A. Velykienė: Uždarų duomenų politika arba „Nematoma“ Klaipėda
A. Velykienė: Uždarų duomenų politika arba „Nematoma“ Klaipėda

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą užslėpti visos Klaipėdos miesto teritorijos patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, apeliuodama į tai, kad taip saugomi privačių asmenų duomenys.

 Jau geros kelios savaitės, kaip Klaipėdos miesto žemėlapis su aktualiais duomenimis yra nepasiekiamas nei architektams, nei investuotojams, nei valstybinių institucijų darbuotojams.

Labai keista, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų dėmesio nesulaukė kovo 5 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuotas renginys viešojo sektoriaus atstovams, kuriame ypatingai kalbėta apie ekonominės ir socialinės naudos kuriančio viešojo sektoriaus valdomų duomenų atvėrimą.

Kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu organizuotame renginyje kalbėta apie tai, kokius veiksmus turi atlikti viešojo sektoriaus institucijos dėl duomenų atvėrimo.

Stebina ir tai, kad dar 2009 metais Klaipėdos miesto meras buvęs pats Informacinės visuomenės komiteto pirmininku, savo pirmos kadencijos kalboje pabrėžęs informacijos svarbą visuomenei, liko užribyje su Klaipėdos savivaldybės valdomais duomenimis.

Klaipėdos miesto tarybos nariai dar iki šiol neturi prieigos prie dokumentų valdymo programos, kur kitų savivaldybių tarybos nariai senokai naudojasi, mes vis dar gauname informaciją elektroniniais laiškais, kas sukelia visišką informacijos sklaidos chaosą.

Dar 2007-2013 metais Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-04-R „Teritorinio planavimo dokumentų rengimas“, vykdė tris Europos iš dalies finansuojamus projektus, kur parengė didžiosios Klaipėdos miesto teritorijos daugiabučių namų kvartalų detaliuosius planus bet kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Specialiųjų ir detaliųjų planų rengimas buvo finansuojamas Europos socialinio fondo (85%) bei Savivaldybės biudžeto (15%) lėšomis. Savivaldybė projektą vykdė trimis etapais.

Iš viso buvo suplanuota daugiau nei 400 ha miesto teritorijos, suplanuotos svarbios Girulių, Melnragės, Smiltynės, Klaipėdos universiteto ir kitų miesto teritorijos.

Šiuo projektu taip pat parengti rekreacinių teritorijų, dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio, dviračių infrastruktūros plėtros, Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo bei aplinkos estetinio formavimo, miestietiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialieji planai.

Šiems svarbiems dokumentams parengti Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Europos sąjunga skyrė daugiau kaip 1,18 mln.eur. Žinoma didžioji dalis lėšų buvo Europos sąjungos, tačiau tai esmės nekeičia.

Viešos lėšos sukūrusios viešai naudojamą produktą, turi būti prieinamos plačiajai visuomenei. Šiandieną mes miestiečiai neturime galimybės prieiti prie duomenų, kurie yra elementaraus teritorijų planavimo ar projektų rengimo proceso šaltiniai.

Ar būtų galima įsivaizduoti, kaip galėtų chirurgas operuoti pacientą, jei prieš operaciją nėra atliktai reikalingi tyrimai?

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija visada didžiavosi miesto duomenų atvirumu, skaitmenizavimu ir prieigų sukūrimu visiems besidomintiems aktualiais duomenimis.

Klaipėdos miesto žemėlapis buvo vienas svarbiausių duomenų šaltinių ne tik architektams, projektuotojams, miesto komunalinio ūkio paslaugų tiekėjams, landšafto architektams, įvairių institucijų darbuotojams, tačiau ir eiliniams miestiečiams.

Šiuo metu nesuprantamas ir nesuvokiamas yra sprendimas „paslėpti viską“, vis dar esant karantinui nesugebėta sukurti viešųjų paslaugų, tokių, kur viskas būtų adaptuota klientui, kad būtų sukuriama kuo mažiau kontaktų.

Bet kokio projekto viešas projekto svarstymas praranda prasmę, nes suinteresuoti asmenys negalės pasirengti susitikimui, įvertinti nagrinėjamos teritorijos specifiką ar kitus niuansus.

Liūdina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesuvokia kad viešajam sektoriui tiesiog būtina sudaryti sąlygas gauti informaciją ir su ja dirbti, kuriant pridėtinę vertę miestui ir Lietuvai.

Kviesčiau miesto savivaldybės vadovus peržiūrėti sprendimus dėl duomenų užslėpimo panaikinimo ir kaip įmanoma greičiau spręsti duomenų atvėrimo visuomenei klausimą. Klaipėdos miesto Proveržio strategija su duomenų uždarymu stovės vietoje, kaip ir bet koks didesnis investicinis projektas, nes viešai deklaruotas žaliasis koridorius investuotojams tiesiog neveiks.

Nuoroda į už ES ir SB lėšas parengtus projektus.

I etapas

https://www.klaipeda.lt/lt/teritoriju-planavimas/es-finansuojami-projek…

II etapas

https://www.klaipeda.lt/lt/teritoriju-planavimas/es-finansuojami-projek…

III etapas

https://www.klaipeda.lt/lt/teritoriju-planavimas/es-finansuojami-projek…

Alina Velykienė yra Klaipėdos miesto tarybos narė.

Šis tekstas yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi redakcijos poziciją.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder