Alkanas [valdžioje] sočiam nepavydi

Pirmą savaitę po rinkimų – daugiausiai sumaišties. Balsavimo laimėtojai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – vis dar išgyvena pergalės euforiją. Šiek tiek blaškydamiesi, skelbdami skirtingus šūkius apie savo ateities politinių planus. Galima įžvelgti – diduma laimėtojų yra politikai-naujokai, dar nežinantys labai svarbios taisyklės: patekus į aktyvią politiką, nebegalima liežuviu plakti, prieš tai triskart nepagalvojus ir neįvertinus neatsakingo tarškėjimo pasekmių.

Kita svarbi taisyklė – nežadėti radikalių reformų, neįvertinus valstybės ir visuomenės sąrangos, procedūrų, taisyklių. Spirgėsi “ant karštųjų”, nenuveiksi nieko kita, kaip tik pakartosi prieš aštuonerius metus Tėvynės Sąjungos įgyvendintą “naktinę reformą”. Skirtumas bus tik tas, kad konservatorių naktinėjimą skatino liūdna padėtis pasaulio skolinimosi rinkose ir dar liūdnesnė – valstybės ižde.

Trečia, ko iki šiol dar, rodos, neįžvelgia po įspūdingos pergalės atsitokėti negalintys valstiečiai-žalieji. Kadangi ne visi bendrapartiečiai kolegos moka santūriai išgyventi laimėjimą ir tarška kiekviename kampe sutiktai televizijos kamerai, kas tik šauna į galvą, LVŽS jau reikia atiduoti viešų pareiškimų kontrolę labai kietam viešųjų ryšių specialistui. Kuris turėtų įgaliojimą ant labiausiai neužsičiaupiančių burnų uždėti sunkias spynas.

Dėl Lietuvos konteksto šiuo požiūriu – dar galima kentėt. Lietuviška žiniasklaida kaip reikiant pasismagins, išsirinks tuos politikus, kurie tinka “kakadu” ir panašiems formatams, tuos, kurie verti rimtesnio dėmesio, ir nurims. Problema, kad investuotojai čia jau esantys, kiti, kurie svarsto, eiti Lietuvon ar ne, nekalbant jau apie užsienio diplomatines atstovybes, kurios seka situaciją didinamuoju stiklu ir kurpia depešas į savo sostines kone kasdien. Galima neatsakingo tarškėjimo pasekmė – ateityje prarastas laikas už rubežiaus Briuselyje ir kitur įrodinėjant, kad Lietuva nėra kupranugarių ganyklų kraštas.

Jūs juk esate tiesiog kairieji. Ir tą identifikuoti yra labai svarbu.

Klausimas, ar normalūs europiniai kairieji, ar naujieji komunistai. Plika akimi matyti prielaidas, kad sieksite padidinti įplaukas į valstybės iždą, ko gero, didinsite mokesčius ir didesniais viešųjų finansų ištekliais finansuosite tas sritis, kurios atrodys pačios svarbiausios.

Andai valstiečių žaliųjų kandidatas į finansų ministrus, kaip teigiama kuluaruose – LVŽS žvaigždė, su kuria nesiginčijama, Stasys Jakeliūnas žada užsimoti prieš privačius II pensijų fondus. Juose pinigų turi daugiau nei milijonas žmonių. Nėra labai aišku kaip (todėl dera patylėti bent kol bus atsakyta į šį klausimą), tačiau sujudimas nemažas. Maždaug prieš dešimtmetį valstybės vardu Lietuvos Respublikos piliečiai buvo skatinami patikėti šia sistema, jiems buvo aiškiai sakoma, kad tai ne valstybės institucijų sąskaitose laikomi piliečių, o ne valstybės pinigai. O dabar randasi noras juos atimti? Suvalstybinti? Priversti “tarnauti nacionaliniams interesams”?

Ką apie tai galvoja p. Jakeliūnas, būdamas individualios veiklos konsultantas metinėje pajamų deklaracijoje nurodęs, kad sumokėjo 229 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – daugmaž aišku. O ką galvoja tie, daugiau nei milijonas lietuvių, kurie per dešimtmetį savo sąskaitose sukaupė po kelis ar keliasdešimt tūkstančių eurų? Pono Jakeliūno tai nedomina?

Štai čia ir yra viena dilemų, kuri it lakmuso popierėlis ir įrodys, su kuo valdžioje turime reikalą: kairiaisiais ar komunistuojančiais politikais. Kurie nei patys uždirba, nei mokesčius moka, todėl jiems kitų santaupas suvalstybinti – tarsi per petį nusispjaut.

Pastraipa į šalutinę temą: mokesčių inspekcija, regis turės darbelio, pasinaršyti po naujų seimūnų pajamų ir turto deklaracijas. Andai Juozas Varžgalys, lig šiol Ukmergės autobusų parko direktoriaus pavaduotojas, metinėje deklaracijoje rašo gavęs tik 4613,17 Eur (jeigu dalytume iš 12 mėn., išeitų, kad dirbta už 384 Eur per mėnesį “popieriuje” ir sumokėta 328 Eur GPM). Simboliškai didesnį nei minimali mėnesinė alga (380 Eur/mėn.) atlygį.

Dainius Kepenis, kurio sveikatos mokykla (formaliai – individuali įmonė) Palangoje priima klientus, kurie už vieną kursą prieš kelis metus mokėjo 1280 Lt (368 Eur), metinėje deklaracijoje rodo 2500 Eur pajamų (208 Eur per mėnesį “popieriuje”) ir tikina sumokėjęs 298 Eur GPM. Greta Kildišienė, Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėja per metus taip pat triūsė už apytikriai minimalią algą (4367,18 Eur) ir sumokėjo 212 Eur GPM. Žemės ūkio rūmų viceprezidento Broniaus Markausko metinės pajamos – 8167,5 Eur ir sumokėta 325 Eur GPM.

Minčių kyla įvairių. Visų pirma kyla beribis džiaugsmas dėl politikų, kurie iš pusbadžio kasdienybės pateko į visai padorią socialinę aplinką už 2000 Eur “į rankas” kiekvieną mėnesį. Tik dabar nežinau, kuria puse patarlę apsukt - “sotus alkano neužjaučia” ar “alkanas [valdžioje] sočiam nepavydi”. Spėčiau, kad didesnė – antrosios alternatyvos tikimybė. Jeigu spręstume iš garsiausių pirmosios porinkiminės savaitės signalų iš LVŽS.

O šiaip viskas ilgainiui susitvarkys.