Kaip sakė seni revoliucijų meistrai, revoliucija tik tada yra verta, jeigu egzistuoja jėga, pasiruošusi apginti jos iškovojimus. Baltarusijos atveju tokios jėgos nėra. Į gatves, geriausiu atveju, išėjo apie 600 tūkstančių žmonių, iš jų linkusių į aktyvius veiksmus, t.y. galinčių atakuoti valdžią ne tik gėlytėmis ir šypsenėlėmis, geriausiu atveju, yra 30-50 tūkstančių, su kuriais galima kažką nuveikti.
Puikiai žinoma, kad ne kiekvienas bandymas panaudoti taikius pilietinius protestus yra efektyvus, nes per paskutinius 30 metų tobulėjo ne tik neprievartinio valdžios pakeitimo technologijos, bet ir diktatūrų naudojamos gynybos technika. Šiuo atveju A.Lukašenka ilgą laiką planavo ir ruošėsi galimoms protesto akcijoms, lygiai taip pat, kaip ir Vladimiras Putinas, prieš 3,5 metų įsteigęs nacionalinę gvardiją, t.y. dar caro laikais veikusios žandarmerijos analogą.
Bet visų blogiausia, kad baltarusių tauta taip ir nesugebėjo suformuluoti savo nacionalinės idėjos, todėl žmonės, einantys protestuoti, neturi jokios ideologijos ir fiksuotų tikslų. Žinoma, prisidėjo ir visiškas lyderių nebuvimas, bet apie juos kalbėti reikėtų atskirai...
Šiandien visame triukšme išsiskiria tik vienas šūkis: „batka, išeik...“. Tačiau „batkai“ išėjus, kažkas turi ateiti. Štai šioje situacijoje teigiu, jog esama žmonių protesto banga yra provokuota ir valdoma tam, kad į valdžią ateitų kur kas prorusiškesnis, negu A.Lukašenka, kandidatas.
Šiandien Baltarusijoje matomi trys, pavadinkime, protestų „lyderiai“. Antai mūsų taip mylimos Sviatlanos Cichanouskajos vyrelis yra pastaruoju metu išvestas į orbitą blogeris, atakavęs A.Lukašenką nepernelyg mandagiais pareiškimais, o iki to laiko sėkmingai gyvenęs Maskvoje ir šlovinęs rusišką politiką Donbase bei Krymo okupaciją.
Viktoras Babaryka ir greta jo stovinti Marija Kolesnikova yra „Gazpromui“ dirbantys žmonės, o tikriausiai niekas nepultų ginčytis, jog „Gazpromas“ yra vienas pagrindinių Kremliaus instrumentų savo politikai Europoje vykdyti.
Ponas Valerijus Cepkalo yra buvęs Baltarusijos diplomatas, turintis puikiausius ryšius Rusijoje ir būtent ten pabėgęs, vos tik jam pakvipo A.Lukašenkos sankcijomis, palikdamas įkaite savo žmoną... Jokių kitų lyderių tiesiog nėra. Šitie „lyderiai“ kuo aiškiausiai kvepia Kremliumi.
Kremlius gi stato už V.Babaryką, o šiuo metu, mano duomenimis, yra vedamos derybos su A.Lukašenka dėl sąlygų, kuriomis jis pasitrauks iš posto po to, kai bus priimta nauja Konstitucija, ir jam, jo šeimai bei jo sukauptam turtui bus sukurtos saugumo garantijos. Kremlius į naujus rinkimus išves V.Babaryką, greta jo stovės šiandien jau gerai išpopuliarinta M.Kolesnikova.
Taigi visi, labai susižavėję baltarusiška revoliucija, netrukus galės savęs paklausti: ar naujoji Baltarusija su daugybe Rusijos oligarchams priklausančių pramonės objektų yra tas variantas, kuris bus naudingas Lietuvai? Aš jau nekalbu apie Rusijos karines bazes Baltarusijoje ir tiesioginę Rusijos grėsmę prie NATO sienų...
Jeigu Lietuva būtų žiūrėjusi į savo misiją Baltarusijos atžvilgiu rimtai, tai jau nuo 2000 metų veiktų mūsų politinės institucijos, padedančios opozicijai suformuoti save, kaip partinę sistemą ir kaip žmones, turinčius aiškų supratimą apie valdžios perėmimo mechanizmus.
Tuomet būtų padėta šiuos lyderius išvesti į politinę orbitą, būtų sukurti atitinkami visuomenės informavimo mechanizmai bei šaltiniai ir t.t. Ir tam būtų panaudotos ne kažkokios Lietuvos lėšelės, o visa ES ir NATO galia.
Deja, Lietuva ignoravo tokių veiksmų galimybę ir būtinybę. O dabar, staiga pamatę, kad plieskiasi tam tikro nepasitenkinimo ugnis, keliolika vyrukų tiesiog sugalvojo pasišildyti... Todėl mes turime visišką fiasko, nes tokiam dalykui, kaip valdžios pakeitimas, svetimoje valstybėje yra kruopščiai bei atsakingai ruošiamasi. Ir pirmiausia užduodamas toks klausimas: o kas bus tas, kuris su mano pagalba atėjęs į valdžią duos man naudos?
Jeigu tu kažką nori pastatyti į valdžią, privalai turėti mechanizmus, kaip tą valdžią valdysi. O kadangi viso to nėra, tai Lietuvos valdžia daro patį kvailiausią dalyką: pasigauna pirmą pasitaikiusią moterėlę ir Lietuvos kino studijja kuria filmuką apie „jos didvyriškus žygius“...
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnio autorių nuomone.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą