Komentarą norėčiau pradėti nuo malonių dalykų. Vos prieš valandą (su meru kalbėjomės penktadienį, gegužės 24-ąją) pasveikinau du garbius Klaipėdos gyventojus 65-ojo jubiliejaus proga. Šie žmonės - tai dailininkas Edvardas Malinauskas ir aktorius Povilas Gaidys. Jie abu gimė vieną dieną. Tai išties iškilios asmenybės, tad naudodamasis proga sveikinu juos abu dar kartą, linkiu kuo geriausios kloties ir ilgų gyvenimo metų.
Vilniuje - apie verslo inkubatoriaus steigimą
Antradienį Vilniuje buvau susitikęs su ūkio ministru P. Čėsna. Aptarėme galimybę Klaipėdoje įsteigti mokslo technologijų parką. Šiuo klausimu pradėjome derybas prieš trejetą mėnesių. Buvome susitikę su Klaipėdos universiteto bendruomene. Ji visiškai pritarė šiai idėjai. Ūkio ministras patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija taip pat dalyvaus šioje programoje kaip steigėja ir skirs lėšų jai įgyvendinti. Jau yra numatytos ir patalpos. Joms sutvarkyti Ūkio ministerija yra pasirengusi skirti apie 2 mln. litų. Pirmajame projekto etape ketinama Klaipėdoje įkurti vadinamąjį verslo inkubatorių. Darbų žadama imtis nedelsiant. Šiais metais bus parengtas projektas, suremontuotas pastatas, o kitais metais centre jau galės įsikurti pradedantieji verslininkai. Panašūs verslo inkubatoriai sėkmingai veikia Šiauliuose, Alytuje bei kituose Lietuvos miestuose, tad jų nauda niekas seniai neabejoja.
Apie krašto atliekų tvarkymą
Su ūkio ministru pratęsėme dar gegužės 17 d. šiam lankantis uostamiestyje pradėtą pokalbį apie UAB "Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas" perspektyvas. Įmonė yra visiškai įrengta, tačiau negauna leidimo pradėti dirbti, nes į jos sanitarinę zoną patenka viena sodyba. Šią bendrovę Savivaldybė valdo kartu su Ūkio ministerija. Pastaroji rūpinasi viso regiono pavojingų atliekų tvarkymu. Šiandien yra susiklosčiusi tokia situacija, kad šiai įmonei yra pavesta tvarkyti ir buitines atliekas, o tai - Savivaldybės funkcija. Ministro nuomone, UAB "Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas" turėtų būti restruktūrizuota, t. y. suskaidyta pagal atliekamas funkcijas į dvi dalis.
Prašiau, kad ši ministerijos nuostata būtų peržiūrėta, ir štai kodėl. Šiuo metu su suomių konsultantų pagalba baigiama rengti regioninės atliekų tvarkymo įmonės statybos studija bei paraiška finansavimui iš tarptautinio ISPA fondo gauti. Projekte numatyta, kad UAB "Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas" taps ta baze, kurioje bus steigiama nauja įmonė. Tikiuosi, kad Ūkio ministerija šiam projektui pritars ir dalyvaus jį įgyvendinant bei eksploatuojant naują objektą.
Problemos dėl Priestočio g. rekonstrukcijos finansavimo
Didelį susirūpinimą man, kaip merui, kelia Priestočio gatvės rekonstrukcijos darbai. Šiam projektui užbaigti Susisiekimo ministerija numatė reikiamas lėšas, tačiau galutinio sprendimo, kad jos išties bus skirtos, vis dar nėra. Rangovas pradėtus darbus geranoriškai tęsia toliau, bet nesant oficialaus finansavimą patvirtinančio sprendimo negalime patikslinti rangos sutarties. Teko pakeliauti Vyriausybės bei ministerijos koridoriais, kol gavau patikinimą, kad sprendimas skirti lėšas darbams Priestočio g. užbaigti bus pasirašytas šio mėnesio 26 d.
Vilniuje buvau susitikęs ir su Nacionalinio radijo ir televizijos (NRTV) generaliniu direktoriumi V. Milakniu. Susitikimo metu aprobavome NRTV ir VšĮ "Jūros šventė" sutartį dėl jubiliejinių renginių transliavimo visai Lietuvai.
