Apie jau suvalgytus ir dar likusius saldainius
Apie jau suvalgytus ir dar likusius saldainius

Vis mažiau "Vakarų ekspreso" skaitytojų skuba su redakcija ar konkrečiai su šios skilties vedėja dalytis pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Matyt, dėl to, kad yra socialiniai tinklai, kuriuose gali išsilieti.

Tad, sulaukusi kokio elektroninio laiškelio ar skambučių, labai džiaugiuosi. Džiaugiuosi todėl, kad vis dar reikalingas nuodėmklausys.

Apsidžiaugiau gavusi laiškelį ir nuo "Vakarų ekspreso" skaitytojos ponios Loretos. Tai ne jos išpažintis, o Mario de Andrade prisipažinimai ir išvados. Kaip ir p. Loretai, jos man labai patiko ir pritiko. Gal ir Jums prilips?

Taigi Mario de Andrade pasakojo: "Aš suskaičiavau savo metus ir supratau, kad man liko mažiau laiko gyventi, nei gyvenau.

Jaučiuosi kaip vaikas, laimėjęs šokoladinių saldainių dėžutę: jis pirmuosius suvalgo su malonumu, bet kai supranta, kad liko tik keli saldainiai, jis pradeda juos valgyti su tikru malonumu ir pasimėgaudamas.

Aš neturiu laiko begalinėms konferencijoms įstatymų, procedūrų ir vidaus taisyklių klausimais, žinodamas, kad nieko nebus pasiekta.

Aš neturiu laiko kęsti absurdiškų žmonių, kurie elgiasi ne pagal savo amžių.

Aš neturiu laiko kovoti su vidutiniškumu. Aš nenoriu būti susitikimuose, kur pumpuojamas ego.

Aš negaliu pakęsti manipuliatorių ir oportunistų. Aš nerimauju dėl pavydžių žmonių, kurie bando diskredituoti pajėgesnius, kad užgrobtų jų pozicijas, talentus ir laimėjimus.

Man liko per mažai laiko aptarinėti antraštes. Aš to nenoriu, nes mano siela skuba. Pakuotėje liko per mažai saldainių.

Aš noriu gyventi su žmonėmis, kurie yra labai žmogiški. Tai žmonės, kurie gali juoktis iš savo klaidų, kurie pasiekė savo sėkmę. Žmonės, kurie supranta savo pašaukimą ir nesislepia nuo savo pareigų. Tie, kurie gina žmogaus orumą ir nori būti tik tiesos, teisingumo ir teisumo pusėje. Būtent dėl to, dėl ko verta gyventi.

Noriu apsupti save žmonėmis, kurie žino, kaip prisiliesti prie kitų širdžių. Tai žmonės, kurie per sunkius gyvenimo vingius išmoko augti ir išsaugojo švelnų sielos prisilietimą.

Taip, aš skubu, aš skubu gyventi tokiu intensyvumu, kokį gali suteikti tik branda.

Stengiuosi veltui nešvaistyti nė vieno iš man paliktų saldainių. Esu tikras, kad jie bus skanesni už tuos, kuriuos jau suvalgiau.

Mano tikslas - pasiekti harmoniją su savimi, su savo artimaisiais ir sąžine.

Jūs manote, kad turite du gyvenimus, ir staiga suprantate, kad turėjote ir turite tik vieną."

Galbūt ir nieko nauja, tačiau labai koncentruotai sudėliotos mintys.

...Kol kas, kai rašau šias eilutes, visai nežinau, kokie bus savaitgalio orai. Jei prasidės darganos, gal turėsime daugiau laiko švelniai prisiliesti prie sielų - artimųjų, bičiulių. Bet juk yra daugybė būdų - knygos, filmai, netgi kartais jau visai nebepakenčiami socialiniai tinklai - prisiliesti prie visai nepažįstamų žmonių sielų, o ir minčių, padedančių su pasimėgavimu ir malonumu krimsti saldainius, likusius dėžutėje.

Gražaus savaitgalio, koks jis būtų - darganotas ar saulėtas.

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel. (846) 38 52 97 darbo dienomis 10 - 13 val. arba rašyti el. pašto adresu [email protected]

Raktažodžiai
Sidebar placeholder