Apie miestiečius ir valdžią.

Bent jau vietinės valdžios formavimo sferoje Klaipėda aplenkė Vilnių.
Kai vilniečiai dar tik formuoja miesto valdžią, naujoji Klaipėdos miesto taryba dirba jau porą mėnesių. Stabili centro-liberalų, konservatorių ir rusų sąjungos koalicija teikia vilčių, kad sprendimai bus priimami efektyviai. Ir ne todėl, kad galima įjungti "buldozerinį" balsavimo mechanizmą, bet todėl kad šios politinės jėgos linkusios įsiklausyti į visus racionalius pasiūlymus.
Stabilumas, paremtas sveiku protu ir siekiu tarnauti visuomenei, yra geras dalykas. Tiktai kokie yra tie Klaipėdos visuomenės poreikiai?
Vykdyti struktūrines reformas naująją miesto valdžią įpareigoja naujas Vietos savivaldos įstatymas. Kai kas pasakys, kad ši valdžia ne tokia jau ir nauja, kadangi tiek meras, tiek du vicemerai vadovavo ir ankstesnei Tarybai, tačiau dauguma tada buvo tokia, kad realizuoti politinius siekius būdavo labai sudėtinga. Tada politikavimas užgoždavo darbą.
Girdint, kaip yra kritikuojama dabartinė miesto Taryba, pavyzdžiui, dėl žemės sklypų dalybų, kyla įtarimas, kad kreipiamasi ne tuo adresu.
Žeme disponuoja apskrities viršininko administracija, tad priekaištus dėl žemės sklypų dalybų, arba priešingai - dėl jų neįforminimo, taip pat dėl jų nuomos ar perdavimo geriau jau adresuoti Danės gatvėje įsikūrusiai įstaigai.
Ne kartą buvo rašytą apie Klaipėdos poilsio parką, kuriam jau buvo rasti investuotojai. Reikėjo tik vieno - įforminti žemės nuomą, pradėti rengti detalųjį planą ir leisti šioms investicijoms ateiti.
Bet laikas ėjo, UAB "Poilsio parkas" sėkmingai kaupė šimtatūkstantinius nuostolius, administracinis pastatas buvo areštuotas už skolas "Sodrai", o karuselėmis, kažkada linksminusiomis ne vieną klaipėdiečių kartą, dabar džiaugiasi parko girtuokliai ir valkatėlės.
Klaipėda yra unikalus miestas tuo, jog jame galima vystyti ir pramonę, ir jūrinį verslą, ir turizmą, ir teikti rekreacines paslaugas.
Bet mieste prie jūros nėra jokio pasilinksminimų parko, ledo rūmų ar vandens atrakcionų. Klaipėdiečiai savo pinigus palieka kur nors Mikolaikuose, Rygoje ar "Akropolyje", užuot juos leidę prie Baltijos jūros. Ir kas gi dėl to kaltas?
Investuotojų atsirastų, tačiau juos domina ne tik būsimo verslo rizika, bet ir žemės nuosavybės klausimai. Kas gi neleido sėkmingai išspręsti žemės nuomos klausimo?
Išnuomoti žemę 99 metams buvusioje Girulių pionierių stovykloje, matyt, jokių problemų nesukėlė. Sunkumų nesukėlė ir ministerijos valdininkų žemės sklypų perkėlimas į Šventosios pajūrį prieš metus, ir valdininkiškų šeimų hektarų įforminimas prie Karklės.
Tuo tarpu realų žingsnį žengė ir leidimą rengti UAB "Poilsio parko" detalųjį planą suteikė naujoji miesto Taryba. Senoji, kurioje dominavo Naujoji sąjunga ir keletas smulkiųjų jos satelitų, iki tokio sprendimo nepriėjo. Prisiminkime, kad ir apskrities viršininkė, kuri apdairiai tapo LSDP nare, tada buvo miesto Tarybos narė.
Paskutiniu metu sklypai domina visus. Kažkam kyla klausimų dėl būsimo "Iki" komplekso statybos Klaipėdos universiteto teritorijoje. Galbūt šia statyba nesuinteresuoti konkurentai arba garažėlių ir automobilių sąvartynų savininkai?
Tačiau reikia tik džiaugtis, kad privatus investuotojas padarys tvarką šioje apleistoje teritorijoje.
Biznis gali padėti universitetui ir nieko čia nėra blogo, jeigu viskas vyksta pagal taisykles. Už dalį teritorijos universitetas gaus naujų auditorijų bei sutvarkytą aplinką, o Miško kvartalo gyventojai - galimybę apsipirkti moderniame komplekse.
Dar vienas skaudus klausimas, kurį teks spręsti miesto Tarybai - mokyklų reorganizavimo ir jų išgryninimo reikalai. Didžiausiais triukšmas kyla dėl Vytauto Didžiojo gimnazijos, kurios direktorius, kaip patyręs politikas moka išnaudoti visus spaudimo mechanizmus.
Pavarčius spaudos puslapius, mane patį užlieja šventas pasipiktinimas mūsų išrinktaisiais: kaip jie gali drįsti sunaikinti seniausią lietuvišką gimnaziją, kuri nuolat pasiekia puikių rezultatų.
Bet viską suskaičiavus (tame tarpe ir finansus, kurie skirstomi pagal mokinių "krepšelį" mokykloms), pyktis pamažu išgaruoja. Nes priėmus nutarimą leisti formuoti penktąsias klases Vytauto Didžiojo gimnazijai, kodėl to nebūtų galima daryti kitoms gimnazijoms? Vien tik argumentų, kad ši mokykla sena, turi istorinę tradiciją, nepakanka.
Nors nutarimus reikia priimti atsižvelgiant į gyvenimo realijas (šiuo atveju į Vytauto Didžiojo mokyklos kolektyvo ir tėvų norus), sukurti išimtį, precedentą, yra pavojinga. Nes gyvenimo realijos reikalauja atsižvelgti būtent į kitų miesto mokyklų vadovų ir kolektyvų poziciją ir tas pasekmes, kurias gali sukelti ši išimtis.
Apeliuojama į visuomenės interesus, bet kituose Klaipėdos mokyklose yra daugiau tos visuomenės atstovų, tad ir daugiau interesų. Realybė verčia atsižvelgti į daugumos norus. Bet dėl to reikia kaltinti demokratijos procedūras.