Kiekvieną sprendimą būtina pagrįsti
Ketvirtadienį vyko miesto Tarybos posėdis, kuriame buvo priimta keletas labai svarbių sprendimų. Gerbiu Tarybos narių valią bei jų apsisprendimą, bet man regis, kad kiekvienas sprendimas turi būti gerai pasvertas ir aptartas. Vienas labai paprastas pavyzdys. Ketvirtadienį mes nepriėmėme sprendimo dėl švietimo įstaigų buhalterijos decentralizavimo. Nepriėmėme todėl, kad atidžiai išanalizavus situaciją paaiškėjo, jog šiam sprendimui įgyvendinti prireiktų nuo vieno iki pusantro milijono litų. Tokių pinigų mes neturime, ir apskritai trūksta pinigų švietimo sistemai. Aš labai gerai prisimenu diskusijos šiuo klausimu pradžią, kai vienas iš dabartinių liberalų demokratų Taryboje pasakė tokius žodžius: kolegos, priimame politinį sprendimą, o apie ekonomiką galvosime po to. Kas būtų buvę, jei mes būtume jo paklausę ir tąsyk šį sprendimą priėmę? Šiandien akivaizdžiai įsitikinome, jog tokiam žingsniui žengti neturime jokio ekonominio pagrindo. Todėl visada prieš priimant politinį sprendimą, jį reikia ekonomiškai pagrįsti.
Mane nustebino miesto Tarybos narių pozicija, sakyčiau, visiškai nesudėtingu klausimu - dėl transporto eismo apribojimo nuo senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus ir delfinariumo. Šiandien situacija tokia, kad Smiltynėje neturime geros infrastruktūros padidėjusiam automobilių srautui priimti, tuo tarpu prie Jūrų muziejaus yra puikiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, bet į ją miesto Tarybos daugumos valia niekam, išskyrus karietas ir turistinius autobusus, neleisim įvažiuoti. Pajutau, kad balsuodami už tokį sprendimą, Tarybos nariai lyg ir vykdo kažkokius vieni kitiems duotus įsipareigojimus. To pasekmė - priimtas visiškai, mano nuomone, nelogiškas sprendimas. Galima riboti greitį, galima reikalui esant "suorganizuoti" vieną kitą kelių policijos ekipažą, tačiau neleisti naudotis įrengtomis aikštelėmis, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neprotinga, juo labiau kad ten iki šiol nėra įvykę nė vienos avarijos, visi važinėjasi labai atsargiai ir niekam pavojaus dėl to nekyla.
6 mln. Lt paskola - sunkiai pakeliama našta miestui
Keletas žodžių ir apie sprendimą imti 6 mln. litų paskolą švietimo įstaigoms renovuoti. Nesakau, kad tai labai blogas sprendimas. Pritariu, jog mokyklas išties reikia tvarkyti, tačiau būtina paisyti ir savo galimybių. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė per posėdį ironizuodama sakė: tai gal imkim 150 milijonų paskolą ir iškart visas mokyklas suremontuokime. Bus darbo statybininkams, statybinių medžiagų tiekėjams ir pan. Deja, jau turiu Finansų skyriaus pateiktus duomenis, kad vien šiai paskolai aptarnauti turėsime išleisti iki 2 mln. litų. Ar šiandien mes esame išties pajėgūs užsikrauti ant savo pečių tokią naštą? Be to, nereikia pamiršti tų mokyklų, kuriose buvo atlikta dalinė renovacija, patirties. Paaiškėjo, kad dauguma jų netrukus vėl buvo priverstos grįžti prie tų pačių problemų. Deja, jų eilė jau praėjo, ir jos vėl atsidūrė pačiame gale.
Vis dėlto sprendimas jau priimtas, mes jį vykdysime, ieškosime bankų, galinčių pasiūlyti pačias palankiausias paskolos suteikimo sąlygas.
Ir vėl kioskai
Man keista, kad keleto Tarybos narių iniciatyva vis eskaluojamas prekybos kioskų klausimas. Nesuvokiu jų motyvų. Nesuprantu, ar tai išties toks neįveikiamas klausimas, kad Taryba vos ne kas mėnesį yra priversta sugrįžti prie jo svarstymo. Taip, įvyko teisminis procesas, nes dalis kioskų savininkų padavė mus į teismą dėl mūsų priimtų sprendimų. Klaipėdos apylinkės teismas išties pripažino mūsų sprendimus dėl kioskų nukeldinimo neturinčiais įstatyminio pagrindo. Tačiau teismo sprendimas įsigalioja tik po 14 dienų, todėl ketvirtadienį aš ir siūliau šio klausimo kol kas nesvarstyti. Mes turime teisę per tą laiką šį sprendimą apskųsti aukštesnei instancijai ir tokiu būdu išsiaiškinti iki galo, kas vis dėlto yra teisus. Mėginimą inicijuoti ankstesnių Tarybos bei Valdybos sprendimų atšaukimą aš vertinu kaip kažkieno norą, jog mūsų apeliacinis skundas į aukštesnę instanciją nepatektų. Tuo tarpu mes esame įsitikinę, kad mano minėtasis teismo sprendimas, švelniai tariant, buvo neobjektyvus, tad svarstant aukštesnėje instancijoje mes šią bylą turime laimėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą