neigti tradicinę mediciną. COVID pandemijos įveikimui kito kelio aš nematau, todėl ir pasisakau už laisvanorišką gyventojų vakcinaciją.
Vien tik sveika gyvensena įveikti pandemijos mums nepavyks, nes dauguma žmonių apskritai nėra linkę sveikai gyventi. Per kelis metus pakeisti brandaus amžiaus žmonių įpročius beveik neįmanoma, todėl daugumai būtina pasiskiepyti. Kalbant apie sveiką gyvenseną, tikrai ne nuo 60 metų reikėtų tai pradėti.
Jei žmogus visą gyvenimą rūkė, tai gal tik susirgęs plaučių vėžių mes rūkyti. Arba jeigu žmogus aktyviai nesportavo, nebėgiojo, tai garbiame amžiuje pradėti bėgioti pavojinga, nes žmogus gali tiesiog numirti bėgdamas krosą.
Sveikatinimas turėtų prasidėti nuo vaikų darželio, o ne staiga pandemijos metu mes imame keisti daugelio žmonių gyvenimo įpročius. Visi sveikuoliais tikrai netaps, supraskime tai ir būkime realistais.
Be abejo, žmonių sveikatinimo programoms valdžioje esantys turėtų skirti kur kas daugiau dėmesio. Juk sveika gyvensena – tai alternatyviosios ir papildomos medicinos sritis bei rūpestis. Joga, ajurveda, kvėpavimo pratimai, aromoterapija, nors tai kartais ir nepatinka klasikinei, vakarietiškai medicinai.
Aš savo poziciją grindžiu holistiniu požiūriu, todėl pasisakau tiek už tradicinę, vakarietišką mediciną, tiek ir už alternatyviąją, papildomą mediciną. Jokio prieštaravimo čia tikrai nėra, ką bando įžvelgti kai kurie mano kolegos ir žurnalistai. Laikydamasis holistinio požiūrio, visada oponuoju tiems (pvz., D. Kepeniui, V. Uspaskich ir kt.), kurie laikosi siauresnių pažiūrų sveikatinimo klausimais.
Interviu pabaigai, manau, skaitytojai norėtų išgirsti kažką pozityvaus, apibendrinančio, teikiančio viltį, dėl pandemijos labai jau suvaržytai pradėjus Naujuosius metus?
Pandemijos metu visi mes patiriame didelius iššūkius, betgi atsiranda ir naujos galimybės. Manęs tikrai nežavi politiškai motyvuoti žmonių suvaržymai. Manęs netenkina ir pats žodis „karantinas“, nes faktiškai tai yra tam tikros veiklos.
Karantinai gali būti įvairūs, kaip ir suvaržymai. Tarkim, įvedus karantiną Švedijoje, veido apsaugines kaukes dėvėti rekomenduojama viešajame transporte, neleidžiama gausiai būriuotis uždarose patalpose.
Galime drąsiai teigti: Švedijoje karantino metu taikomi suvaržymai humaniškesni, daugiau atsižvelgiantys į žmogaus teises. Labai tikiuosi, kad ir mūsų politinis elitas, anksčiau ar vėliau, deramai įvertins Skandinavijos šalių patirtį kovoje su pandemija, tada ir tie suvaržymai Lietuvoje bus rekomendacinio pobūdžio.
Pozityvu yra tai, jog pandemijos iššūkiai paskatino mus pereiti prie nuotolinio darbo, atvėrė naujas darbo ir bendravimo galimybes internetu, rengiant pasitarimus bei mokslines konferencijas nuotoliniu režimu.
Visi aiškiai pamatėme, kad pandemijos metu labiausiai pažeidžiama grupė – tai vieniši, senyvo amžiaus žmonės, kuriems išgyventi socialinę atskirtį ypač sunku, ilgainiui jiems tai sukelia sveikatos sutrikimus, depresiją, nemigą, nerimą.
Jei socialinė atskirtis trunka ilgiau nei pusę metų, tai daugumai senų žmonių prasideda senatvinė demencija. Tai jau įrodyta moksliškai. Tad šioje vietoje studentų ir vienišų senolių, kartų solidarumas bei savanorystės skatinimas mums visiems ypač svarbus, bendražmogiškai aktualus dalykas, pandemijos metu įgaunantis dar gilesnę prasmę.
Kur kas aiškiau imame suvokti trijų pagrindinių krikščioniškųjų vertybių – tikėjimo, vilties ir meilės svarbą mūsų kasdieniame gyvenime.
Rašyti komentarą